„Tokių mėlynakių, kokius auginu dabar, anksčiau nelabai matęs, – gėrėjosi savo baltukais ūkininkas. – Tai Vienos baltieji. O tamsūs – Vienos mėlynieji”.
Anot ūkininko, triušiai labai skiriasi savo būdu. „Vienas patinukas su charakteriu, jei nenori bendraut, tai neprisišauksi, – dėstė savo augintinių įpročius šeimininkas. – Kai vežiau į „AgroBalt“ parodą, tai tiek ant manęs pyko, kad tris dienas nebendravo. Šitie dideli – Belgijos milžinai. Jie kartais sveria iki 8–9 kilogramų. Šitą milžinę patelę nupirkau iš parodos, jos tėvai buvo Vokietijos čempionai. Štai tas nulėpausis vadinamas Prancūzijos avinu. Jo ir charakteris aviniškas – nerangus, lėtesnis nei kiti triušiai. Labai gražus mano Vokietijos drugelis. Jį tik vieną teturiu, įsigijau Rietave, parodoje, – pasakotų ir pasakotų augintojas apie savo triušius.
Per metus S. Vasiliauskas užaugina apie šimtą triušių. Savo švelniakailius jis labiau linkęs auginti veislei, o ne mušti mėsai.
Ligos puola dažnai
Patys Vasiliauskai retai triušieną ragauja – parduoda triušienos mėgėjams. Ano ūkininko, triušienos kainos kyla. Augintojų mažai, o triušių mėsa, atrodo, šiuo metu vienintelė, kuri nekelia baimės vartotojams užsikrėsti kokia liga.
Ligos švelniakailius pjauna gana dažnai. Būna, kad nepaskiepijus ar neteisingai prižiūrint, ligos išguldo visą fermą. Šių gyvūnų populiacijoje išplitusi kokcidiozė ir hemoraginė triušių liga, juos nereitai puola maras, miksomatozė, pasterialiozė. Pastaroji labai panaši į paprastą peršalimą ir tinkamai negydoma gali gyvūnėlį nužudyti. Miksomatozę perneša kraujasiurbiai vabzdžiai. Laimei S. Vasiliausko triušiai serga ypač retai. Daugiausia tai – paprasti peršalimai, streso sukelti laikini negalavimai. Triušiai labai jautrūs skersvėjams, pervežimams.
Užsienyje triušiai brangesni
Už gyvą veislinį triušį galima gauti 70, 90, net iki 120 ir 150 litų. Nelygu veislė ir paties gyvūnėlio išvaizda. Užsienyje jie dar brangesni. S. Vasiliausko teigimu, už 100 eurų „stebuklo“ užsienyje neįsigysi. Geresnis veislinis gyvūnas kainuoja apie 150 eurų ir daugiau.
Ūkininko teigimu, kailinių triušių auginti neapsimoka. Kailių supirkėjai išrankūs, ne viskas jiems tinka, tai ir naudos nelabai iš tokių augintinių. Tiesa, vienas triušių augintojas augina kailinius triušius, pats siuva kepures, vaikiškus batukus, priima užsakymus įvairiems siuviniams. Jo gaminiai yra paklausūs. „Tad toks verslas gal ir apsimoka, kai sunaudoji viską, ką užaugini”, svarsto S. Vasiliauskas.
Šeria pagal savo receptus
Per ketvirtį amžiaus S. Vasiliauskas perprato triušių šėrimo paslaptis. Rudenį jo augintiniai palepinami morkomis, kopūstais. S. Vasiliauskas net žolę jiems džiovina pagal savo receptus. Šienelis turi būti sausas, bet neperdžiūvęs, traškus, tada jame išlieka daugiau maistingų medžiagų, vitaminų. Augintiniams duodama grūdų, įvairių papildų, vitaminų. Tik kombinuotųjų pašarų ūkininkas jiems sako neduodantis, nes nematantis reikalo.
