„Auga vartojimas ir jis didesnis nei gamybos tempai. Šis augimas ir maisto produktų stygius atsiliepia visam pasauliui“, – tvirtina A. Gabšys.
Tuo metu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis susiklosčiusią padėtį vertina atsargiai.
„Nereikėtų šios situacijos taip dramatizuoti. Dabartinė padėtis išliks dar ilgai. Dar prieš kelis šimtmečius buvo tokių ekonomistų, mąstytojų, kurie sakė, kad esant nekintamam žemės plotui, daugėjant gyventojų, žmonės tiesiog ims mirti badu. Tačiau tos prognozės neišsipildė.
Dabartinė situacija neišsilaikys be jokios ekonomikos reakcijos, vėl bus ariama daugiau, dėl to bus iškirsta daugiau miškų. Žemės ūkis yra ciklinė šaka, kuri gali tik po metų reaguoti į kainų signalus. Tačiau, manau, kad Lietuva neturėtų būti agrarinė šalis, jei nori turtingai gyventi“, – teigė R. Kuodis.
Turėtų išsilaikyti pats
R. Kuodžio teigimu, netobulėti ir pasiekti ES vidurkius – nesuderinami tikslai.
„Nesakau, kad žemės ūkis nekonkurencingas, bet ar ilgu laikotarpiu neturėtume pereiti prie technologijų? Turtingiausiai, pvz., gyvena būtent technologijas kuriančios šalys, po jų – sėkmingai technologijas pritaikančios ir galiausiai agrarinės šalys“, – tvirtina R. Kuodis.
Tuo metu Laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno teigimu, optimalus variantas būtų tas, „kad žemės ūkis taptų ne lyderiu, o būtų normalus, be valstybės paramos išsilaikantis sektorius“.
Netolygus rėmimas
Pasak R. Kuodžio, viena iš pagrindinių Lietuvos žemės ūkio problemų – skiriasi politikų intencijos ir faktinės pasekmės.
„Norima kažką gero padaryti, paremti neturtingus, mažus ūkelius, o parama nusėda didžiųjų koncernų kišenėse. Žemės ūkis atleistas nuo mokesčių. Ši nauda neproporcingai pagerina labai stambių ūkininkų padėtį“, – kalbėjo pašnekovas.
Europos paradoksas: didžiausi paramos gavėjai Vakarų Europoje – Monako ir Jungtinės Karalystės monarchai.
Vis dėlto mažesniems ūkiams konkurencingiems išlikti padeda aukštos kokybės produktai, kurie yra brangesni. Problema – nedideli kiekiai pagaminamų produktai. Tai apsunkina prekybą jais – prekybos centrai suinteresuoti didesniais kiekiais. Be to, ekologiški produktai brangesni.
Sumažėjus maisto produktų kiekiui, kaina ir kokybė nebus pagrindiniai pasirinkimo kriterijai, tačiau, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius mano, kad tai nepaskatins Lietuvos rinkos užversti genetiškai modifikuotais produktais.
„Pavojus ateičiai galbūt ir būtų, tačiau Europos ir Lietuvos politika bent šiuo metu skatina vengti genetiškai modifikuotų produktų“, – teigė G. Radzevičius.
