Ligita (vardas pakeistas) sako nenorinti dėl elektros sąskaitos turėti problemų ateityje, pavyzdžiui, imdama paskolą. O analogiškus klausimus užduoda ir ne vienas elektros vartotojas internete.
„Gal galite pasidomėti elektros paslaugų sutarties nutraukimu su „Enefit‟? Facebook'e – advokato Marijaus Veličkos komentaras, kad neturime mokėti rezervacinio mokesčio nutraukiant sutartį, tačiau paskambinus į Energetikos reguliavimo tarnybą komentuoja, kad visgi reikia mokėti tą rezervacijos mokestį.
Aš manau, kad žmonės pasimetę ir nežino ką daryti, taip pat ir aš‟, – klausia moteris.
Ji sako, kad kreipėsi į „Enefit‟ ir išgirdusi, jog tai esančios ne netesybos, o rezervacijos mokestis, kuris skirtas rezervuoti elektrą septyneriems metams.
„Teisininkas sako taip, o, pavyzdžiui, „Enefit‟ sako kitaip ir nežinai: jeigu paduos antstoliams, bus po to nelabai gera skolininko reputacija“, – teigia Ligita.
Bendrovė aiškina, kad taiko mokestį tik daliai sutarčių ir duoda nuolaidą
Bendrovės teigimu, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, ji turi pasirūpinti dviem dalykais, kuriems reikia pirminių investicijų.
„Pirmasis ‒ klientas visą sutarties laikotarpį turi gauti reikiamą elektros kiekį, todėl šį kiekį iš anksto rezervuojame arba užsitikriname pasirašydami dvišales sutartis su žaliosios energijos gamintojais.
Antrasis – energija turi būti patiekta už sutartą kainą, o kadangi kainos šiuo metu labai svyruoja, mes kainą draudžiame visam sutarties laikotarpiui, įsigydami ateities finansinį sandorį“, – „Delfi“ komentavo „Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė.
„Enefit“ klientams siūlomi 84 ir 72 mėnesių planai, anot bendrovės, paremti kitokiu modeliu nei kiti – trumpesnės trukmės – terminuoti planai. Šiuo atveju dalį elektros kiekio įmonė iškart įsigyja įprastomis biržos sąlygomis, o kitą dalį užtikrina pasirašydama dvišales sutartis su žaliosios energijos gamintojais.
„Kitaip tariant, ilgalaikes sutartis mes iškart paverčiame investicijomis į žaliąją energetiką, tai yra, statome naujas vėjo ir saulės elektrines, kad visą sutarties laikotarpį galėtume užtikrintai tiekti sutartą žaliosios energijos kiekį.
„Negana to, šis mokestis taikomas tik tuo atveju, jeigu klientas nutaria anksčiau laiko pakeisti sutartį ar tiekėją“, – priduria ji.
Kiekvienu atveju suma gali būti skirtinga
Ligita sako, kad jos suvartojimas yra maždaug 150-200 kWh per mėnesį ir skaičiuoja, jog mokestis siektų apie 100 eurų. Ji pasirengusi sumokėti, bet norėtų žinoti, ar privalo.
„Nedaug. Mano sesei tai daugiau kaip 300 eurų priskaičiavo. Mes dar nemokėjome, tik nutraukėme sutartį, bet negavome sąskaitos. Turbūt mokėsime, nes vis tiek: gal reikės paskolą imti. Šiaip, dirbantys, normalūs žmonės (...). Žinote, vieni gal gali sau leisti susigadinti kredito istoriją, o kiti gal nelabai nori“, – sako skaitytoja.
„Enefit“ teigimu, galutinis tokio mokesčio dydis priklauso nuo 2 dalykų: kiek mėnesių liko iki sutarties pabaigos ir suvartojamos elektros kiekio. Kuo mažiau mėnesių klientui lieka iki sutarties pabaigos, tuo mažesnis mokestis.
