Gamybininkai tvirtina, kad taip elgtis juos verčia mažėjančios pieno produktų kainos Europos Sąjungos ir pasaulio pieno rinkose. Perdirbėjai tikina, kad produktų kainos mažėja ir ant mūsų prekybos centrų prekystalių.
Darnus perdirbėjų choras apie žaliavos supirkimo kainų mažinimą į neviltį varo žemdirbius, kurie prakalbo apie pieno ūkių krizę ar net bankrotų grėsmę. Pavieniai ūkininkai net ragina imtis kraštutinių priemonių - boikotuoti įmones ir kurį laiką palikti jas be žaliavos.
Modernių pieno ūkių savininkai, įsiskolinę bankams ir įsipareigoję ES remiamoms programoms, itin skausmingai sutiko gamybininkų žinią apie kainų mažinimą.
Siuntinėjami bauginantys įspėjimai
Didžiausią Lietuvos rinkos dalį užimanti bendrovė „Pieno žvaigždės“ paskelbė, kad kovą už superkamą pieną ketina mokėti maždaug 16 proc. mažiau nei 2007 metais. Kiti perdirbėjai konkretesnių skaičių nenurodo. Kaip VL sakė „Rokiškio sūrio“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „Rokiškio pienas“ direktorius Dalius Trumpa, bendrovė ūkininkams siūlys mažesnes kainas, tačiau jos bus 10 proc. didesnės nei pernai tokiu pačiu laikotarpiu.
Vieno stambiausių pieno ūkio Rokiškio rajone savininkas Petras Markevičius tvirtino, kad už kilogramą pieno jam pasiūlyta mokėti net 23 centais mažiau. Išsiderėti palankesnę kainą ūkininkas nesitiki, todėl iš naujo skaičiuos metų pajamas ir savo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Kooperatyvui „Lietuviškas pienas“ priklausantis pieno ūkio savininkas Almantas Šedys gavo pranešimą, kad kovą kainos bus mažinamos 10 proc., balandį – dar tiek pat. Jis mano, kad perdirbėjai nesustos ir kainas dar mažins.
Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininko Jono Vilionio, dėl kainų mažinimo įspėti beveik visi žemdirbiai. „Mūsų perdirbėjai kaip monopolininkai, tipinių pieno pirkimo ir pardavimo sutarčių nesilaiko. Ką nori, tą daro“, - dėl gamybininkų užmojų mažinti kainas jau nebesistebi J.Vilionis.
Perdirbėjų argumentais netiki
„Kaip dabar mums išgyventi!? Pašarai, papildai, degalai, elektra ir visa kita nuolat brangsta, o pieno žaliava ne centu ar dviem, o keliomis dešimtimis pinga. Tai – drastiškas kainų mažinimas! Šįkart perdirbėjai peržengė ribą ir mus tikrai sužlugdys“, - dėl artėjančio sunkmečio VL nuogąstavimus išsakė ne vienas stambus ūkininkas.
Žemdirbių neįtikina gamybininkų tvirtinimai esą pieno kainos mažinamos dėl produktų kainų kritimo ES bei pasaulio rinkose ir šalies prekybos centruose. Jie įsitikinę, kad gamybininkai, pasinaudodami rinkų tendencijomis, niekada nepraleidžia progos kuo mažiau sumokėti ūkininkams. Prieš gamybininkų pateikiamų skaičių ir procentų ekvilibristiką pieno gamintojai jaučiasi bejėgiai.
„Sviesto, pieno miltelių kainos pasaulinėje rinkoje iš tiesų krito, bet vidaus rinkoje taip nėra. Ar parduotuvėse daug pigiau mokate už pieno produktus?“ – klausė Pieno gamintojų asociacijos vadovas.
Gali likti be žaliavų
Šįkart ūkininkai mano, kad ant jų pečių bus užkartos ir Konkurencijos tarybos šalies pieno perdirbėjams skirtos baudos. Tačiau pieno gamintojai perspėja, kad tokie žaidimai geruoju nesibaigs ir pačioms įmonėms.
„Perdirbėjai kerta šaką, ant kurios patys sėdi. Pieno gamintojai neatlaikys. Ar jie nesupranta, kad įmonė be pieno – tik plytų ir metalo krūva! Prastas pienininkystės tendencijas jau rodo mažėjanti pieno gamyba. Šiemet sausį, palyginti su praėjusių metų tokiu pačiu laikotarpiu, pieno primelžta 4 proc. mažiau. Nors gamybininkai sako, kad pieno daugėja, bet jie, matyt, pamiršta pridurti, kad pieno atsiveža iš Latvijos, pieno koncentrato - iš Vokietijos“, - aiškino J.Vilionis.
Pieno ūkis tampa našta
Pasak Pieno gamintojų asociacijos vadovo, ne vieno ūkininko galvoje pradėjo suktis mintis likviduoti pieno ūkį ir pradėti auginti grūdus, rapsų.
„Ar patikėsite: rapsus pardavėme po 680 Lt/t, o jų išspaudas pašarams perkame už 700 Lt/t! Kitą savaitę jos bus dar brangesnės! Kam tada laikyti galvijus?“ - apmaudo neslėpė ūkininkai Vita ir Petras Markevičiai.
