Prieš maždaug dvejus metus ES pradėtos cukraus reformos, siekiančios sumažinti produkcijos perteklių, ratus bandoma sutepti naujais tepalais. Per tą laiką nepavykus sumažinti planuotos cukraus gamybos kvotos, nutarta saldžiąją reformą paspartinti ir paskatinti iš gamybos pasitraukti ne tik cukraus gamintojus, bet ir augintojus.
ES pasiūlyta nemaža parama už cukrinių runkelių mažinimą įkaitino žemdirbius ir paspartino jų apsisprendimą trauktis iš šio verslo.
Skatinant gamybos sumažėjimą, augintojams numatyta skirti 10 proc. cukraus gamintojams skirtos restruktūrizavimo paramos 2008–2009 prekybos metais ir apie 820 Lt papildomą išmoką už atsisakytos cukraus kvotos toną. Tačiau jeigu augintojai visiškai atsisakytų auginti cukrinius runkelius, o fabrikai būtų uždaryti, žemdirbius pasiektų kur kas didesnė ES parama.
Keturi šalies cukrinių runkelių augintojų kooperatyvai pareiškė nutraukiantys tarpprofesinius susitarimus su cukraus gamintoja „Danisco Sugar“ ir atsisakantys savo kvotos. Pirmieji tokiam žingsniui ryžosi kooperatyvai „Aukštaitijos cukriniai runkeliai“ ir „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“, turintys apie 60 proc. dydžio cukraus kvotą. Jų pavyzdžiu seka ir kiti kooperatyvai.
Danai pranešė, jog parduoda 13,5 proc. savo kvotos ir uždaro Panevėžio cukraus fabriką, o gamybą ruošiasi koncentruoti kitame jų valdomame fabrike – Kėdainiuose.
Tačiau cukrinių runkelių augintojai abejoja, ar danai turės lietuviškos žaliavos. Maža saldžiųjų šaknų kaina, augančios jų auginimo išlaidos ir miglotos perspektyvos pradėjo varginti augintojus. Jie laukia, kada danai pasiūlys palankesnes cukrinių runkelių supirkimo sąlygas.
Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacija deryboms su „Danisco Sugar“ pasiūlė minimalias sąlygas – mokėti 120 Lt/t (dabar moka apie 100 Lt/t), ūkininkams visiškai kompensuoti faktines transporto išlaidas bei įsipareigoti nerafinuoti atvežtinės cukranendrių žaliavos sumažinus runkelių perdirbimo kiekius.
Danai gali sulaikyti augintojus
Praėjusį trečiadienį vykusiame asociacijos ir danų susitikime dėl minėtų sąlygų nepasistūmėta. Kaip reikalauja ES reglamentai, vyko tik konsultacijos su augintojais dėl danų valdomų fabrikų apsisprendimo restruktūrizuoti 13,5 proc. kvotos.
„Jeigu danai neišgirs mūsų ir nepasiūlys palankių ūkininkams sąlygų, manau, kad cukrinių runkelių niekas neaugins. Uždarius Panevėžio cukraus fabriką, keičiasi cukrinių runkelių vežimo logistika, transporto išlaidos. Tad danai turi pasistengti kažką pasiūlyti, kad sulaikytų augintojus. Kitaip žemdirbiai be jokios rizikos pasiims ES siūlomą paramą“, – VL sakė Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Kastytis Patiejūnas.
Asociacijos pirmininkas pastebėjo, jog galimybių sulaikyti žemdirbius jau mažėja ir danams patenkinus jų išsakytus minimalius reikalavimus dėl kainų, transportavimo išlaidų apmokėjimo ir kt.
„Mums siūlo eiti į tunelį, kurio gale galbūt yra šviesa, bet mes jos nematome. Danai tikina, kad cukrinius runkelius auginti neva dar pelninga. Tačiau mes manome, kad naudos iš to nėra. Numatoma, kad runkelių kaina dar mažės, o išlaidos – didėja. 2009 metais vėl bus mažinama cukraus kvota, ES rinkos atveriamos trečiųjų šalių cukrui. Jau atvirai kalbama, kad danai ruošiasi parduoti savo cukraus padalinį. Tad augintojams viena išeitis – pasinaudoti ES siūloma parama“, – aiškino K.Patiejūnas.
