Estijos, Latvijos ir Lietuvos kaimo moterų asociacijos kasmet rengia konferencijas įvairiomis kaimo moterims aktualiomis temomis. Šiais metais tarptautinės konferencijos kaimo moterims organizavimo estafetę perėmė Lietuvos ūkininkių draugija (LŪD).

Į kelias dienas trukusią konferenciją lobizmo tema iš kaimyninių šalių atvykusias aktyviausias kaimo moteris sveikino žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.

Kvietė nelaukti vyrų paramos

Konferencija „Kaimo moterys aplink Baltiją“ šįmet išsiskyrė originalia skaitomų pranešimų programa, kurioje dalintasi ne tik teorine, bet praktine lobistinės veiklos patirtimi. Per šimtą į konferenciją atvykusių kaimo moterų iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos sveikino ir savo asmenine patirtimi užsiimti lobistine veikla kvietė žemės ūkio ministrė prof.Kazimiera Prunskienė.

Pranešimą „Moterų lobistinė veikla Lietuvoje“ konferencijoje skaitė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė. Vienos sėkmingiausiai pastaruoju metu šalyje lobistinę veiklą vykdančios asociacijos vadovė apžvelgė ne tik lobizmo teoriją, bet ir įvardijo Lietuvoje žemdirbiškų asociacijų dažniausiai naudojamus lobistinės veiklos modelius.

Skirtingai nei JAV, kur lobistinė veikla gaji nuo XVIII a., Europos Sąjunga (ES) senų lobizmo tradicijų neturi. Čia lobizmas sunkiai skinasi kelią ir dėl daugiatautės struktūros. Politikų sprendimams įtaką čia turi didelės tarptautinės kompanijos ar asociacijas ir eksportuotojų grupes jungiančios stambios įmonės.

Lietuvos žemdirbiškų asociacijų lobistinė veikla tampriai susieta su vienu įtakingiausiu ES lobistiniu organu – COPA/COGECA. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos lobistiniams tikslams ES atstovauja Europos amatų, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių asociacija. Tuo tarpu pačioje Lietuvoje viena įtakingiausių, siekiant lobistinių interesų, pranešėjos pripažinta Lietuvos pramonininkų ir darbdavių konfederacija. Tačiau atstovauti ES, pastaroji savo pozicijas stiprina naryste stambioje ir įtakingoje Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijoje.

Pasak R.Sirusienės, atstovauti lobizmo sritį – nelengvas uždavinys. Čia svarbu išmanyti ne tik savo šalies, bet ir tūkstančiais skaičiuojamus ES teisės aktus. Sėkmingiausiu šių metų lobistiniu Lietuvos moterų įgyvendintu projektu pranešėja įvardijo ilgai trukusį Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos pozicijų derinamąjį darbą kartu Žemės ūkio ministerija, kuriame maksimaliai įsiklausyta į būsimų pareiškėjų išsakytas pastabas.

Prie jau nuveiktų ir vykdomų darbų LŪD priskiria tautinio paveldo įstatymo rengimą, aktyvų darbą rajoninėse savivaldybėse, kur darbuojasi būrys vicemerių, direktorių ir jų pavaduotojų, dalyvavimu tarptautinėje moterų problemas nagrinėjančioje ir sprendžiančioje FAO prie Jungtinių Tautų. Šiandien lietuvių moterys ES šalyse žinomos ir dėl savo rankdarbių, amatinių darbų. Garsindamos lietuvybę, būdamos atviros ir žinomos, jos tikisi ir atidesnio politikų įsiklausimo į jų problemas.

Šalia kaimynių pergalių ir pralaimėjimo kartėlis

Latvijos kaimo moterų asociacijos narė Marija Zaluma konferencijoje pristatė savo šalies kaimo moterų lobistinę veiklą ir jos pasiekimus. Įvardindama jos nuomone pačius svarbiausius lobistinio darbo aspektus: visada ir visuose susibūrimuose pasakoti apie atstovaujamą organizaciją, nes nežinia, kas iš auditorijos susidomės reprezentuojama veikla, puikiai išmanyti atstovaujamos organizacijos funkcijas ir tikslus, pranešėja vieną po kito vardijo Latvijos kaimo moterų visuomeninio darbo lobistinius laimėjimus. Bene labiausiai latvės didžiuojasi švietimo ministrės poste šiuo metu dirbančia buvusia jų bendražyge. Nepamirštama ir kadenciją baigusi Latvijos Prezidentė Vaira Vykė Freiberga.

Tarp latvių pasiekimų – iškovotos motinystės pašalpos kaime ūkininkaujančių žemdirbių žmonoms. Pirminiame motinystės pašalpų skyrimo projekte Latvijoje žadėta remti tik vaikelio susilaukusias dirbančias mamas. Tačiau po atviro Latvijos kaimo moterų asociacijos laiško visuomenei bei Vyriausybės nariams, iškovota, kad ir niekur iki tol nedirbusios ūkininkų žmonos, ir studentės, sulaukusios šeimos pagausėjimo, gautų motinystės pašalpas. Radikaliai visuomenei naudingų sprendimų latvėms pavyko pasiekti ir keičiant paauglių įdarbinimą. Iki tol galiojęs įstatymas jaunimui oficialiai leisti įsidarbinti tik nuo aštuoniolikos metų, buvo pakeistas palankesniu, leidžiančiu įsidarbinti ir paaugliams.

Daug komplimentų Latvijos kaimo moterys sulaukė praėjusiais metais rudenį Rygoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu, kai Latvijos gynybos ministerija jų paprašė parengti suvenyrus minėto renginio dalyviams. Puspenkto tūkstančio latvių tautiniais raštais numargintų kumštinių pirštinių kalnui tuomet neatsispyrė net priekabūs Rusijos žurnalistai, dovanų akciją įvardiję „Latvių kultūros paminklu“.

M. Zaluma nevengė įvardyti ir tikslo nepasiekusių kaimo moterų projektų – akcijos drausti per televiziją dienomis ir vakarais rodyti tik suaugusiems skirtus filmus, statyti kultūrinius objektus kaimo vietovėse ir kt.

Konferencijoje išklausytas ir Estijos kaimo moterų asociacijos vicepirmininkės Elės Ot (Elle Ott) pranešimas, kuriame akcentuota jų šalyje kaimo moterų socialines problemas sprendžiantys vykdomi moterų švietimo, užimtumo, jų verslo populiarinimo projektai.

Po pagrindinių pranešimų konferencijos dalyviai išsiskirstė darbui į nedideles grupes, kuriose toliau detaliai nagrinėjo kaimo moterų lobistinės veiklos aspektus. Kitą dieną konferencijos organizatoriai svečius pakvietė apsilankyti moterų vadovaujamose organizacijose bei susipažinti su sėkmingo kaimo moterų verslo pavyzdžiais: lankytasi kaimo turizmo sodyboje, Triupio kaimo bendruomenėje, LŪD Amatų centre.