Saulėti orai ir palyginti mažas vartojimas Velykų pirmadienį lėmė, kad sistemos operatoriui ČEPS teko pirmą kartą Čekijos istorijoje atjungti šimtus saulės elektrinių, nes elektros perteklius kėlė pavojų tinklui, rašo čekų portalas „Seznam Zprávy‟. Pasak jo, elektrinės išjungtos nuotoliniu būdu.
„Euractiv‟ priduria, kad išjungta apie 400 MW bendros galios jėgainių, tai yra daugiau kaip šeštadalis saulės pajėgumų Čekijoje. Esą tokių situacijų daugės, turint omenyje šalies ryžtą didinti saulės generaciją ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.
Lietuvoje – kitokia sistemos situacija
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid‟ komentuoja, kad nesubalansuota atsinaujinančios energijos šaltinių plėtra gali sudaryti sąlygas trumpalaikiams vėjo arba saulės gamybos ribojimams dėl momentinio elektros pertekliaus elektros sistemoje.
„Šiuo metu Lietuvoje tokios rizikos nėra, tačiau sparčiai vystantis žaliajai energetikai ji gali rastis. Kadangi elektros energija prekiaujama biržoje, esant pertekliui pirmiausia suveikia rinkos dėsniai – kaina mažėja ar net gali tapti neigiama, tai skatina gamintojus gaminti mažiau, o vartotojus – vartoti daugiau‟, – „Delfi‟ komentavo „Litgrid“ Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
Vis dėlto, pasak jo, jei rinkoje lankstumo pritrūktų, pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtiną Prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų tvarkos aprašą, operatorius turi teisę ir pareigą riboti saulės ar vėjo jėgainių darbą esant elektros pertekliui.
„Atsinaujinančios energijos išteklių plėtrą padės subalansuoti tiek privačių investuotojų statomi energijos kaupimo įrenginiai, tiek šiuo metu plečiama Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Generacijos pikų valdymui didelę reikšmę turėtų vandenilio pramonės vystymasis šalyje, energetinė sala jūroje‟, – sako „Litgrid‟ atstovas.
Anot jo, taip pat bus svarbus ir lankstaus vartojimo skatinimas, leidžiantis ne tik gamybą derinti prie vartojimo, bet ir vartojimą prie gamybos.
„Iš viešos informacijos suprantame, kad Čekijos elektros perdavimo sistemos operatorė nusprendė riboti saulės jėgaines dėl energijos pertekliaus elektros energetikos sistemoje. Vertinant iš elektros sistemos valdymo perspektyvos, tai yra įprastas veiksmas, norint išlaikyti patikimą ir stabilų elektros sistemos darbą‟, – komentuoja I. Junevičius.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad Čekijoje kitokie elektros gamybos šaltiniai, skiriasi sistemos lankstumas ir, galiausiai, elektros prekybos balansas.
„Čekijoje dirba branduolinės elektrinės ir jos negali išsijungti. Šiek tiek daugiau padirba saulės elektrinės – iš karto sistemoje susidaro elektros energijos perteklius, nes negalima sumažinti branduolinės elektrinės darbo arba išjungti ją, kol šviečia saulė. Sunkiai derinasi atominės elektrinės su saulės energetika‟, – komentuoja ekspertas.
Pasak jo, Lietuvai, importuojančiai didesnę dalį elektros, tokios problemos kol kas negresia.
„Mes tiesiog sumažiname elektros importą ir viskas, mums labai paprasta. Antras dalykas, matyt, kad čekams trūksta lankstumo pajėgumų. Lietuvoje, nesakyčiau, kad labai trūksta, nes pas mus saulės elektrinių santykinai nedaug, lyginant su čekais, o kaupimo (įrenginių) yra: be lankstaus importo, dar turime Kruonį, kuris gali padidinti elektros vartojimą, turėsime ir 200 MWh kaupimo baterijas‟, – sakė M. Nagevičius.
„Dar negreitai Lietuvoje bus tokie atjungimai‟, – pridūrė jis.
Čekijoje veikia Temelino ir Dukovany branduolinės elektrinės su šešiais reaktoriais, generuojančiais apie trečdalį šalyje gaminamos elektros.
Rekordai ir perspektyvos
Kovo mėnesį Lietuvoje pasiektas valandinis saulės jėgainių gamybos rekordas – 362 MW, skelbė sistemos operatorius.
„Šiuo metu Lietuvoje įrengta apie 600 MW saulės jėgainių, todėl naujo rekordo ilgai laukti nereikės, saulės energija darys vis didesnę įtaką kainoms“, – pranešime cituotas „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Beje, bendrovė ketvirtadienį pranešė, kad įvertino 63 saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prijungti juos prie perdavimo tinklo.
Pirminiais duomenimis, įvertinant tik šiuo metu priimtus 30 prašymų, bendra juose planuojamų įrenginių galia siekia 3200 MW. Tai viršija abiejų Ignalinos atominėje elektrinėje veikusių branduolinių reaktorių galią.
Priimtuose prašymuose vėjo elektrinių bendra galia siekia 1650 MW, saulės jėgainių – 1000 MW, energijos kaupimo įrenginių – 550 MW.
Elektros gamyba ir mainai Lietuvoje per savaitę (balandžio 10–16 d.), santykiai gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių:
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1717 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, perdavimo sistemos operatorius jau yra sudaręs ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3700 MW saulės ir 2100 MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 metais Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9400 MW arba maždaug 6 kartus daugiau nei dabar. Šie skaičiai nėra galutiniai – sėkmingai vystant kaupimo įrenginius ir augant vartojimui, rinkos poreikis taip pat didės.