Be to, mokestis dar papildomai mažinamas pagal suvartojamos energijos kiekį – mažiausiai suvartojantiems jis sumažinamas 5 kartus, daugiausiai suvartojantiems lieka nepakitęs.
„Rezervavimo mokestis už tiekėjo suteikiamą rezervavimo paslaugą, atsižvelgiant į jo prigimtį ir tikslą, nėra tapatus sutarties nutraukimo mokesčiui ar baudai bei jokia apimtimi neriboja vartotojo teisės vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su tiekėju“, – pabrėžia bendrovė.
„Su visomis šiomis sąlygomis klientas supažindinamas prieš pasirašydamas sutartį. Taip pat sąlygos ir mokesčio skaičiavimo principas viešai pateikiami ir mūsų tinklalapyje“, – teigiama komentare.
Teisininkas: čia niekas nerezervuojama
Advokatų kontoros „Šimonis ir partneriai“ advokatas Mindaugas Šimonis „Delfi“ komentavo, kad mokestis neteisėtas, o jo pavadinimas klaidinantis – tai galimai yra paslėpta pasitraukimo bauda.
„Realiai nieko nėra rezervuojama. Sudarant terminuotą elektros energijos tiekimo sutartį su fiksuota elektros energijos kaina toks rezervacijos mokestis teisiniu vertinimu realiai yra paslėpta bauda, kaip sutartinės netesybos, kurias nurodoma vartotojui sumokėti, jei sutartis nutraukiama prieš terminą.
Vartotojų teisių apsaugos aspektu turėtų būti atliekamas teisinis vertinimas ir teisinio turinio prasme nustačius, kad tai yra sutartinės netesybos (bauda), jos negali būti taikomos, nes yra neteisėtos, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms“, – komentuoja advokatas.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas M. Šimonis argumentuoja, kad sutartyse su vartotojais energijos tiekėjas negali būti nustatęs nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, tarp jų ir sąlygų dėl baudų (netesybų), pavadintų rezervacijos mokesčiu, nes tai prieštarauja įstatymams. Šioms sutartims, pasak advokato, taikomos ir vartojimo sutarčių nesąžiningumą reglamentuojančios nuostatos, numatytos CK 6.228 4 straipsnyje.
„Vartotojas turi teisę nesutikti su tiekėjo, kaip verslininko, nurodomu rezervacijos mokesčiu ir reikalavimo jį sumokėti, nurodyti argumentus dėl jo neteisėtumo“, – komentuoja teisininkas.
Ekspertas: turėtų atsispindėti tarife
Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas, partneris Marius Čepulis linkęs manyti, kad tokio mokesčio būti neturėtų. Jis kartu pabrėžia, jog kiekvieną situaciją reikia vertinti atskirai, tad jo ekspertinė nuomonė nėra individualizuotas teisinis patarimas.
„Pirmiausiai, pažymėtina, kad sutartys tarp buitinio vartotojo ir nepriklausomo energijos tiekėjo kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys, todėl visos netikėtos (siurprizinės) sąlygos ir nesąžiningos sąlygos ir (ar) neaiškios sąlygos privalo būti aiškinamos vartotojo naudai“, – komentuoja advokatas.
Jis pažymi, kad Elektros energetikos įstatymo (EEĮ) 52 str. 1 dalyje įtvirtinta buitinio vartotojo teisė vienašališkai ir neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informavus tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomos sutarties nutraukimo dienos.
Anot jo, galima daryti prielaidą, kad rezervacijos mokestis prieštarauja teisės aktams.
„Vieno iš nepriklausomų elektros tiekėjų skelbiamose bendrosiose sąlygose, taip pat ir pateikiant informaciją apie vieną iš planų terminuotam laikotarpiui, nurodyta, kad sutarčiai taikomas „rezervavimo mokestis“, kuris savo ruožtu bei, atsižvelgiant į elektros energijos specifiškumą, labiau vertintinas kaip netesybos (bauda) už sutarties nutraukimą prieš terminą.
