Neigiama elektros kaina: kaip galima sutaupyti ir kokios rizikos slypi?

Neigiama elektros kaina tapo įprastu reiškiniu Baltijos šalyje. Ekspertai teigia, kad ryškius kainų svyravimus lemia energetikos virsmas. Tiekėju vertinimu, dalis gyventojų gali laimėti iš neįprastai žemų elektros kainų, tačiau vertėtų neprarasti budrumo.

„Delfi“ teiravosi nepriklausomų elektros tiekėjų, tinklo operatorių ir ekspertų, kas nulemia neigiamas elektros kainas ir kaip jas optimaliai išnaudoti gyventojams, įskaitant ir gaminančius vartotojus.

Kaip išnaudoti neigiamas kainas: įranga, planas, stebėjimas

Elektros tiekėjas „Ignitis“ teigia šiuo metu siūlantis du su birža „Nord Pool“ susietus planus: „Išmanus – Valandinis“ ir „Išmanus – Mėnesinis“. Valandinio plano kaina yra skaičiuojama pagal valandinį kliento suvartojimą, todėl sąskaita išrašoma pagal įkainį, kuris buvo kliento naudojamą valandą.

„Jei elektros naudojimo valandą jos kaina yra minusinė, tuomet klientui ir skaičiuojama minusinė kaina, tai reiškia, kad klientui yra primokama. Mėnesinio plano kaina apskaičiuojama pagal vidutinę mėnesio „Nord Pool“ elektros biržos kainą, todėl klientas gauna paskaičiuotą vidutinę kainą“, – komentuoja „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.

Elektros didmeninių kainų skirtumai Lietuvoje gegužės pabaigoje (valandinės kainos, Eur/MWh):

„Ignitis“ teigia, kad išmaniąją apskaitą turintiems klientams siūlo programėlę, kurioje galima matyti elektros kainas dieną į priekį ir taip koreguoti savo elektros vartojimą.

Komentuodama galutinės valandinės kainos struktūrą L. Beganskienė sakė, kad kiekvienai kalendorinio mėnesio valandai nustatoma didmeninė kaina Lietuvos laiku. Remiantis tomis valandinėmis didmeninėmis kainomis ir operatoriaus pateiktais valandiniais vartotojo objekto suvartojimo duomenimis, apskaičiuojama individuali svertinė vidutinė mėnesio kaina.

Naudojantis elektromobilio įkrovimo paslauga bus galima gerokai sutaupyti

L. Beganskienė, „Ignitis“

„Šiai kainos daliai pritaikomas PVM ir prie jos pridedamos tiekėjo dedamoji ir valstybės reguliuojamos dedamosios (su PVM). Gauta galutinė vienos kilovatvalandės kaina yra dauginama iš vartotojo per mėnesį suvartoto (gaminančių vartotojų atveju – trūkstamo) energijos kiekio. Jeigu valstybė taiko dalines kainos kompensacijas, sąskaitos dydis yra mažinamas kompensacijos suma“, – sako „Ignitis“ atstovė.

„Elektrum Lietuva“ komentuoja, kad pagal biržos planą „Pažangus“, priklausomai kliento skaitiklio tipo elektros kaina skaičiuojama skirtingai: jeigu klientas turi išmanųjį skaitiklį, tuomet kainos skaičiuojamos valandos tikslumu, kaip jos keičiasi „Nord Pool“ biržoje.

Jeigu kliento skaitiklis neautomatinis, tada skaičiuojami suvartojimo ir elektros kainų vidurkiai kartu su išvestiniais vartojimo netolygumais, kuriuos apskaičiuoja ESO.

„Elektrumo Lietuva“ Produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko teigimu, kiekviena valanda išmaniųjų skaitiklių turėtojams apskaičiuojama individualiai, o pasibaigus mėnesiui jos visos tiesiog sudedamos ir suformuojama bendra elektros sąskaita.

Tokių netolygumų tik daugės, formuosis dar didesni valandinių kainų skirtumai

M. Kavaliauskas, Elektrum

„Tad tokios žemos valandinės kainos tikrai turi teigiamos įtakos klientų sąskaitoms, tačiau pernelyg džiaugtis tuo irgi nereikėtų, nes, pavyzdžiui, gegužės 22 dieną, tarp 15 ir 16 val., elektros kaina „Nord Pool“ biržoje, Lietuvos kainų zonoje, buvo -1,11 Eur/MWh, o jau po poros valandų – net 90 Eur/MWh.

