„Turime sėkmingą izoliuoto darbo bandymą. Manau, kad neturėtų likti abejonių ir sėkmingai visos Baltijos valstybės kitų metų pradžioje turėtų kartu prisijungti sinchroniškai prie Lenkijos (sinchronizuotis su Vakarų Europos tinklais – ELTA)“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vyriausiasis patarėjas.
„Izoliuotas bandymas parodė, kad galime. Neturime likti nežinioje ir veikti bendroje sistemoje su priešiškomis valstybėmis. Ukraina, kurioje vyksta karas ir dalies elektros sistemos ji fiziškai nekontroliuoja, sugebėjo sėkmingai sinchronizuotis su Vakarų Europa.
Tai yra pakankami argumentai sinchronizuotis greičiau nei numatyta dabar (2025 m – ELTA)“, – kalbėjo J. Neverovičius.
Šeštadienį „Litgrid“ atliko Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą – šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai ir nuo 11 iki 21 val. buvo atjungta nuo Rusijoje valdomos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo).
Anot J. Neverovičiaus, testo rezultatai džiugina.
„Parodėme, kad sugebame ne tik savarankiškai valdyti dažnį, tinklą. Parodėme, kad mūsų elektrinės sugeba pagaminti tiek reikia elektros ir užtikrinti tiekimo saugumą“, – sakė jis.
„Jei kartais iš nedraugiškų šalių būtų sugalvota sukelti kažkokį stresą Lietuvos sistemai, esame pasiruošę. Mūsų sistema užtikrins saugų, nepertraukiamą veikimą“, – kalbėjo Gitano Nausėdos patarėjas.
J. Neverovičius antrino ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio išsakytai pozicijai, jog politiniu lygmeniu dėl spartesnės sinchronizacijos visos trys valstybės sutaria. Anot jo, abejonių turi Latvijos ir Estijos tinklų operatorės, ypač – estų.
Pasak patarėjo, stebint partnerių veiksmus gali susidaryti įspūdis, jog procesas yra vilkinamas – patarėjas tikino girdėjęs ir tokių pasvarstymų, jog sinchronizaciją galima nukelti ir į 2026 ar tolesnius metus.
„Lietuvai tokie pasvarstymai nepriimtini ir jei girdėsime ar matysime, kad dar vėliau bandymą nukelti tą datą, tai bus signalas, kad galbūt visiškai nėra intereso sinchronizuotis ir tai visiškai nepriimtinas scenarijus Lietuvai“, – pažymėjo J. Neverovičius.
Pasak J. Neverovičiaus, Lietuvos nacionalinis interesas, kad visos trys Baltijos šalys prie Europos tinklų prisijungtų kartu 2024 m. pradžioje. Patarėjo teigimu, jei to išpildyti nepavyktų, „turi būti apsvarstytas variantas, kokie gali būti žingsniai“.
Jo teigimu, oficialų sprendimą, ar šį rugpjūtį bus nebepratęsti BRELL sutarties, šalys turėtų priimti vasarą – gavus ir išanalizavus dabar atliekamų techninių galimybių studijų išvadas, Lietuvoje atlikto izoliuoto darbo bandymo rezultatus.
ELTA primena, kad Baltijos šalys, kartu su Baltarusija ir Rusija, priklauso vadinamajam BRELL žiedui (IPS/UPS sistemai), kurios elektros dažnis reguliuojamas Maskvoje. BRELL sutartis reglamentuoja šalių elektros sistemų darbą bendrame tinkle.
Norint įgyvendinti sinchronizaciją 2024 m., šį rugpjūtį Baltijos šalys turi sutarti BRELL sutarties nebepratęsti. Jei valstybės per likusį laiką nepraneš apie ketinimus pasitraukti, sutartis bus pratęsta dar metams automatiškai.
Rugpjūtis – galutinis terminas, nes apie pasitraukimą būtina pranešti likus bent pusmečiui iki sutarties galiojimo pabaigos – kitų metų vasario. Kitu atveju, sinchronizacija galėtų įvykti 2025 m. – kaip sutarta su Europos Sąjunga.
D. Kreivys pirmadienį sakė, kad izoliuoto darbo bandymas bus svarus argumentas mėginant įtikinti Latviją ir Estiją spartinti sinchronizaciją su Vakarų Europos tinklais. Patį bandymą ministras pavadino sėkme.