Jis paaiškina, kad nepriklausomas elektros tiekėjas yra įpareigotas atskleisti visas elektros kainos dedamąsias, tai reikštų, kad rezervacijos mokesčio dalis turėtų būti įtraukta į tarifą, o ne papildomai apskaitoma ateities laikotarpiams ir reikalaujama kompensuoti tiekėjui, tai yra, tai jau turėtų būti siūlomo tarifo kainoje.
„Kaip jau minėjau, tai labiau netesybos, kurios turėtų daryti įtaką vartotojo apsisprendimui keisti ar nekeisti nepriklausomą elektros tiekėją.
Tiekėjo siūlomos sutarties bendrojoje dalyje yra numatyta, kad administravimo mokestis už sutarties nutraukimą nėra taikomas, tačiau tokia vartotojo teisė vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su nepriklausomu energijos tiekėju aiškinama pernelyg siaurai“, – sako teisininkas.
Pasak jo, tiekėjas patirtus tiesioginius nuostolius dėl vartotojo netinkamo sutarties ir (ar) teisės aktų laikymosi turėtų įrodyti teisme.
Atkreipia dėmesį į nuolaidas iki sutarties nutraukimo
Advokatų kontoros „Velička, Brazaitis ir partneriai“ advokatas Marijus Velička socialiniame tinkle paskelbtame vaizdo įraše teigia, kad mokesčių „į ateitį“ mokėti nereikėtų – apmokėti reikėtų nebent per išbūtą pas tiekėją laiką gautas nuolaidas.
„Aš šiandieną nesu girdėjęs arba gavęs nė vieno pranešimo iš bet kurio elektros energijos buitinio vartotojo, kad jis būtų paduotas į teismą ar gavęs pretenziją, kad reikia sumokėti tą vadinamą rezervacijos mokestį“, – aiškina teisininkas.
Kalbos apie perdavimą antstoliams, pasak jo, šiame kontekste yra „visiškas absurdas‟.
M. Velička „Delfi“ papildomai pakomentavo savo požiūrį į mokestį.
„Kadangi nuolaida suteikta, – ar ji būtų suteikta per kasmėnesinį rezervacijos mokestį, ar būtų suteikta, pavyzdžiui, pirmai sąskaitai (...) – visos nuolaidos, jeigu nutrauki sutartį, turi būti grąžinamos į tą padėtį, kuri buvo iki sutarties sudarymo. Bet kokia pritaikyta nuolaida turi būti grąžinta“, – sakė advokatas.
„Tai „Enefit“ atveju, kur taikoma nuolaida už kiekvieną einamą mėnesį, kur tau sąskaitoje yra paskaičiuojama, bet taikoma šimtaprocentinė kompensacija, – jos visos turi būti grąžinamos „Enefitui“, – pridūrė jis.
Tačiau kalbėdamas apie likusią prašomą mokesčio dalį, teisininkas pabrėžė, kad čia mokėjimo neturi būti.
„Tačiau tai, kaip jie skaičiuoja tuos rezervacijos mokesčius į ateitį, tuos neišbūtus mėnesius – tai šitie dalykai neturi būti mokami nė vienas euras“, – teigia M. Velička.
Jis komentavo kontoroje sulaukiantis daugybės laiškų ir skambučių dėl šio klausimo.
„Atsakau nuo 15 iki 30 telefoninių skambučių, per dieną atsakome nuo 50 iki 300 elektroninių laiškų. Kasdien“, – sako M. Velička.
Tarnybos domisi mokesčiu
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigė naujienų portalui, kad yra gavusi keletą vartotojų prašymų dėl rezervacijos mokesčio elektros tiekimo sutartyse.
„Taip pat VVTAT yra gavusi elektros rinkos reguliuotojo – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paklausimą dėl galimo šio mokesčio prieštaravimo tam tikriems teisės aktams, susijusiems su nesąžiningomis sutarčių sąlygomis ar vartotojų klaidinimu.
