Norintys gauti ES paramą paraiškas NMA turėtų teikti nuo vasario pradžios iki gegužės pabaigos. Jos bus renkamos pagal dvi Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmasis ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. 2007–2013 m. šiai veiklai skirta apie 382 mln. litų.
Parama padidėjo
Nors 2007–2013 m. bus finansuojama tik ne daugiau kaip 70–80 proc. tinkamų miško įveisimo išlaidų, ši suma dėl pasikeitusių įkainių ir pabrangusių paslaugų bus vis tiek didesnė nei anksčiau taikytas 100 proc. finansavimas, apskaičiuotas pagal 2004 m. kainų lygį. Patvirtinusi paraišką, NMA sodinantiems mišką skirs vienkartinę miško įveisimo išmoką. Didžiausią paramą miškui įveisti gaus tie, kurių apželdinti planuojama žemė yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – jiems bus kompensuojama 80 proc. miško apsodinimo išlaidų, o likusiems – 70 proc. Paramos dydis labiausiai priklausys nuo apsodinamo žemės ploto ir pasirinktų medžių rūšių.
Didžiausias išmokas gaus sodinantys ąžuolynus, lapuočių miškus, mažiausias – miškus, kuriuose vyrauja spygliuočiai. Vienkartinė miško sodinimo išmoka nepriklausys tiems, kurių apleisti žemės plotai mišku apaugo savaime ir jų papildomai želdinti nereikia. Tokių žemių savininkams bus mokama tik miško priežiūrai ir apsaugai skirta išmoka.
Kasmetinė miško priežiūros ir apsaugos išmoka priklausys nuo įveisto miško sudėties – kuo daugiau lapuočių, tuo didesnė. Ji bus mokama penkerius metus už kiekvieną miško hektaro plotą. Išmokos dydis nuo to, ar miškas pasodintas palankioje ūkininkauti, mažiau palankioje ūkininkauti ar apleistoje žemėje, nesiskirs. Tiesa, jos negalės gauti pasodinę biokuro gamybai skirtus trumpos rotacijos dažnai kertamus želdinius bei apželdinę valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Kompensuos prarastas pajamas
Ūkininkams bei kitiems asmenims, kurie apželdino prekinei žemės ūkio gamybai skirtą žemę, 15 metų bus mokama metinė išmoka prarastosioms pajamoms iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką kompensuoti. Išmoka ūkininkų kategorijai priskiriamiems pareiškėjams per metus sudarys 383 litus už apželdintą žemės hektarą, nedirbusiems ir nedeklaravusiems žemės ūkio paskirties žemės – 86 litus už ha.
Apleistų žemių savininkai, gausiantys paramą pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ išmokos prarastosioms pajamoms kompensuoti negaus. Prarastų pajamų kompensacija jiems nepriklauso, mat tose žemėse nebuvo ūkininkaujama. Šios kompensacijos taip pat negaus pasodinę trumpos rotacijos želdinius bei apželdinę valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Paramą miškui sodinti galės gauti kaimo ir miesto gyventojai, juridiniai asmenys, valdantys žemės ūkio paskirties žemę. Naujuose miškuose bus galima sodinti visus tradicinius Lietuvos miškų augalus, taip pat trumpos rotacijos želdinius – baltalksnius, drebules, skirtus biokuro gamybai. Tuo tarpu žilvičių sodinimas bus remiamas pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį – „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“.
Pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ parama bus mokama už geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemės apsodinimą. Ūkininkų ar kitų valdytojų valdoma geros agrarinės būklės žemė turėjo būti deklaruota dvejus metus iki paraiškos pateikimo. Apželdinamas plotas negalės būti mažesnis kaip pusė hektaro. Išimtis galės būti taikoma tik tais atvejais, kai kuriamas miškas taps jau esamo miško dalimi.
Pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paramą gaus apleistos žemės ūkio paskirties, miškų ūkio ir kitos paskirties žemės savininkai bei valdytojai.
Paramos miškui įveisti negalės siekti buvę ūkininkai, gaunantys paramą už pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos. Parama taip pat nebus skiriama kalėdinėms eglutėms auginti, laukų apsauginėms juostoms apsodinti, „Natura 2000“ teritorijoms apželdinti mišku.