Cukrinių runkelių augintojai iš danų norėtų išgirti atsakymą ir į kitą klausimą – ar vietoj cukrinių runkelių fabrikai nepradės rafinuoti cukranendrių žaliavos? Juos pasiekė informacija, jog yra domimasi rafinavimo technologijomis. Be to, mūsų žemdirbius suklusti verčia ir tai, kad „Danisco Sugar“ nusipirko Latvijos cukraus fabrikų prekių ženklus be rašytinio įsipareigojimo nerafinuoti cukranendrių žaliavos.
Asociacijos pirmininkas mano, jog derybos su danais užtruks. „Yra du kontroliniai terminai. Iki sausio 31 d. turi būti restruktūrizuota 13,5 proc. cukraus kvotos. Iki kovo 31 d. danai gali paskelbti apie papildomą kvotos mažinimą. Gali būti, kad teks atsisakyti 100 proc. kvotos“, – sakė K.Patiejūnas.
Marijampolėje dirbančiai bendrovei „Arvi cukrus“ cukrinius runkelius parduodantys žemdirbiai turėjo daugiau entuziazmo dar auginti saldžiąsias šaknis. Tačiau, pasak K.Patiejūno, dabar ir šio krašto augintojai pradėjo abejoti.
Ilgametę cukrinių runkelių auginimo patirtį sukaupę Suvalkijos krašto ūkininkai, galintys pasigirti seniausiu cukrinių runkelių perdirbimo fabriku, dabar išgyvena nežinios ir įtampos kupinas dienas. Kadangi žemės ūkio produkcijos auginimo išlaidos kasmet tik didėja, brangsta trąšos, kuras, o cukrinių runkelių supirkimo kaina sparčiai mažėja, ūkininkai linkę atsisakyti šios augalininkystės šakos. Jau pernai nemažai Suvalkijos krašto ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių nusprendė neauginti cukrinių runkelių. Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis sako, jog pernai žengtas ryžtingas žingsnis pasiteisino.
„Nuo senų laikų nuolat augindavome apie 100 ha cukrinių runkelių. Kai pernai paaiškėjo numatomos supirkimo kainos ir tarprofesinio susitarimo tarp augintojų ir perdirbėjų sąlygos, pasidarė akivaizdu, kad cukrinių runkelių auginti neapsimokės. Auginti šią kultūrą gana sudėtinga, o sumažėjus supirkimo kainoms, panašų pelną galima kur kas lengviau gauti ir iš kitų augalininkystės šakų. Be to, sugundė ir pažadėtos ES išmokos. Sudėliojusi visus „už“ ir „prieš“ , valdyba nusprendė atsisakyti cukrinių runkelių auginimo,“ – VL sakė P.Puskunigis. Vietoj cukrinių runkelių pienininkystės ūkį plėtojanti bendrovė nutarė auginti daugiau kukurūzų, skirtų pašarų gamybai. „Šiemet kukurūzai mums davė ne mažesnį pelną negu cukriniai runkeliai. Savo pasirinkimu likom patenkinti“, – pripažino pašnekovas.
Tuo tarpu kiti Šakių rajono žemdirbiai dar vis svarsto, kokį sprendimą priimti. Anot jų, labiausiai trūksta konkrečios informacijos ir aiškumo. „Niekas nežino, kas bus, kokias sąlygas pasiūlys fabrikai, o apsispręsti, jei nori gauti išmokas, reikia iki lapkričio 30 dienos. Visi pasimetę, nežino ką daryti“, – skundėsi Šakių r. ūkininkas Rimantas Šlapikas. Deja, ką nors konkrečiau apie perdirbėjų planus sunku sužinoti ne tik žemdirbiams, bet ir žiniasklaidos atstovams. Marijampolėje įsikūrusios cukraus gamybos įmonės „Arvi cukrus“ direktorius Gintaras Vaitkūnas bendrauti su spauda atsisakė.
