Kaip rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai, pirminiais duomenimis, įvertinant tik šiuo metu priimtus 30 prašymų, bendra juose planuojamų įrenginių galia siekia 3200 MW. Palyginti, tai viršija abiejų Ignalinos atominėje elektrinėje veikusių branduolinių reaktorių galią.
Priimtuose prašymuose vėjo elektrinių bendra galia siekia 1650 MW, saulės jėgainių – 1000 MW, energijos kaupimo įrenginių – 550 MW.
Iš viso kovo 13–19 dienomis operatorė sulaukė 63 prašymų prijungti 7500 MW galios įrenginių. Jei bus papildyti, toliau tinklo pralaidumų prioritetų sudarymo eilėje dalyvaus visi prašymai.
„Peržiūrėjome visus vystytojų prašymus, pateiktus iškart po to, kai kovo mėnesį buvo priimtas naujas reguliavimas. Maždaug pusę jų jau priėmėme, dėl kitų – vystytojų paprašėme pateikti trūkstamą informaciją. Apie netikslumus ar trūkstamus dokumentus juos informuojame individualiai. Užtikrindami skaidrumą ir pralaidumų rezervavimo proceso aiškumą, artimiausiu metu paskelbsime prašymų ir priskirtų prioritetų sąrašą viešai.
Pirmasis prašymų teikimo ciklas truks iki birželio mėnesio. Tuomet visiems tinkamai patiektiems prašymams, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, bus priskiriamas prioriteto eilės numeris ir pagal turimus pralaidumus perdavimo tinkle kviesime vystytojus sudaryti galią tinkle rezervuojančius ketinimų protokolus“, – sakė „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
Pasak I. Junevičiaus, teikiant prašymus dažniausiai pastebimi trūkumai yra susiję su žemėtvarkos dokumentais.
„Teikiant prašymus, vystytojai turi kartu pateikti ir visų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės planus, vėjo elektrinių atveju pridėti žemės sklypų planuose nubraižytus elektrinių pamatus. Šią informaciją pateikė ne visi vystytojai arba ji buvo nepilna. Taip pat pastebėjome, kad dalies vystytojų pateikti savivaldybių leidimai yra nepakankamiems plotams pagal jų norimą vystyti elektrinės dydį. Pasitaikė atvejų ir kuomet su prašymu nebuvo pateikti jokie reikiami dokumentai“, – teigė Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas.
Valstybinei energetikos reguliavimo taryba (VERT) kovo 7 d. patvirtino „Litgrid“ parengtą Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, o AEI vystytojams galimybė teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo sudaryta nuo kovo 13 dienos.
Tuo pačiu rinkai pristatytas naujas interaktyvus 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo žemėlapis, kuriame pateikiama informacija apie laisvus ir rezervuotus pralaidumus.
Naujame apraše numatyti svarbūs pokyčiai AEI plėtrai: nuo šiol vienoje perdavimo tinklo zonoje galia bus išnaudojama 300 proc., skiriant maksimalų pralaidumą vėjo ir saulės elektrinėms, kaupimo įrenginiams. Prisijungimo prie tinklo rezervavimo tvarka yra pagrįsta prioritetais, pirmenybę teikiant projektams su kaupimo įrenginiais ir hibridinėms elektrinėms, naudojančioms ir saulės, ir vėjo generaciją.
Pagal nuo šių metų vasario galiojančią tvarką, instaliuota komercinių saulės parkų galia Lietuvoje yra neribojama – nustatytos ribos tik jungiantis prie atskirų perdavimo tinklo taškų.
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1717 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3700 MW saulės ir 2100 MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams, kurių aukcionai bus skelbiami šiais metais.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9400 MW arba maždaug 6 kartus daugiau nei dabar. Šie skaičiai nėra galutiniai – sėkmingai vystant kaupimo įrenginius ir augant vartojimui, rinkos poreikis taip pat didės.