Kainų šuoliai yra didžiuliai, todėl jeigu nėra galimybių, įpročių ar laiko kontroliuoti savo suvartojimo valandos tikslumu, vidutinė elektros kaina tokiomis dienomis klientams gali būti netgi aukštesnė, ypač buitiniams vartotojams, nes šie kainų pikai atitinka būtent gyventojų elektros vartojimo pikus, ryte ir vakare“, – įspėja M. Kavaliauskas.

Bendrovės„Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič taip pat pažymi, kad viskas priklauso nuo skaitiklio, įrengto vartotojo namuose. Gyventojai turi galimybę naudotis mažiausiomis kainomis ir, pavyzdžiui, krautis elektromobilius.

„Turintiems išmanųjį skaitiklį ir pasirinkusiems su biržos kaina susisietą planą, „Enefit“ taiko valandinę apskaitą. Tai reiškia, jog galutinė mėnesio sąskaita susideda iš individualaus valandinio suvartojimo kiekio, valandinių biržos kainų ir valstybės taikomų mokesčių“, – sako V. Fiodorovič.

Pakoregavus įpročius galima geriausiai išnaudoti itin žemų ir net neigiamų kainų epizodus

V. Fiodorovič, „Enefit“

Anot jo, išmaniojo skaitiklio neturintiems vartotojams visam per mėnesį jų suvartotam kiekiui pritaikomas vidutinis rinkos valandinio vartojimo koeficientas, dar vadinamas likutiniu grafiku.

„Kaip tai veikia? Padauginus visą per mėnesį suvartotą kiekį iš likutinio grafiko gaunamas valandinis suvartojimas, kuris yra apskaitomas pagal realias valandines kainas biržoje Lietuvos laiku.

Ir vis dėlto labiausiai tokioje situacijoje sutaupo ne tik turintys išmaniuosius skaitliklius, bet prisitaikantys prie kainų svyravimo ritmo“, – sako „Enefit“ atstovas.

„Pakoregavus įpročius taip, kad didžiausias elektros suvartojimas būtų darbo valandomis, galima geriausiai išnaudoti itin žemų ir net neigiamų kainų epizodus“, – priduria jis.

Komentuodamas kainos struktūrą išmaniąją apskaitą turintiems gyventojams V. Fiodorovič detalizavo: klientas moka pagal kas valandą biržoje atsinaujinančią kainą, prie kurios yra pridedamas „Enefit“ paslaugos mokestis (šiuo metu 0,01850 Eur/kWh) – pastarasis skaičiuojamas pagal suvartojamos elektros kiekį – bei kiti valstybės taikomi mokesčiai (PVM, VIAP bei ESO dalis).

Taip pat bendrovė turi dalį klientų, sutartis sudariusių anksčiau, kuriems taikomas fiksuotas mėnesinis mokestis. Kadangi sąskaita išrašoma mėnesio pabaigoje, tuomet elektra, – vartota, kai kainos buvo minusinės, – tiesiog mažina galutinę sąskaitą.

Pagrindinė priežastis, kodėl dabar kainos neigiamos: pakankamai daug atsinaujinančių energijos šaltinių

V. Snieška, KTU

Patarimai vartotojams: kada ir ką įjungti?

„Elektrum Lietuva“ teigia, kad jei vartotojai turi išmanius elektros skaitiklius ir akylai seka valandinius biržos kainų svyravimus, galima išlošti aktyviau naudojant elektrą savo buities reikmėms: nuo skalbimo iki elektromobilio įkrovimo.

„Tačiau, jei nėra galimybės taip tiksliai, kas valandą, kontroliuoti savo suvartojimo, dėl ekstremalaus elektros kainų šokinėjimo į apačią ir į viršų, yra netgi tikimybė sumokėti ir daugiau. Todėl tokiems klientams siūlome kainą fiksuoti ir kainų šuolių rizikas perduoti mums“, – teigia M. Kavaliauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad kainų šuoliai pastaruoju metu ypač dideli, kaip pavyzdį pateikė gegužės 24 dieną.

„Biržos kainos minimumas – 66 Eur/MWh, o maksimumas – 629 Eur/MWh, tai beveik 100 kartų skirtumas tarp žemiausios ir aukščiausios paros kainos, o kainos vidurkis sieks 129 Eur/MWh. Jeigu klientas turi užsifiksavęs elektros kainą, jam jaudintis dėl tokių šuolių visiškai nereikia, visą sutarties laikotarpį kaina jam nesikeisi“, – sako M. Kavaliauskas.

„Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas V. Fiodorovič akcentavo galimybę krautis elektromobilį neigiamų kainų atveju.

„Mat baterijos pas mus dar nėra populiarios. Kad mūsų klientai galėtų kuo geriau ir patogiau pasinaudoti žemomis kainomis, jiems siūlome išmaniąją programėlę, kuri elektromobilį automatiškai krauna tuomet, kai kaina biržoje žemiausia“, – teigia V. Fiodorovič.

Paklausus dėl fiksuotų planų vartotojų gaunamos naudos, jis teigė, kad neigiamos ar nulinės kainos yra pavieniai įvykiai, o fiksuotų planų kainos formuojamos pagal ateities kainų prognozę, kurioje trumpalaikiai kainos kritimai ar šuoliai ilgalaikėje perspektyvoje susilygina.

„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė turi patarimą planą „Išmanus – Valandinis“ pasirinkusiems klientams – pasinaudoti šia situacija priderinus vartojimą tuo metu, kai kainos biržoje siekia nulį ar net yra minusinės.

„Žinoma, naudojantis išmanaus elektromobilio įkrovimo paslauga bus galima gerokai sutaupyti, lygiai taip pat gera proga atlikti darbus, kuriems atlikti reikalinga daug elektros energijos. Tiems, kas turi akumuliatorius ir gali kaupti juose energiją, minusinės kainos taip pat leidžia apsirūpinti elektros energija iš anksto, sukaupti jos“, – teigia atstovė.

Jei toliau augs atsinaujinančių energijos išteklių generacija ir nebus statomi nauji juos balansuojantys įrenginiai – kainų šuolių daugės ir jų amplitudė didės

L. Beganskienė, „Ignitis“

Anot jos, neigiamos/nulinės kainos biržoje iškart jaučiamos biržos planus pasirinkusiems klientams ir dabar esąs ypač palankus metas rinktis tokius planus.

Savo ruožtu, kalbant apie fiksuotus planus, esminis skirtumas esąs tas, jog „Nord Pool“ biržos kainos indikuoja šios dienos situaciją, o nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai – ateities kainas metams, dvejiems ar dar daugiau.

„Tiekėjui siūlyti fiksuotos kainos planus – gerokai didesnė rizika, ypač kai siūlomi skirtingi fiksavimo periodai. Teikiant fiksuotos kainos pasiūlymus reikia įsigyti elektros „į ateitį“, ką dabartinėje rinkoje padaryti yra sudėtinga. Kainas peržiūrime kiekvieną savaitę“, – paaiškina L. Beganskienė.

Gaminantys vartotojai – rizika dėl galimo naujo reglamentavimo

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pakomentavo „Delfi“, kokia neigiamų/nulinių biržos kainų nauda gaminantiems vartotojams.

ESO primena, kad šiuo metu Lietuvoje yra reglamentuota net metering gaminančių vartotojų apskaitos sistema (kai skaičiuojamos per mėnesį į tinklą patiektos ir iš tinklo paimtos kilovatvalandės, o ne šio elektros energijos kiekio vertė pinigais), tad biržos elektros energijos kainos vartotojams tiesioginės įtakos neturi.

„Naudojimosi tinklais paslaugos įkainiai priklauso nuo tinklų infrastruktūros eksploatavimo kaštų, ir jie išlieka tie patys, nepriklausomai nuo valandinių elektros energijos kainų. Šiuos įkainius kartą per metus perskaičiuoja VERT“, – sako ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Ji atkreipė dėmesį, jog šiuo metu Vyriausybėje svarstomas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pokyčių projektas, kuriame būtų reglamentuotas grynasis atsiskaitymas (net billing), juo jau būtų skaičiuojamos ne kilovatvalandės, o ir į tinklą patiektų ir iš tinklo paimtų kilovatvalandžių vertė eurais.

„Su šiuo grynojo atsiskaitymo modeliu, – jeigu gaminantis vartotojas bus susitaręs su savo elektros tiekėju pirkti ir parduoti elektros energiją pagal valandinę biržos kainą – tokiu atveju neigiama elektros kaina generacijos ir pateikimo į tinklus metu atneštų tiesioginį nuostolį gaminančiam vartotojui“, – sako atstovė.

„Tačiau kada šis modelis įsigalios, ir ar jis bus pritaikytas tik komerciniams klientams ar ir buitiniams, – šiuo metu dar yra diskutuojama ir galutinio atsakymo nėra“, – sako R. Juodkienė.

Neigiamos ir nulinės kainos: kas lėmė jų padažnėjimą?

