Per keturis mėnesius fiksuotos elektros kainos planai atpigo nuo dvylikos iki septyniolikos centų, tačiau ne visi nori už elektrą mokėti mažiau. „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Gida teigia, kad dalis vartotojų nepajaučia didesnio tarifo įtakos. Taip yra dėl to, nes dalis jų tarifo – iki 0,28 cento – kompensuojama valstybės. Manoma, kad žmonės didelio skausmo nepajaučia, nes nesupranta, kad tai jie sumoka didesnę kainą.
Dabar iniciatyvos dėl elektros kainos pakeitimo turi imtis pats vartotojas: skambinti tiekėjui, rašyti elektroniniu paštu, atvykti fiziškai arba planą keisti internetu. Tačiau Seimo nariai siūlo šią atsakomybę skirti tiekėjams.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, jog tokiu atveju tiekėjas galėtų vienašališkai sumažinti elektros kainas.
„Žmogaus net nereikės įspėti apie mažinamą kainą, tiesiog tiekėjas atsiųs mažesnę sąskaitą“, – teigia jis.
Tokio sprendimo tiekėjas negalėtų priimti tik tokiu atveju, jei elektros kaina didėtų. „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna apie šią idėją atsiliepia taip: „Dar viena priemonė politikams, ministerijai, reguliuotojui ieškoti priemonių, kaip reguliuoti šia rinką. Tai reikštų liberalizacijos pabaigą ir grįžimą prie reguliuojamos rinkos“.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, priėmus tokį sprendimą – valstybė nesutaupytų. Idėją vienašališkai mažinti kainas Ekonomikos komitetas Seimui jau pristatė, tačiau parlamentas sutarė skubiai tvarkyti pataisas. Tai įvyks kitą savaitę.
Vieni siūlo atpiginti nepriklausomų tiekėjų planus, o kiti – sugrįžti į vieno tiekėjo rankas. Valstietė Guoda Burokienė siūlo leisti grįžti pas visuomeninį tiekėją visiems žmonėms, nepriklausomai nuo liberalizavimo etapo. Tačiau grįžti į vieno tiekėjo rankas – šiuo metu neapsimoka. Nuo kovo 1 visuomeninis tiekimas (vienos laiko zonos) kainuoja 0,28 ct/kWh, nepriklausomų tiekėjų elektra pigesnė – kaina siekia apie 0,20 ct/kWh.
Rinkoje išryškėja ir kita problema – elektra pinga, tačiau tiekėjai vis dar neatsikrato skolininkų.
Seimo nariai skatina leisti skolas grąžinti dalimis. Tokiu atveju, Ekonomikos komiteto nario Gintauto Palucko teigimu, žmogus „turi kreiptis ir parodyti tokį norą, o tada atsiranda prievolė elektros tiekėjui derėtis ir išdėstyti nuo trijų iki šešių mėnesiu laikotarpyje tvarkingai komercinį pasiūlymą, dėl įsipareigojimų įsiskolinimo dengimui“.
Pažeidžiamiausiems elektros vartotojams, kurie gauna valstybės pašalpas, norima leisti įsiskolinti daugiau. Elektrą atjungti tik tada, kai skolos suma siekia ne 147 eurus, kaip yra dabar, o 480 eurų.
„Tendencijos yra tokios, kad elektros energijos poreikis augs, o tai reiškia, kad ir elektros energijos kaina augs“, – teigia Seimo narys Linas Jonauskas.
Anot tiekėjų, augant skolų sumai, ją padengti turės kiti vartotojai, kas reiškia, kad elektra brangtų. Ar bus leista įsiskolinti daugiau – Seimas turės apsispręsti.
Plačiau žiūrėkite LNK reportaže:
