Pažįstama vilnietė, dirbanti vienoje šalies ministerijų, juokėsi pasakodama, kaip ji tapo “ūkininke”. “Kai sumaniau pasistatyti namą prie Vilniaus, pažįstami patarė įsigyti ūkininko pažymėjimą. Bukiškių žemės ūkio mokykloje į ūkininkų kursus kaipmat užrašė, tereikėjo pakloti šiek tiek litų. Į paskaitas nėjau, bet pažymėjimą davė”, - didžiavosi moteris.
Už teritorijų planavimą bei aplinkosaugą atsakinga Aplinkos ministerija neslepia nepasitenkinimo pagausėjusiomis statybomis. Šios ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė sako, jog neplanuoti naujieji miestų palydovai - gyvenvietės gerokai padidino aplinkos taršą nuotekomis ir kitas ekologines problemas.
Užtvėrė Minijos upę
Vien Vilniaus rajone per pastaruosius dvejus metus ūkininkų skaičius padidėjo daugiau kaip dvigubai - gerokai daugiau nei bet kuriame kitame šalies rajone.
Klaipėdos rajone kasmet įregistruojama 500 ūkininkų ūkių. Šiame rajone esančio Pajūrio regioninio parko darbuotojai tvirtina, jog tik trečdalis ūkių savininkų ūkininkauja – daugelis naujai iškeptų “ūkininkų” dirba Klaipėdoje, Palangoje ir kituose šalies miestuose valdininkais ir verslininkais, kai kurie net yra išrinkti į Seimą.
“Ne vienas ūkininku tapo, kad galėtų prie Minijos upės pasistatyti namą”, - sako parko ekologas Erlandas Paplauskis. Šalia Minijos upės jau įregistruota daugiau kaip šimtas ūkininkų ūkių, išdalyta per tūkstantį sklypų.
“Dauguma naujųjų ūkininkų neužsiima jokia žemės ūkio veikla, o stato prie Minijos gyvenamuosius namus, vilas. Neretai tokie namai išsirikiuoja išilgai pakrantės ir užtveria priėjimą prie upės tiek žvejams ir poilsiautojams, tiek migruojantiems gyvūnams”, - piktinasi laiške Klaipėdos rajono savivaldybei, kuri išduoda leidimus statyboms, Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius. Pasak gamtosaugininkų, prie užstatytų Minijos pakrančių jau išnyko Europos Sąjungoje saugomi tulžiai, griežlės ir kiti reti paukščiai.
“Užstačius visas Klaipėdos rajone esančias Minijos pakrantes, bus sutrikdyta upės ir slėnių ekologinė pusiausvyra ir sunaikinta europinė “Natura 2000” teritorija, už ką yra numatytos ES sankcijos”, - perspėjo Klaipėdos rajono vadovus D.Nicius.
Miestietis ar kaimietis?
Su Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskiene einame sostinės priemiestyje telkšančio Salotės ežero pakrante. Žaliesiems prieš keletą metų pavyko išginti iš šių apylinkių golfo laukų iniciatorius, tačiau prieš “ūkininką” Vytautą Peciukevičių teko kapituliuoti.
Automobiliais prekiaujantis verslininkas vilnietis V.Peciukevičius įsigijo prie Salotės kiek daugiau negu hektarą žemės, o paskui iš Vilniaus rajono savivaldybės gavo leidimą netoli paplūdimio statyti ūkininko sodybą.
Kai V.Peciukevičiaus namo sienos pradėjo kilti, Pilaitės mikrorajono bendruomenė pasipiktino: pastatą nuo ežero kranto skiria apie 20 metrų, o turėtų būti ne mažiau kaip 50.
„Tačiau V.Peciukevičius atrado landą Vyriausybės patvirtintose „Specialiose miško ir žemės naudojimo sąlygose", esą jam tas aplinkosaugos reikalavimas negalioja, nes namas pastatytas neva kaimo teritorijoje, o jo savininkas - ūkininkas", - pasakojo Pilaitės bendruomenės vadovė J.Gadliauskienė.
Pilaitės bendruomenė kreipėsi į Seimo kontrolierius, Aplinkos ministeriją, Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Seimo kontrolierė V.Peciukevičiaus statyboje rado daug pažeidimų, Aplinkos ministerija žadėjo sustabdyti statybą, o apskrities viršininko administracija buvo užsimojusi net namą nugriauti, tačiau jis tebestovi.
Neįveikė ir prezidentas
Kai kurie verslininkai nuperka sklypą geroje vietoje ir išparduoda jį gabalais norintiems pasistatyti namus “ūkininkams”. Pelnas garantuotas.
Pseudoūkininkais tampama ir tam, kad būtų galima gauti Europos Sąjungos fondų piniginę paramą. "Popieriniams" ūkininkams pakanka valstybei pameluoti, esą jie turi pasėlių. Kadangi valdininkai spėja patikrinti tik mažą dalį paraiškų, daug fiktyvių ūkininkų gauna ir išmokų, ir pigių degalų.
Toks liberalizmas buvo ne visada. 1999 metais priimtas Ūkininko ūkio įstatymas iš pradžių ribojo sklypo dydį - ūkininko ūkį galėjai įregistruoti turėdamas ne mažesnį kaip 1 ha sklypą. Tada buvo užregistruota 29 tūkst. 630 ūkininkų. Tačiau 2002 metais Seimui šį įstatymą pataisė, ir "ūkininku" galėjai tapti nusipirkęs nors ir keleto arų sklypelį. Ūkininkų padaugėjo tris kartus.
