Šalies žemdirbius savo palankumu vokiečių draudimo kompanijai „Vereinigte Hagel“ stebinusi mūsų valdžia pateikė staigmeną ir rajonų savivaldybėms. Jos praėjusių metų lapkričio 13 d. Vyriausybės nutarimu „Dėl pasėlių draudimo įmokų žemės ūkio veiklos ir draudimo įmokų išlaidų dalinio kompensavimo“ buvo įpareigotos pildyti pasėlių draudimo paraiškas, elektroniniu būdu įbraižyti pasėlių laukus, surinkti paraiškas ir jas perduoti vokiečių draudikams. Kitaip tariant, rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistams pavesta dirbti privačios kompanijos labui.
„Valstiečių laikraštis“ ne kartą rašė, kaip vokiečių draudimo kompanijai lengvai vėrėsi durys į mūsų šalies pasėlių draudimo rinką. Žemdirbiai tvirtino negalintys suprasti, kodėl taip entuziastingai ir atkakliai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai esą suteikia palankią aplinką vokiečių draudimo kompanijai.
„Jeigu taip energingai būtų skinamas kelias, pavyzdžiui, kooperacijai, šalyje jau klestėtų žemdirbių kooperatyvai, galbūt ir pasėlių draudimo“, – stebėjosi įvairių rajonų ūkininkai. Dar daugiau ir ūkininkai, ir žemės ūkio specialistai nustebo, kai žemės ūkio skyriams buvo pavesta pildyti draudimo pasėlių paraiškas. Nesusivokdami, kas dabar vyksta pasėlių draudimo sistemoje, žemdirbiai žemės ūkio skyrių specialistus pradėjo vadinti draudimo agentais.
Savivaldybių asociacija nutarimui nepritaria
Gavusi naujų įpareigojimų, kuriems nenumatytas finansavimas, ne viena šalies savivaldybė sukruto ir kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA).
Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas Gediminas Vaičionis VL sakė, jog asociacija raštais ŽŪM pradėjo atakuoti nuo praėjusių metų spalio pabaigos, kai dar buvo derinamas ŽŪM parengtas Vyriausybės nutarimo „Dėl pasėlių draudimo žemės ūkyje“ projektas.
LSA rašte nurodė, jog projektui nepritaria, nes, Vyriausybės nutarimu savivaldybėms priskyrus naujas valstybines funkcijas, būtų pažeisti trys Lietuvos įstatymai bei Europos savivaldybių chartija. Be to, nuogąstaujama, kad savivaldybės gali tapti atsakovais teisminiuose ginčuose, jei tokie kiltų tarp draudimo bendrovės ir pasėlius draudusių asmenų. Tačiau LSA balsas nebuvo išgirstas, ir Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis rajonų savivaldybes pildyti ir surinkti pasėlių draudimo paraiškas, elektroniniu būdu įbraižyti pasėlių laukus buvo priimtas.
„Tai – precedento neturintis atvejis. Europos valstybėse savivaldybės tokių funkcijų nevykdo. Maža to, asociacija iš žemės ūkio skyrių gauna informaciją, kad savivaldybės yra spaudžiamos ne tik vykdyti naują joms primestą veiklą, bet ir užsiimti klientų paieška ir agitacija drausti pasėlius“, – rašoma Savivaldybių asociacijos Vyriausybei adresuotame rašte.
Įžvelgė kelių įstatymų pažeidimus
Pasak LSA atstovų, įpareigojant savivaldybes talkininkauti draudimo bendrovei draudžiant pasėlius, pažeistas Lietuvos vietos savivaldos įstatymas. Be to, nenumačius lėšų naujai funkcijai vykdyti, buvo pažeistas ir Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas. O jeigu papildomos lėšos būtų numatytos, savivaldybių talkininkavimas draudikams, LSA duomenimis, šalies biudžetui kainuotų iki 240 tūkst. litų.
Kadangi numatoma apdrausti apie 30–40 proc. pasėlių plotų, reikėtų užpildyti apie 5000–10 000 paraiškų ir perbraižyti ar naujai įbraižyti apie 20 000–50 000 žemėlapių, atlikti kitus darbus.