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ komentuoja, kad mažos ar netgi neigiamos elektros kainos susidaro dėl kelių priežasčių:

„Pirma, tai rinkoje veikiančios inertiškos elektrinės, kurios dėl techninių ar ekonominių priežasčių negali trumpam stabdyti savo gamybos. Tai gali būti dideli branduolinių elektrinių reaktoriai, senesnės nelanksčios termofikacinės elektrinės ir pan.

Antra, elektros gamintojai, turintys išankstinius kontraktus arba subsidijas ir kurių gamybos ribiniai kaštai yra itin maži ar net nuliniai. Dažniausiai tai būna atsinaujinančių energijos išteklių – vėjo ir saulės – elektrinės“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Anot jo, paminėtini ir kiti elektros gamintojai, turintys pastovų, nepriklausomą nuo elektros rinkos kainų gamybos grafiką, arba gamintojai, kurie elektrą į elektros tinklą atiduoda kaip šalutinį produktą.

„Neigiamoms kainoms įtakos turi taip pat turi nelankstus vartojimas, neprisitaikantis prie kintančios ir vis didesnę dalį energijos gamyboje sudarančios atsinaujinančių energijos išteklių generacijos.

Elektros rinkoje galime išskirti pasikartojančią tendenciją, kai paroje susidaro du pagrindiniai elektros kainos pikai – rytinis ir vakarinis kainų šuoliai. O tarp dviejų kainų pikų stebimas kainų kritimas (angl. duck curve)“, – aiškina ekspertas.

Anot jo, rytinis kainų augimas susidaro, kai po nakties pradeda sparčiai augti elektros suvartojimas, o saulės elektrinių gamyba dar neprasidėjo arba yra minimali.

Antrasis kainų pikas yra vakare, kai saulės elektrinių generacija pradeda sparčiai mažėti, o suvartojimas auga dėl tamsaus paros meto ir žmonių veiklos pokyčio – išauga buityje suvartojamos elektros kiekis.

Neigiamoms kainoms įtakos taip pat turi nelankstus vartojimas

L. Varanavičius, „Litgrid“

Vidurdienį, esant maksimaliai saulės generacijai ir vyraujant mažesniam suvartojimui, elektros kainos krenta žemyn. Elektrinės, negalinčios stabdyti gamybos dėl rytinio ir vakarinio poreikio, tęsia gamybą, taip sumažindamos elektros kainą iki neigiamos ribos, sako „Litgrid“ atstovas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Vytautas Snieška sako, kad neigiamos kainos yra ir žaliosios ekonomikos, ir apskritai laisvos rinkos rezultatas.

„Pagrindinė priežastis turbūt, kodėl dabar tos kainos neigiamos: pakankamai daug atsinaujinančių energijos šaltinių, saulės, vėjo, hidroelektrinių, kurios duoda energiją, kai yra galimybė, ir jos nėra kur padėti.

Kai kaina neigiama, jeigu atsiranda tokių gamintojų (t. y. pramonės gamintojų), kuriems tos elektros labai daug reikia, jie galėtų įsijungti ir pasinaudoti šitu dalyku. Čia laisvos rinkos pasekmė – ar ji bloga, ar gera, turbūt negali sakyti. Už viską reikia mokėti. Čia yra kaina už tam tikrą lankstumą“, – sako V. Snieška.

Anot jo, ateityje gali nutikti, kad energijos kaupikliai – tiek elektromobiliuose, tiek gyventojų namuose – įsijungs į bendrą išmanųjį tinklą ir bus panaudoti papildomam energijos kaupimui.

Energiją sukaupti ir paversti kita energija visada yra dideli nuostoliai

V. Snieška, KTU

Pasak pašnekovo, kalbant apie kaupiklius, patogiausios yra hidroelektrinės arba hidroakumuliacinės.

„Turime hidroakumuliacinę elektrinę (Kruonio HAE), bet ji buvo skirta daugiau paros svyravimams, kai veikė atominė elektrinė. (…) Kai yra atsinaujinantys energijos šaltiniai, reikia spręsti ne paros svyravimų kompensavimą, o jau sezono.

Ir todėl turbūt sunkiai išvengiama tokia situacija, kad kainos nebūtų neigiamos. Bet aišku, kita pusė: kai visiems reikės elektros, jos bus ir labai „teigiamos“, – sako profesorius, turėdamas omenyje kainų maksimumus.

Neatmetama, kad svyravimų daugės, amplitudė didės

„Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas V. Fiodorovič priminė, kad labiausiai prie pavasarį matytų svyravimų prisidėjo saulės elektrinių generacijos sezono startas.

Pastaraisiais metais saulės elektrinių pajėgumai augo kartais, tad jų indėlis juntamas. Savo dalį pridėjo ir hidroelektrinės, o vėjo generacija išlieka kaip niekada pastovi.

„Ateityje tokių, sezoniškumo nulemtų ryškių kainos svyravimo atvejų gali daugėti, tačiau jie neturėtų tapti dažni, nes daugelis didelių elektrinių vasarai planuoja remontus, o tai mažina pasiūlą. Vasaros mėnesiais pasiūlą mažina ir karščiai – jų metu mažėja bendras tinklo pralaidumas. Išvada – didžiausią įtaką turi atsinaujinantys šaltiniai“, – apibendrina jis.

Svyravimai pernai ir šiemet (vidutinė savaitės kaina iki gegužės pabaigos):

„Jei procesas bus sklandus, o dujų pavyks įsigyti už patrauklią kainą, didesnio kainų šuolio turėtume išvengti. Visgi antrojoje metų pusėje reikėtų tikėtis kainų pakilimo – jį lems sezoniškumas: vėstantys orai ir didesnis energijos poreikis. Taip pat visuomet išlieka netikėti geopolitiniai veiksniai“, – prognozuoja V. Fiodorovič.

Antrojoje metų pusėje reikėtų tikėtis kainų pakilimo

V. Fiodorovič, „Litgrid“

„Ignitis“ teigimu, kainų šuolius lemia atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, nelankstūs gamybos įrenginiai (atominės ir anglinės elektrinės) bei vidutinis elektros poreikis tiek Lietuvoje, tiek ir supančiose rinkose.

„Dėl pakankamai šiltų, bet nekarštų orų elektros energijos poreikis yra mažas, todėl didelė saulės elektrinių generacija dienos metu biržoje suformuoja nulines ar net neigiamas kainas.

Kol oro temperatūra neviršys 23–25 laipsnių, mažo elektros energijos vartojimo dienomis (šeštadienį, sekmadienį) galime dažniau išvysti artimas nuliui ar neigiamas kainas“, – sako L. Beganskienė.

„Jei toliau augs atsinaujinančių energijos išteklių generacija ir nebus statomi nauji juos balansuojantys įrenginiai kainų šuolių daugės ir jų amplitudė didės“, – priduria ji.

„Elektrum Lietuva“ sako, kad atsinaujinantys ištekliai ir atominės elektrinės nėra vienas kitą papildantys ar „padengiantys“ gamybos šaltiniai, – kaip dujos ar hidroenergija, – todėl spaudimas kainoms ypač didelis tomis valandomis, kai daug elektros generuoja atsinaujinantys šaltiniai.

„Ateityje dėl sparčiai vystomos atsinaujinančios energetikos turėtume sulaukti teigiamo efekto kainoms, jų bendras lygis mažės, bet tokių netolygumų tik daugės, formuosis dar didesni valandinių kainų skirtumai“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas M. Kavaliauskas.

„Litgrid“ manymu, tokie kainų svyravimai yra itin palankūs energijos kaupikliams, kurie išnaudoja kainų skirtumą, o didesnis kiekis kaupimo arba vandenilį gaminančių elektrolizės įrenginių ateityje sumažins kainų svyravimus.

KTU profesorius V. Snieška sako, kad iš tiesų, elektrolizė svarstoma, tačiau nereikia pamiršti, kad energijos konvertavimo atveju visuomet esama nuostolio.

„Yra galvojama daryti elektrolizerius, versti vandenilio dujomis, paskui naudoti kaip dujas, turbūt viena iš perspektyvių krypčių, bet reikia daug kapitalinių įdėjimų, daug techninių niuansų (…).

Buvo projektų daryti mechaninius: kai (elektros) perteklius, kelia svorius į viršų, o paskiau jie suka generatorius ir gamina, bet galima įsivaizduoti – didžiuliai nuostoliai. Energiją sukaupti ir paversti kita energija yra visada dideli nuostoliai“, – sako V. Snieška.

Pasak jo, jeigu norima išvengti neigiamų kainų, reikia vadinamosios planinės arba komandinės ekonomikos (tokia buvo TSRS laikais).

„Tada būtų kitos bėdos – nebūtų nei neigiamų, nei teigiamų, bet garantuotai nebūtų ir pakankamai elektros“, – sako profesorius, taip primindamas, kad griežtas kainų reguliavimas sukelia deficito riziką.