Ypatinga diena elektros rinkoje: Lietuvoje – neigiamos kainos rekordas

Elektros didmeninė kaina Lietuvoje šeštadienį ir sekmadienį krenta žemiau nulio centų už kilovatvalandę ir pasiekia neigiamos kainos rekordą šalyje. Minuso ženklas savaitgalį matomas daugelyje „Nord Pool Spot“ biržos dalyvių, o kai kuriose valstybėse elektros kaina šturmuoja įspūdingas žemumas.

atnaujinta ir papildyta gegužės 28 d.

Lietuvos kainų zonoje sekmadienį 12–13 val. kaina kris iki –10,06 euro už megavatvalandę (MWh) arba –1 cento už kilovatvalandę (kWh) (be PVM). „Delfi“ vertinimu, tai yra žemiausia valandinė kaina šalyje per visą jos dalyvavimą „Nord Pool“ biržoje nuo 2012 metų. Sekmadienis apskritai išsiskiria ypač gausiu „neigiamų“ valandų skaičiumi.

Šeštadienį taip pat būta neigiamų verčių, kaina sumažėjo iki –0,162 cento už kWh. Abi šias dienas elektros kainos trijose Baltijos šalyse identiškos.

Vis dėlto įspūdingiausi kritimai fiksuojami Nyderlanduose, kur elektra šeštadienį buvo kritusi iki –20 centų, o sekmadienį smuks net iki –40 centų už kWh (arba –400 eurų už MWh, žr. infografiką žemiau).

Kita Beniliukso šalis – Belgija – šeštadienį dar laikėsi ties nulinėmis kainomis, bet sekmadienį ir ten kaina nukrito žemiau nulio. Lenkija, kurioje vis dar gausu anglimi kūrenamų elektrinių, tebėra teigiamų kainų zonoje, tačiau sekmadienį net ir šioje šalyje jau neliko dviženklių kainų.

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ komentavo „Delfi“, kad mažos ar netgi neigiamos elektros kainos susidaro dėl kelių priežasčių.

„Pirma, rinkoje veikiančios inertiškos elektrinės, kurios dėl techninių ar ekonominių priežasčių negali trumpam stabdyti savo gamybos.Tai gali būti dideli branduolinių elektrinių reaktoriai, senesnės nelanksčios termofikacinės elektrinės ir pan.“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

„Antra, elektros gamintojai, turintys išankstinius kontraktus arba subsidijas ir kurių gamybos ribiniai kaštai yra itin maži ar net nuliniai. Dažniausiai tai būna atsinaujinančių energijos išteklių – vėjo ir saulės – elektrinės“, – aiškina L. Varanavičius.

Pasak jo, neigiamoms kainoms taip pat turi įtakos nelankstus vartojimas, neprisitaikantis prie kintančios žaliosios generacijos.

Infografike – Baltijos šalių neigiama kaina ir palyginimui – Nyderlandų kainos svyravimai:

Pastarąjį kartą neigiama elektros kaina Lietuvoje buvo užfiksuota praėjusį sekmadienį, gegužės 21 dieną, o dar prieš dieną būta nulinių kainų. Balandžio pabaigoje taip pat buvo dienų, kai didmeninė elektros kaina porą valandų buvo su minuso ženklu.

Biržos kaina stebina ne tik kritimais, bet ir pokyčių dažniu ir jų amplitudėmis. Tarkime, dar šį trečiadienį vieną valandą kaina Lietuvoje ir Latvijoje šoktelėjo iki rekordinių šiais metais 62 centų už kWh, kai tuo metu Estijoje ji buvo neigiama.

Nuo praėjusios vasaros Lietuvos kainų zonoje gausu naujienų. Pavyzdžiui, rugpjūtis išsiskyrė ypač aukštomis kainomis, kai vieną valandą kilovatvalandė kainavo 4 eurus. 2022 metų pačioje pabaigoje į Lietuvą po ilgesnės pertraukos sugrįžo ir neigiamos kainos.

Kalbant apie Nyderlandų atvejį ir rekordines vertes: kiek žemai gali kristi kaina? Atsakymas yra biržoje nustatytos „grindys“, tai yra –500 eurų už MWh (–50 centų už kWh). Taigi, olandai beveik pasiekė kainų dugną. Lygiai taip pat ir Lietuvoje minėti 4 eurai už kilovatvalandę buvo pasiektos dirbtinės „lubos“ (plačiau apie tai galima skaityti ČIA).