Paraiškos rengimas
Kartu su paraiška norintys sodinti mišką NMA turės pateikti atsakingų institucijų išduotus leidimus įveisti mišką, patvirtintus miško želdinimo projektus ir kitus privalomus su paraiška pateikti dokumentus.
Miško įveisimo išmoka paramos gavėjui bus skiriama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško pasodinimo, atsižvelgiant į tai, kada bus baigti želdinimo darbai. Norint ją gauti NMA reikės pateikti iš valstybinių miškų pareigūnų gautą dokumentą, liudijantį, kad miškas pasodintas pagal visus reikalavimus. Jei dalis pasodintų ar pasėtų medelių neprigijo, paramos gavėjas žuvusius augalus turės atsodinti.
Atrenkat paramos gavėjus, pirmenybė paramai gauti bus teikiama prioritetinius kriterijus atitinkantiems asmenims. Pirmenybę turės dar negavusieji paramos miškui įveisti, fiziniai asmenys, veisiantys ne trumpos rotacijos mišką nuosavoje žemėje, apželdinantys mažiau palankias ūkininkauti vietoves ar žemes, kurių našumas nesiekia 32 balų, taip pat karstinių įgriuvų rajonus, veisiantys miškus, kuriuose ąžuolai sudarys pusę ar daugiau medžių, veisiantys miškus žemės sklypuose, suformuotuose konsolidacijos projekto metu.
Mažiau popierizmo
Šiemet iš norinčiųjų sodinti mišką NMA reikalaus mažiau dokumentų. Daugelį jų, pavyzdžiui, „Sodros“, Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Gyvulių ir žemės ūkio valdų registro bei kitų valstybės institucijų, NMA užsakys tiesiogiai.
Privalomų pateikti dokumentų vertinimas vyks ne Vilniuje, o NMA teritoriniuose skyriuose. Nuo šiol skiriant paramą mišką sodinsiantiems žmonėms nebus sudaromos paramos sutartys, todėl paramos administravimo procesas taps greitesnis. Žmonėms taip pat nereikės NMA pateikti miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų. Miško sodintojai tam tikslui gaus tam tikrą pinigų sumą ir už ją nereikės atsiskaityti. Tiesa, NMA ir kitų atsakingų institucijų specialistai tikrins, ar miškas pasodintas, prižiūrimas ir saugomas.
| Miško želdinių sudėtis | Miško įveisimo išmoka Lt/ha. Palanki ūkininkauti vietovė | Miško įveisimo išmoka Lt/ha. Mažiau palanki ūkininkauti vietovė | Kasmetinė miško priežiūros ir apsaugos išmoka Lt/ha |
|---|---|---|---|
| Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar minkštųjų lapuočių želdiniai | 3625 | 4143 | |
| Spygliuočių, minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau kaip 20 proc. kietųjų lapuočių, liepų priemaiša | 4834 | 5524 | 1036 |
| Kietųjų lapuočių, liepų želdiniai su spygliuočių, minkštųjų lapuočių priemaiša (iki 40 proc.) | 6042 | 6905 | 1208 |
| Kietųjų lapuočių, liepų, drebulių grynieji želdiniai | 7251 | 8287 | 1381 |
| Ąžuolų želdiniai, kai pasodinta ne mažiau kaip 2500 vnt./ha sodmenų | 10 876 | 12 430 | 1381 |
| Greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai | 3625 | 4143 | 1726 |
| Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai | 7251 | 8287 | - |
Prioritetiniai paramos gavėjų atrankos kriterijai
· Pareiškėjas dar negavęs paramos miškui įveisti
· Pareiškėjas yra fizinis asmuo
· Veisiamas ne trumpos rotacijos miškas yra nuosavoje žemėje
· Apželdinamos mažiau palankios ūkininkauti vietovės
· Apželdinamos žemės, kurių našumas nesiekia 32 balų
· Apželdinami karstinių įgriuvų rajonai
· Veisiamuose miškuose ąžuolai sudarys pusę ar daugiau medžių
· Miškai veisiami sklypuose, suformuotuose konsolidacijos projekto metu