Kaip tvirtina LSA, minėtu Vyriausybės nutarimu yra pažeidžiamas ir Lietuvos draudimo įstatymas, nes jame nenumatyta nelicencijuotiems subjektams (šiuo atveju savivaldybėms) vykdyti draudimo ir draudimo tarpininkavimo funkcijas.
Dėl rajonų savivaldybėms primestų naujų darbų, keliančių daug abejonių, LSA svarsto galimybę kreiptis į Europos Tarybos vietos ir regioninių valdžių kongresą, kad būtų atliktas tyrimas šiuo klausimu. „Kad to nereikėtų daryti, prašome Vyriausybės skubos tvarka keisti atitinkamą šio nutarimo punktą“, – sakė LSA atstovas.
LSA abejoja, ar ŽŪM supažindino Vyriausybę su asociacijos pozicija ir jos argumentais, nes Vyriausybės kanceliarija LSA praėjusių metų spalio 31 d. rašto neturėjo. Be to, svarstant šį klausimą Vyriausybės strateginio planavimo komitete, savivaldybių atstovai nebuvo pakviesti.
Nutarimą siūlys keisti
Tai, kad žemės ūkio skyrių specialistai paversti kone draudimo agentais, stebina ir Seimo narius. „Neteisingai padaryta savivaldybėms priskyrus naujus darbus. Tai akivaizdžiai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui. Mes gavome Lietuvos savivaldybių asociacijos raštą ir komitete jį svarstysime. Manau, kad ratas turės būti atsuktas atgal“, – VL sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas.
Parlamentaras pastebėjo, jog apskritai, į pasėlių draudimo rinką atvedus vokiečius draudikus, padaryta daug abejones keliančių sprendimų. „Žemdirbiai labai nepatenkinti, kad daliai jų draudimas yra privalomas. Kitas dalykas, keliantis daug abejonių, – dideli valstybės įsipareigojimai draudikams“, – tvirtino J.Jagminas.
Apie sudarytas geras sąlygas vokiečių draudimo bendrovei ir valstybės įsipareigojimus pasėlių draudimui ne kartą kalbėjo ir Lietuvos draudikų asociacija.
Draudikai patyrė pirmąjį fiasko
Žemės ūkio skyrių vadovai, kalbinami apie pasėlių draudimą, jautėsi nejaukiai.
Pildyti pasėlių draudimo paraiškas ir jas teikti vokiečių draudikams – jiems netikėtas darbas. Pasak rajonų savivaldybėse dirbančių žemės ūkio specialistų, viena paguoda, kad labai nedaug ūkininkų draudė žiemkenčius.
„Mūsų rajone apsidraudė tik 6 subjektai. Sunku net įsivaizduoti, kas bus, jeigu norinčiųjų draustis padaugės, kai pavasarį reikės deklaruoti pasėlius ir tuo pačiu metu pildyti draudimo paraiškas. Mūsų internetinis ryšys nėra greitas, kompiuteriai „lūžta“, todėl kelias valandas užtrunkama vieno žmogaus pasėlių draudimo dokumentams sutvarkyti. O žemės ūkio bendrovės pasėlius drausti greičiausiai užtruks visą dieną. Atsidursime nepavydėtinoje situacijoje“, – VL savo nuogąstavimus išsakė Rokiškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Anicetas Kačinskas.
Anykščių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Katliorius apgailestavo, kad specialistams tenka dirbti darbus, kurie jiems nepriklauso, tačiau tvirtino, jog savivaldybė nieko negali pakeisti.
„Žemdirbių išvaryti negalime, nes visada jiems stengiamės padėti. Tiems, kurie dalyvauja investicinėse programose, jauniesiems ūkininkams yra privaloma drausti pasėlius“, – sakė A.Katliorius.
Vokiečių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ filialo Lietuvoje vadovas Algimantas Navickas patvirtino, jog iki sausio 15 d., kai pasibaigė pirmasis pasėlių draudimo etapas, draudimo paslauga pasinaudojo apie 250 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, buvo apdrausta maždaug apie 20 tūkst. ha pasėlių. n
