Dujos daliai vartotojų atpigs
Ministrų kabinetas pritarė Energetikos ministerijos siūlymui antrąjį pusmetį taikyti 63 centų už kubinį metrą kompensavimą dujoms (dabar jis yra 99 centai) (su PVM). Kaip teigiama, atsisakius šios priemonės, buitiniams vartotojams dujų kaina, palyginti su dabartine, nuo liepos smarkiai išaugtų.
„Nepritaikius dalinio kompensavimo gamtinių dujų tarifas didėtų daugiau kaip 40 procentų“, – teigiama nutarimo projekte, kuriame pažymima, kad didėjimas būtų skirtingas priklausomai nuo vartotojų grupės.
„Siūlome dujų vartotojams nustatyti 63 centų už kubinį metrą kompensavimo dydį su PVM, tai leistų šių metų antrą pusmetį reguliuojamus dujų tarifus visoms buitinių vartotojų grupėms išlaikyti dabartinio lygio“, – Vyriausybės posėdyje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Jis užsiminė, kad dujų vartotojų kainos gali ir papildomai mažėti, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtins galutinius tarifus.
„Šie dydžiai dar gali keliais centais mažėti. VERT planuoja nustatyti labai konkrečius dydžius“, – sakė D. Kreivys.
Dabartinė dujų kaina mažiausiai jų naudojantiems (maisto ruošimui) vartotojams yra 2,39 euro už kub. metrą iki valstybės kompensavimo ir 1,40 euro su kompensacija (plius 56 centai mėnesio mokestis). Antrajai vartotojų grupei (besišildantiems būstą), atitinkamai: 0,92 euro už kubą su kompensacija ir 3,99 euro mėnesio mokestis.
Remiantis dabar pateiktais Vyriausybei dokumentais, nuo liepos mėn. maisto ruošimui naudojantiems dujas vartotojams kaina išliktų tokia pati (1,40 euro už kubą), šildantiems namus sumažėtų centu iki 91 cento, o daugiausiai suvartojantiesiems – taip pat sumažėtų centu iki 87 centų už kubinį metrą. Tai yra kainos jau pritaikius kompensaciją.
Nyderlandų TTF prekybos taške dujų kainai kritus iki maždaug 25 eurų už megavatvalandę (MWh), ministras D. Kreivys teigė, kad dujų kainą sudaro įvairios dedamosios, o situacija pasaulyje nestabili, dalis dujų įsigyta apsidraudimo sandoriais, nes „niekada negali žinoti, kokia bus situacija“.
„Matome, kokie dalykai vyksta Baltijos jūroje su infrastruktūra („Nord Stream“ dujotiekio sprogdinimas – red.) (...) Todėl apsidraudimo sandoriai būtini, reguliatorius juos įskaičiavęs į kainą, taip pat įdėta išdujinimo, transportavimo ir saugojimo saugyklose kaina. Dėl mano minėtų rizikų dujų kaina dar vis reikalaus papildomos kompensacijos“, – sako D. Kreivys.
Iškeltas klausimas dėl kompensavimo ateityje
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad taip vis dar subsidijuojamas iškastinis importinis kuras. Pasak jo, dujų vartotojai turėtų orientuotis į kitą kurą šildymui.
„Subsidijuojame iškastinį kurą, dujas visų kitų energetikos vartotojų ir mokesčių mokėtojų sąskaita (...). Norisi formuoti tokį lūkestį, kad tai būtų vieni paskutinių kompensavimų“, – sakė ministras.
D. Kreivys teigė, kad kompensacija susijusi su karu Ukrainoje, kuris sukėlęs nestabilumą energetikos rinkoje. Rusijos energetinis karas prieš Europą taip pat paveikė kainas.
„Tai kompensacijos, ar jos galimos ar negalimos, turbūt bus galima spręsti, kai tas karas pasibaigs. Kitas aspektas, jūs teisingai pastebėjote, kad turi vykti transformacija nuo dujų ir nuo taršaus kieto kuro katilų (...).
Bus skirta visa eilė priemonių ir šilumos siurbliams ir saulės elektrinėms. Rengiame ilgalaikę energetikos sektoriaus transformaciją ir aiškiai matome, kad jau nuo 2040 metų beveik 60 proc. šilumos ateis iš šilumos siurblių, iš elektros sektoriaus, 40 proc. bus biokuras“, – sakė ministras.
Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad sprendimu siekiama išlaikyti kainas to paties lygio, tačiau Europos Komisija jau rekomendavo šiemet baigti taikyti kompensacijas, tad kitąmet, jeigu būtų planuojama parama, ji būtų tikslinė.
„Su dujomis situacija tokia, kad jos nėra nukritusios žemiau kainos, kurią dabar moka vartotojas. Kas siūloma daryti: kad kainos išlieka tam pačiam lygyje. Europos Komisija yra pateikusi mums rekomendacijas tas kompensacijas šiais metais pabaigti (...).
Bet kuriuo atveju jau 2024 metais projektuojant kažkokią tolesnę paramą, jeigu būtų reikalinga, tai ji jau būtų pagal pajamas, taip, kaip šildymui ir visiems kitiems dalykams“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad veikiausiai kitais metais kompensacijų nereikės, nebent būtų dramatiškų pokyčių rinkoje.
„Jeigu dabartinės prielaidos išsipildys, tai kompensacijų 2024 metais nei elektrai, nei dujoms nereikės. Tačiau, aišku, karas daro įtaką ir visko čia gali būti“, – sakė G. Skaistė.
Šiuo metu oficialiai pateikti prognozuojami dujų tarifai buitiniams vartotojams (kainos gali keistis po VERT posėdžio):
Pasak Energetikos ministerijos, kompensacijoms 2023 metų antrąjį pusmetį iš valstybės biudžeto reikės apie 54,5 mln. eurų su PVM. Toks kompensacijų dydis būtų nustatomas pusmečiui – iki gruodžio 31 dienos. VERT posėdis dėl galutinių dujų kainų turėtų vykti artimiausiu metu.
Elektrai kompensacijų nepratęsia
Elektros atveju kompensacijų nuspręsta nepratęsti. Priminsime, kad šiuo metu galioja ne didesnė kaip 28,5 centų už kWh kompensacija (mažiausia kaina po pritaikytos kompensacijos gali būti 28 centų).
Daliai nepriklausomo tiekimo klientų, jeigu jie nepersirašys sutartis į pigesnes nei 28 centų, nuo liepos teks mokėti brangiau. Kalbėdamas apie šiuos klientus energetikos ministras sakė, kad tiekėjai jau imasi veiksmų mažinti kainas, bet ir vartotojai turi domėtis situacija.
„Noriu atkreipti gyventojų dėmesį, kad esant tokioms kainoms yra galimybė gauti geresnes kainas nei 28 centai. Kviečiu visus proaktyviai tuo domėtis. Teko šnekėtis su „Ignitis“ vadovu, kad per šį mėnesį daugiau 100 tūkst. gyventojų pasikeitė. Siūlau nedelsti, liepos mėnuo ne taip toli“, – sakė D. Kreivys.
„Elektrum“ savo klientams panaikino bet kokius apribojimus keistis tarifus, jokių mokesčių netaikys, bet nuolaidų grąžinimo netaikys“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, situacija elektros rinkoje dinamiška.
„Pastarųjų mėnesių vidutinės didmeninės kainos nukritusios į praėjusių metų lygmenį, jos aukštesnės (nei prieš porą metų – red.), bet gerokai žemesnės nei prasidėjus rudeniui.
Atsižvelgiant į situaciją elektros rinkoje ir VERT prognozes, vadovaujantis Elektros energetikos įstatyme numatytomis kompensacijų teikimo sąlygomis, 2023 metų II pusmetį siūlome netaikyti dalinio elektros kainų kompensavimo“, – sako D. Kreivys.
Ministerija argumentuoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai gali mažinti kainas buitiniams vartotojams kainas, o pastarieji gali rinktis nepriklausomą tiekėją, siūlantį vartotojui priimtiniausią kainą.
„Manytina, kad suvartotos elektros energijos kainos dalies kompensavimas (…) elektros energijos buitiniams vartotojams 2023 metų II pusmetį yra netikslingas“, – teigiama nutarimo projekte.
Kaip žinoma, Seimas yra priėmęs įstatymą, leidžiantį tiekėjams vienašališkai sumažinti kainą vartotojams.
Visuomeninio elektros tiekimo kainas, aktualias beveik pusei milijono gyventojų, VERT jau nustatė šią savaitę ir kompensacijos nėra numatytos. Vyriausybė trečiadienį sprendimu patvirtino, kad jų nebus.
Remiantis tarybos nustatytomis kainomis, visuomeninį tiekimą užtikrinančios bendrovės „Ignitis“ „Standartinio“ vienos laiko zonos plano tarifas sieks 22,7 cento už kilovatvalandę (su PVM). Tai 18,93 proc. arba 5,3 cento mažiau nei kovo-birželio mėn. nustatytas tarifas (28 centai už kWh).
Pastaruoju metu elektros didmeninėje rinkoje fiksuojamos mažesnės kainos nei, pavyzdžiui, rudenį ar žiemą, tad tiekėjai gali pasiūlyti geresnes kainas, pigesnis tapo visuomeninis ir garantinis tiekimas. Tiesa, pastarasis birželiui šiek tiek pabrango, bet vis tiek jo kaina išlieka žemiau 20 centų už kWh ribos. Valstybės kompensacijų garantiniam tiekimui nereikia jau kurį laiką.
Energetikos ministerija nurodo, kad siekiant išlaikyti elektros kainas 28 centų už kWh lygio, kompensavimas būtų buvęs reikalingas maždaug 50,5 tūkst. vartotojų (4,4 proc. visų buitinių vartotojų, kurie pasirinkę nepriklausomus tiekėjus). Skaičiuota, kad jiems reikėtų nuo 8 iki 11,8 mln. eurų su PVM lėšų, jeigu tiekėjai vienašališkai nesumažintų jiems kainos (ir jeigu valstybė tęstų kompensacijų mokėjimą). Kitaip tariant, šiai vartotojų grupei dabar lieka mažiau nei mėnuo apsispręsti, ar nuo liepos mokėti daugiau.