Neseniai Seimas Ūkininkų ūkio įstatymą šiek tiek sugriežtino: leido ūkininkams nerengiant detaliųjų planų statyti ūkininko sodybą, kai jų turimas žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
Šalies Prezidentas Valdas Adamkus siūlė dar padidinti reikalaujamą sklypo plotą - iki 3 hektarų. V.Adamkaus nuomone, tai sumažintų stichinės urbanizacijos daromą neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai.
Tačiau Seimo dauguma šalies vadovo siūlymą atmetė, esą tai sukels didelį kaimo žmonių nepasitenkinimą.
Nepatiko daugeliui Seimo narių ir Prezidento planas užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui. V.Adamkus siūlė privilegija leisti naudotis tik tiems ūkininkams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos per metus sudaro ne mažiau nei pusę visų gaunamų pajamų.
„Kol nėra visuotinio pajamų deklaravimo, neįmanoma nustatyti, kiek pajamų iš žemės ūkio ar iš kitos veiklos gauna pilietis“, - supeikė šalies vadovo siūlymą socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Tik parlamentarai liberaldemokratai Julius Veselka ir Henrikas Žukauskas pritarė Prezidento nuomonei. „Prisidengus ūkininko vardu, siekiama kitiems tikslams gauti lengvatų“, - įtarė J.Veselka. O buvęs aplinkos ministras H.Žukauskas pareiškė: “Šis įstatymas su tikraisiais ūkininkais nieko bendra neturi. Dauguma čia esančiųjų Seimo narių Vilniaus rajone turi žemės ūkio paskirties žemės, tad greitai taps ūkininkais ir prisistatys namų”.
Politikas sklypų nebepirks
Labiausiai gamtosaugininkus nustebino B.Bradauskas. Šis buvęs aplinkos ministras, o dabar – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ragino leisti statyti ūkininko sodybas ne tik be teritorijų planavimo dokumentų, bet ir neregistruojant ūkininko ūkio.
“Mes, politikai, per daug nepasitikime savo žmonėmis ir stengiamės trukdyti jiems kurti nacionalinį turtą. Nekilnojamojo turto kūrimas yra vertingas valstybei. Reikėtų peržiūrėti kai kuriuos sprendimus dėl vienų ar kitų apribojimų”, - kalbėjo Seimo plenariniame posėdyje B.Bradauskas.
Paklaustas, galbūt jis pats nori nusipirkti sklypą ir susiręsti ūkininko sodybą, vienas turtingiausių Seimo narių B.Bradauskas ranka numojo: "Jau pakankamai tų sklypų prisipirkau ir namų pasistačiau - daugiau nebereikia nei man, nei mano sūnums".
Politikų ir valstybės tarnautojų turto deklaracijoje, kurią galima rasti internete, B.Bradauskas yra nurodęs, jog jis ir jo žmona UAB "Draudimo kompanija Lamantinas" generalinė direktorė Danguolė Bradauskienė turi namą Vilniuje ir keturis gyvenamuosius namus ar jų dalis, sodo namus Vilniaus ir Širvintų rajonuose.
Be to, deklaracijoje informuojama, jog Danguolė ir Bronius Bradauskai Vilniaus ir Širvintų rajonuose turi nusipirkę ar paveldėję šešis žemės, miško, sodo sklypus, vandens telkinius. B.Bradausko turtas įvertintas 15,8 mln., D.Bradauskienės - 1,7 mln. litų.
Tačiau, Registrų centro duomenimis, vien B.Bradausko vardu yra įregistruota 10 žemės sklypų - Vilniaus rajono Bajorų ir Pavilionių, Širvintų rajono Katūniškių, Molėtų rajono Aigėlų ir Bekupės, Prienų rajono Pašventupio kaimuose, taip pat šalies sostinės Verkių gatvėje.
Ūkininkams pakišo kiaulę
Aplinkos sergėtojų nuomone, įstatymų leidėjai, atsisakę Prezidento pasiūlytų saugiklių, kad ūkininkų vardu nesinaudotų vertelgos, tikriesiems ūkininkams pakišo kiaulę. Prognozuojama, jog dėl to pastarieji turės nemažų problemų. Ir ne tik todėl, kad “popieriniai” ūkininkai sukelia žemės kainas, užstato priėjimus prie vandens telkinių.
“Dideliame sklype ūkininko sodyba nekenkia gamtai, bet jeigu šalia stovi daugiau namų, sklypo, kuris ribojasi su “Natura 2000” teritorija, savininkas, panoręs pasistatyti ūkio sodybą, privalės įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Tai sudėtinga, ilga ir nepigi procedūra, be to, jos metu specialistai gali nustatyti, jog statyba negalima”, - aiškino Pajūrio regioninio parko ekologas E.Paplauskis.
Jis tikino, jog žalieji ir gamtininkai informuos Briuselį, jog Lietuva nesugeba saugoti europinės svarbos teritorijų. “Kai Europos Komisija sužinos, kad Lietuva šalia ES saugomų gamtos teritorijų leidžia statyti ištisus kvartalus be jokių detaliųjų planų kiekvienam “ūkininkui” pushektario sklypuose – gali pakvipti rimtomis sankcijomis”, - dėstė gamtosaugininkas E.Paplauskis.
