Paraiškos miškams veisti buvo renkamos ir šiais metais. Tačiau susidomėjusių nebuvo daug – tik 174. Žemės ūkio paskirties žemės savininkai nutarė palaukti, kol bus pradėta skirstyti parama pagal naująją Kaimo plėtros programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Naujajame etape Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) taikys paprastesnes paramos administravimo taisykles. Nors nuo šiol bus finansuojama tik iki 70–80 proc. tinkamų miško įveisimo išlaidų, ši suma dėl pabrangusių paslaugų bus vis tiek didesnė nei anksčiau taikytas 100 proc. finansavimas, apskaičiuotas pagal 2004 m. kainų lygį.
2007–2013 m. paramą pagal kitą KPP priemonę „Pirmasis ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ galės gauti ir miškų ūkio paskirties, apleistos žemės ūkio paskirties žemės savininkai.
Tradiciniai medžiai
Parama žemei apželdinti mišku bus skiriama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Jie galės sodinti visus tradicinius Lietuvos miškams būdingus augalus ir trumpos rotacijos želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, biokuro gamybai.
Pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paramą bus galima gauti tik geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemei, kurioje pastaruosius dvejus metus iki paraiškos pateikimo buvo auginama žemės ūkio produkcija, plotai buvo deklaruojami. Apželdinamas plotas negalės būti mažesnis kaip pusė hektaro. Išimtis galės būti taikoma tik tais atvejais, kai kuriamas miškas taps jau esamo miško dalimi.
Patvirtinusi paraišką NMA norintiems sodinti mišką skirs vienkartinę miško įveisimo išmoką. Po to penkerius metus visiems bus mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka. Ūkininkams bei kitiems asmenims, kurie apželdino prekinei žemės ūkio gamybai naudotą žemę, 15 metų bus mokama metinė išmoka už hektarą prarastosioms pajamoms iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką kompensuoti. Pasodinusiems trumpos rotacijos želdinius bei apželdinusiems valstybinę žemės ūkio paskirties žemę miško priežiūros ir apsaugos bei kompensacinės už prarastas pajamas išmokos nepriklausys.
Paramos dydis priklausys nuo pasirinktų medžių rūšių ir apsodinamos žemės derlingumo. Apsodinantiems mažiau palankias ūkininkauti teritorijas bus kompensuojama 80 proc. išlaidų, kitas vietoves – 70 proc. išlaidų. Numatytos išmokos apskaičiuotos pagal vidutines 2006 m. miško įveisimo ir priežiūros kainas.
Prarastų pajamų išmoka ūkininkų kategorijai priskiriamiems pareiškėjams per metus sudarys 383 litus už apželdintą žemės hektarą, kitiems – 86 litus už ha.
Tuo tarpu apleistų žemių savininkai, sodinantys ne trumpalaikės rotacijos miškus, pagal KPP priemonę „Pirmasis ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paramą gaus tik jiems įveisti ir prižiūrėti. Prarastų pajamų kompensacija nebus skiriama, mat tose žemėse iki to laiko nebuvo ūkininkaujama. Kai apleista žemė savaime apauga mišku ir jos papildomai želdinti nereikia, parama bus mokama tik miško priežiūrai.
Reikalingi dokumentai
Kartu su paraiška paramai gauti žemės savininkai NMA turės pateikti leidimus įveisti mišką, atsakingų institucijų patvirtintus miško želdinimo projektus, miško sodmenų ar sėklų kilmės liudijimus.
Miško įveisimo išmoka paramos gavėjui bus skiriama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško pasodinimo, atsižvelgiant į tai, kada bus baigti želdinimo darbai. Norint ją gauti NMA reikės pateikti iš valstybinių miškų pareigūnų gautą dokumentą, liudijantį, kad miškas pasodintas pagal visus reikalavimus. Jei dalis pasodintų ar pasėtų medelių neprigijo, paramos gavėjas žuvusius augalus turės atsodinti.
Atrenkat pareiškėjus NMA pirmenybę turės teikti prioritetinius kriterijus atitinkantiems asmenims. Pirmenybę turės dar negavusieji paramos miškui įveisti, fiziniai asmenys, veisiantys ne trumpos rotacijos mišką nuosavoje žemėje, apželdinantys mažiau palankias ūkininkauti vietoves ar žemes, kurių našumas nesiekia 32 balų, taip pat karstinių įgriuvų rajonus, veisiantys miškus, kuriuose ąžuolai sudarys pusę ar daugiau medžių, veisiantys miškus žemės sklypuose, suformuotuose konsolidacijos projekto metu.
Paramos miškui įveisti negalės siekti buvę ūkininkai, gaunantys paramą už pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos. Parama taip pat nebus skiriama kalėdinėms eglutėms auginti, laukų apsauginėms juostoms apsodinti, „Natura 2000“ teritorijoms apželdinti mišku, trumpos rotacijos želdiniams veisti.
Paramos pakaks
Prognozuojama, kad paramos miškams įveisti bei prižiūrėti, taip pat kompensacinėms išmokoms turėtų pakakti visiems pareiškėjams. 2007–2013 m. tam pagal abi priemones skirta apie 382 mln. litų. Prognozuojama, jog galimybe įveisti miškus pasinaudos apie 6 tūkst. asmenų, bus apželdinta daugiau kaip 24 tūkst. ha plotas.
| Miško želdinių sudėtis | Miško įveisimo išmoka Lt/ha. Palanki ūkininkauti vietovė(70 proc.) | Miško įveisimo išmoka Lt/ha. Mažiau palanki ūkininkauti vietovė (80 proc.) | Kasmetinė miško priežiūros ir apsaugos išmoka Lt/ha |
|---|---|---|---|
| Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar minkštųjų lapuočių želdiniai | 3625 | 4143 | 1036 |
| Spygliuočių, minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau kaip 20 proc. kietųjų lapuočių, liepų priemaiša | 4834 | 5524 | 1208 |
| Kietųjų lapuočių, liepų želdiniai su spygliuočių, minkštųjų lapuočių priemaiša (iki 40 proc.) | 6042 | 6905 | 1381 |
| Kietųjų lapuočių, liepų, drebulių grynieji želdiniai | 7251 | 8287 | 1381 |
| Ąžuolų želdiniai, kai pasodinta ne mažiau kaip 2500 vnt./ha sodmenų | 10 876 | 12 430 | 1726 |
| Greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai | 3625 | 4143 | |
| Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai | 7251 | 8287 |