Norėdama įvertinti aprašytą situaciją, VVTAT kreipėsi į VERT dėl tam tikros informacijos, susijusios su rezervacijos mokesčio teisėtumu, pagrįstumu ir atitinkamo elektros tiekėjų veiklos modeliu, pateikimo. Dėl tolimesnių veiksmų nagrinėjant šią situaciją, VVTAT spręs gavusi elektros rinkos reguliuotojo – VERT išaiškinimą“, – sako Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.
Teisininkas: verslo rizika negali būti perkeliama vartotojui
Advokatas M. Šimonis sako, kad nesusitarus su tiekėju, dėl galimai neteisėtų sutarties sąlygų pagal Elektros energetikos įstatymą galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su skundu dėl taikomų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių nesąžiningų sąlygų ir nesąžiningos komercinės veiklos.
Taip pat galima kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą arba į bendrosios kompetencijos teismą, kuris turi aktyvią pareigą vertinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams.
„Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjo sąnaudos ir verslo rizika sudarant terminuotas elektros energijos tiekimo sutartis yra paties tiekėjo verslo rizika, kuri jokia forma, juo labiau paslėpta, negali būti perkeliama vartotojui“, – aiškina advokatas.
Jis nurodo, kad tiek pagal jau minėtą Elektros energetikos įstatymą, tiek pagal energetikos ministro 2020 metų birželio 29 dienos įsakymu Nr. 1-162 patvirtintų Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 23.5. punktą – vartotojas turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su tiekėju raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, jei jomis galima tinkamai identifikuoti
asmenį, informavęs tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomos sutarties nutraukimo dienos.
M. Šimonis priduria, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 49 straipsnį vartotojų sudaromų sutarčių sąlygos turi būti skaidrios, sąžiningos, o šalių teisės, pareigos ir atsakomybė sutartyse privalo būti išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nenustatant perteklinių administracinių ir (ar) procedūrinių reikalavimų, kurių pagrindu būtų ribojama vartotojų galimybė pasinaudoti įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytomis teisėmis.
„Constat“ advokatas M. Čepulis atkreipia dėmesį, kad aukščiau minėtame energetikos ministro įsakymu patvirtintame apraše (22.6 punkte) numatyta, jog vartotojas privalo atlyginti tiekėjui tiesioginius nuostolius, kai vartotojas nevykdo sutartyje, taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Todėl, anot teisininko, pažymėtina, kad svarbu laikytis įstatymo leidėjo ir sutartyje nustatytų sąlygų, kurios neprieštarauja teisės aktų nustatytoms imperatyvioms teisės normoms. Vartotojas sudaręs terminuotą elektros energijos pirkimo sutartį su tiekėju, įsipareigoja nustatytą laikotarpį pirkti elektros energiją iš tiekėjo, o tiekėjas įsipareigoja ją teikti.
„Tačiau, įstatymų leidėjas numatė ir įstatymu įtvirtino teisę vartotojui pakeisti ir nutraukti net terminuotą sutartį. Taigi, Tiekėjas neturėtų turėti lūkesčių, kad vartotojas nekeis Tiekėjo net ir esant terminuotai sutarčiai“, – aiškina teisininkas.
Kiti du didieji nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – yra komentavę „Delfi“, kad netaiko rezervacijos mokesčio ar analogiškų sprendimų. Vis dėlto šiais atvejais gali būti taikomos nuolaidos, kurias vėliau tektų grąžinti, jeigu sutartis nutraukiama anksčiau sutarto termino. Kiekvienas atvejis reikalauja atskiro įvertinimo.
Prieš priimant konkrečius su elektros sutartimis ar jų nutraukimu susijusius sprendimus rekomenduojame sulaukti tarnybų sprendimo arba pakartotinai kreiptis į jas, ir/arba aiškintis situaciją su tiekėju (-ais), o prireikus – kreiptis teisinės pagalbos.
