Anot istoriko Romualdo Samavičiaus, Raguvos vietovės išskirtinumą ikikrikščioniškoje Lietuvoje rodo jos pavadinimas su šaknimi „rag“. Pasak archeologo Petro Tarasenkos, šia šaknimi su įvairiomis priesagomis yra išreiškiamas „bendras visiems aisčiams ir daugumai kitų indoeuropiečių tautų nekrokulto šventovių pavadinimas“.
Tokios pat kilmės yra ir garsiojo Šventaragio slėnio Vilniuje pavadinimas, kuriame, anot Lietuvos metraščio, deginę ir laidoję Lietuvos didžiuosius kunigaikščius ir kilmingesnius bajorus. Vadinasi, senojoje Raguvoje galėjo būti pagonių šventvietė. Tai liudija ir mitologinis akmuo. Istorikas Mykolas Balinskis 1846 m. Varšuvoje išleistoje knygoje „Senovės Lenkija“ rašė: „Prie Raguvos, ant Nevėžio kranto, gulėjo senovinis, įspūdingo dydžio granitinis akmuo, lietuviškai vadintas Žalčiu, … kadangi ant jo buvo iškalti trijų žalčių siluetai“. Deja, tas akmuo be pėdsakų dingo.
Raguvos rusai sulietuvėjo
“Raguva, kaip ir dera senoviniam miesteliui, ilgus amžius buvo daugiatautė. Sinagoga seniai uždaryta, tačiau miestelyje iki šiol veikia ne tik katalikų bažnyčia, bet ir stačiatikių cerkvė, o netolimame Kritižio kaime yra sentikių maldos namai. Tiesa, stačiatikių cerkvę telanko keturios, sentikių maldos namus - trys šeimos”, - pasakojo Raguvos seniūno pavaduotojas Juozas Skorulskis. Anot jo, šiandien daugelis Raguvos apylinkių rusų yra visiškai sulietuvėję, pasuose rašosi esą lietuviai, ir tik pavardės byloja jų protėvių kilmę.
“Mūsų miestelyje ir jo apylinkėse galima rasti lietuvių nelietuviškomis pavardėmis: Vorobjovą, Ivanovą, Gludkiną, Ščiavinską. Tačiau, nepaisant to, kad šie žmonės laiko save lietuviais, daugelis jų išpažįsta stačiatikių tikėjimą”, - apie unikalų etnokultūrinį reiškinį Raguvos apylinkėse pasakojo J.Skorulskis.
Prie televizoriaus nekiurkso
Kraštotyrininkė, ilgametė Raguvos kultūros namų direktorė Vida Bernadišienė, Raguvoje gyvenant jau beveik trisdešimt metų, visą savo laisvalaikį skiria kraštotyrai. Moteris renka apylinkių folklorą, dainas, pasakas, atsiminimus. Surinko ir parengė įdomų apybraižų apie Raguvos apylinkių tiltus ciklą.
„Net neįsivaduojate, kiek daug istorijos byloja tiltai. Jie jungė žmones, likimus. Ant tiltų nutikdavo įvairiausių įdomių nutikimų, su jais neretai siejamos net baugokos legendos“, - pasakojo kraštotyrininkė.
V.Bernadišienė karu su kitomis Raguvos miestelio moterimis dalyvauja moterų klubo „Šermukšnėlė“ veikloje.
„Susirenka moterys, norinčios pabendrauti, padainuoti, kartu kurti rankdarbius, aptarti filmus, perskaitytą literatūrą, išgerti arbatos, tiesiog – pabūti kartu, o ne kiurksoti kiekviena savo namuose prie televizoriaus“, - šypsosi V.Bernadišienė.
Išleista solidi monografija
Kadaise Raguvos miestelį siaubę baisūs gaisrai jau tapo praeitimi. Norite tikėkite, norite ne, bet, raguviškių teigimu, gaisrų labai sumažėjo, pastačius šventųjų skulptūras. Dabar, neskaitant žolės ir ražienų deginimo aplinkiniuose laukuose, per metus Raguvoje tekyla du-trys rimtesni gaisrai. Miestelio aikštėje, prie paminklo Šv.Florijonui dabar rengiami Šv. Florijono – ugniagesių globėjo renginiai, tampantys didžiulėmis ir linksmomis viso miestelio šventėmis.
Ugninga tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme miestelio istorija (raguviškiai labai aktyviai dalyvavo 1830-31, 1861-63 m. sukilimuose, Nepriklausomybes kovose) prieš kelis metus sulaukė rimtų studijų.
“Didžiuojamės, kad mūsų miestelio ir senojo Raguvos valsčiaus istorijai skirta tokia solidi knyga”, – vartydamas rankose didžiulę monografiją “Raguva”, išleistą miestelio 500 metų jubiliejui, sakė J.Skorulskis. Anot jo, ši knyga – lyg istorijos taškas, užvertęs pusės tūkstančio metų miestelio istorijos ir atvertęs baltą naujosios istorijos, kurią rašo šiandieniniai raguviškiai, lapą.
Tampa baldžių miesteliu
Nuo seno garsėjusi kaip sūrininkų miestelis, Raguva šiandien tampa baldžių miesteliu. 1925 m. atidaryta ir kažkada visoje Lietuvoje garsėjusi Raguvos sūrinė, kurioje prieš įmonės uždarymą dirbo apie 180 žmonių, žlugo. Tada miestelyje trumpam buvo kilusi nedarbo problema, tačiau greitai pieno produktų technologai ėmė važinėti į darbą Panevėžyje ar net Pasvalyje, o pagalbiniai sūrinės darbininkai persikvalifikavo į baldžius. Miestelyje veikianti įmonė “Raguvos baldai ir ko” pradėjo sparčiai augti. Šiuo metu įmonėje dirba beveik 120 žmonių. Kita Raguvoje įsikūrusi medžio apdirbimo įmonė “Vėjų miškas” sukūrė dar per pusšimtį darbo vietų.
“Darbo jėgos Raguvoje jau trūksta. Kasdien kone du trečdalius darbininkų į darbą atsivežeme iš Panevėžio, kitų vietovių”, - sakė įmonės “Raguvos baldai ir ko” atstovas Romas Jasonas. Neseniai įmonė naujus gamybinius cechus įrengė buvusiose kolūkio dirbtuvėse. Tai lyg simbolis – agrarinis miestelis tampa pramoniniu.
„Tuščių sodybų nerasite“
Ko labiausiai reikia tolesnei sėkmingai miestelio plėtrai?
“Patogaus susisiekimo su autostrada Vilnius – Panevėžys. Iki jos – vos 7 kilometrai, tačiau mūsų miestelį su greitkeliu jungia tik žvyrkelis. O jei pagerėtų susisiekimas, į mūsų miestelį būtų galima pritraukti dar daugiau investicijų”, - vienu balsu sakė kalbinti raguviškiai.
Kai seniūnijoje pasiteiravome, ar šiuo metu Raguvoje arba greta jos yra parduodamų tuščių sodybų, išgirdome atsakymą: “Ne“. Panevėžiečiai mielai perka sodybas Raguvoje, mat vieni neišlaiko butų mieste, kur vis auga komunaliniai mokesčiai. Kiti nori erdviau gyventi arčiau gamtos. Raguva vėl tampa patraukli vieta gyventi.