Apsisprendimą nulems derybų rezultatai
Suvalkijos krašto cukrinių runkelių augintojai susibūrę į du žemės ūkio kooperatyvus. Kooperatyvas „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ vienija žemdirbius, savo produkciją parduodančius Marijampolėje veikiančiam „Arvi“ įmonių grupei priklausančiam fabrikui UAB „Arvi cukrus“. Į kooperatyvą „Sūduvos cukriniai runkeliai“ susibūrę 200 Šakių ir Vilkaviškio rajonų žemdirbių savo produkciją parduoda „Danisco Sugar“ priklausančiam fabrikui Kėdainiuose, o cukrinius runkelius pristato į Pilviškių supirkimo punktą.
Pastarojo kooperatyvo pirmininkas Vidas Jonaitis mano, kad uždarius Panevėžio cukraus fabriką Suvalkijos krašto žemdirbiams problemų tik padaugės: „Cukrinių runkelių supirkimo sezonas pailgės, todėl iškyla tikimybė, kad runkelius reikės saugoti nuo šalčių. Mums tai – papildomos išlaidos. Augintojų nuotaikos nėra geros, todėl viskas priklausys nuo derybų su perdirbėjais rezultatų. Derėsimės dėl naujo tarpprofesinio susitarimo ir tam tikrų nuolaidų. Jeigu kaina bus bent 120 Lt /t, cukrinius runkelius auginsime, jei sąlygos bus nepalankios, matyt, teks cukrinių runkelių auginimo atsisakyti. Kol kas dar niekas neaišku“.
Ką nuspręs Suvalkijos cukrinių runkelių augintojai, nedrįso prognozuoti ir kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ pirmininkas Mangirdas Krunkaitis. Anot jo, situacija visiškai neaiški. Kol kas su „Arvi cukrus“ savininkais vyksta derybos, todėl tarp žemdirbių jaučiama didžiulė įtampa ir sumaištis. „Aš asmeniškai norėčiau ir toliau auginti cukrinius runkelius ir kad toliau sėkmingai dirbtų Marijampolės cukraus fabrikas. Už visus žemdirbius, kurių kooperatyve yra 339, kalbėti negaliu. Nuomonių yra įvairių“, – sakė M.Krunkaitis.
Sugriauti lengviau nei pastatyti
„Svarbiausia, jog cukrinių runkelių augintojų jau nebetenkina supirkimo kainos. Negalime dirbti vien tam, kad dirbtume. Reikia juk turėti ir pelną. Suprantama, cukrinių runkelių kainos jau nebus tokios, kaip anksčiau, po 166 Lt/t, bet dabartinės tikrai turi kilti. Marijampolės cukraus fabriko savininkai teigia, jog viskas priklauso nuo ūkininkų, o ūkininkai įsitikinę, – kad nuo fabriko. Vadinasi, turime sėsti prie derybų stalo ir viską aptarti. Manau, cukraus fabrikas turėtų laikytis gerokai lankstesnės politikos, taikyti žemdirbiams tam tikrų nuolaidų.
Seniausią Lietuvoje cukraus fabriką tikrai reikėtų išsaugoti. Kam mes tuomet prieš kelerius metus dėl cukraus fabriko išsaugojimo vargome ir ėjome į kelius? Sugriauti visada daug lengviau nei ką nors sukurti. Svarbu ir tai, kad Suvalkijos kraštas turi senas cukrinių runkelių auginimo tradicijas, derlingas žemes, ūkininkai prisipirkę geros technikos, įvaldę naujausias cukrinių runkelių auginimo technologijas. Kodėl mes turėtume vežtis produkciją iš trečiųjų šalių, jei galime ją sėkmingai patys užsiauginti“, – VL teigė per 70 ha cukrinių runkelių pasėlių turinčios Marijampolės sav. žemės ūkio bendrovės „Suvalkija“ vadovas Gintautas Stanevičius. Jo nuomone, žemdirbių interesai visada buvo ir yra paskutinėje vietoje, todėl dabartinės žemdirbių ir perdirbėjų derybos dėl cukrinių runkelių sektoriaus išsaugojimo Lietuvoje yra labai svarbios.