Daug savo lėšų, ES paramos į modernų pieno ūkį investavę ir savo jėgų atidavę rokiškėnai sakė prarandantys viltį išlaikyti ūkį. Prieš keletą metų apie plėtrą kalbėję, tačiau palankių kainų ilgesnį laiką nesulaukę ūkininkai palengva mažina galvijų bandą. Pernai sausį turėjo 267 galvijus, o šiemet - jau tik 147. Kritus kainoms, rokiškėnai išpardavė mėsinius galvijus.
Maža to, ūkininkai pateikė prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), kad ši leistų dar sumažinti ūkį. Kadangi Markevičių įsipareigojimai NMA susieti su augalininkystės ūkiu, jie galės laikyti dar mažiau galvijų – iki 96. Kiek tarp jų turi būti melžiamų karvių, nuspręs patys ūkininkai.
„Jeigu ir toliau bus tokios kainos, po maždaug dvejų metų, kai jau nebeliks jokių įsipareigojimų dėl ES paramos, galėsime uždaryti pieno ūkį ir auginti tik javus“, - miglotą ateitį pieno ūkiams mato rokiškėnai.
Pieno ūkio savininkas A.Šedys VL tvirtino esąs labiau suvaržytas įsipareigojimų NMA, todėl, kad ir labai norėtų, pieno gamybos mažinti negali. „Bus labai sunku. Nors perdirbėjai džiaugiasi gerais pernykščiais metais, mes tik kelis mėnesius gavome geresnę kainą. Dabar vėl kainos žemyn. Manau, kad koks ketvirtadalis stambių pieno ūkių gali sužlugti“, - dėl galimos krizės nuogąstavo A.Šedys.
Ragina boikotuoti įmones
Kai kurie ūkininkai perdirbėjus pamokyti norėtų boikotais. „Kiek galime jiems krauti milijonus. Augančios įmonių apyvartos ir pelnai daug ką pasako. O mes ir toliau už keliasdešimt centų nešame pieną. Galėtume susivienyti ir parodyti savo jėgą. Jei kelias savaites įmonės negautų žaliavos, jų pozicija pasikeistų. Tik ar mūsų ūkininkai sugebėtų būti vieningi...“ - griebtis kraštutinių priemonėmis ragina pavieniai pieno gamintojai.
Ūkininkai mano, kad tokie jų veiksmai galbūt priverstų sudrebėti ir valdžią, nes dėl pieno produktų mažinimo vajaus įžvelgia galimus perdirbėjų ir politikų priešrinkiminius susitarimus ir norą įsiteikti miesto rinkėjams. J.Vilionis įsitikinęs, kad prieš perdirbėjus atsilaikyti ūkininkai galėtų tik susikooperavę. Kitaip žaidimai visada vyks tik į vienus vartus. Bet tai - pačių ūkininkų problema.
„Keli pieno gamintojų kooperatyvai bando laikyti poziciją, bet to maža. Reikia vienytis didesniu mastu. Tačiau žemdirbius perdirbėjai sugeba suskaldyti. Atvažiuoja į ūkį, atsiveža sūrių, paglosto galvelę, šie ir praskysta. Kam tuomet stoti į kooperatyvą, jeigu kuriam laikui pasiūlo didesnę kainą. Ūkininkų nuolankumui apibūdinti net tokį posakį sukūriau: „Mes, žemdirbiai, esame avinai, kerpa mus 4 kartus per metus plikai, bet mums dėl to labai gerai, kadangi kerpa mus dykai“, - dėl vieningumo stokos apmaudavo J.Vilionis.
Pieno gamintojų asociacijos vadovas mano, kad situaciją pieno rinkoje pakeisti galėtų ir žaliavos eksportas. „Jeigu kasdien išvežtume kokius 500 tonų pieno iš šalies, dabar kainos taip nekristų. Tokių pasiūlymų būta iš pieno perdirbėjų kompanijos „Danone“, tačiau reikalai nepajudėjo. Tai padaryti niekada nevėlu. Neatsisakome ir sumanymo turėti savo perdirbimo įmonę. Dabar rengiama studija, skaičiuojama“, - tvirtino J.Vilionis.
Sunkmetis bus trumpalaikis?
Pieno perdirbėjai ūkininkų boikotų, žinoma, nenorėtų. Tačiau sutinka, kad pieno gamintojams prasideda sunkmetis.
„Praėję metai buvo labai geri ir pieno perdirbėjams, ir ūkininkams, tačiau šie tikrai bus sunkūs visiems. Kai kurių pieno produktų kainos eksportinėse rinkose jau dabar yra žemesnės nei buvo pernai tokiu pačiu laikotarpiu, nors išlaidos didėja. Nelengva bus ir ūkininkams, ir mums. Po pernykščio kainų šuolio aukštyn, prasidėjo natūralus nuosmukis“, - rengtis veržtis diržus kvietė vienas iš „Rokiškio sūrio“ įmonių grupės, pernai uždirbusios kone 35 mln. litų pelno, vadovų D.Trumpa.
Tačiau jis skubėjo nuraminti ūkininkus, kad sunkmetis bus trumpalaikis. Tą žada pasaulio ekspertai, numatantys geras perspektyvas maisto, ypač pieno, pramonei.
