„Paneuropinė platforma pradės veikti gegužę, Lietuva pateikusi paraišką dalyvauti šituose dujų pirkimuose“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime sakė D. Kreivys.
Energetikos ministras kvietė prie platformos prisijungti ir Lietuvos energetikos įmones.
„Lietuvos buitinis vartojimas, kuris garantuojamas ir tiekiamas valstybės, nėra didelis. Todėl įsijungimas komercinių įmonių, kurios naudoja daugiau dujų, taip pat yra labai skatintinas“, – teigė D. Kreivys.
EK sukurta bendro gamtinių dujų pirkimo informacinė platforma „AggregateEU“ skirta apskaičiuoti bendrą dujų paklausą ir koordinuoti vieningą dujų įsigijimą 2023–2024 m. dujų saugyklų pildymo sezonui.
Taip Bendrija siekia sudaryti sąlygas valstybėms narėms ir energetikos įmonėms bendrai įsigyti dujas pasaulinėse rinkose.
Sistema pradės veikti balandį, o, kaip informuoja Energetikos ministerija, įmonių registracija jau paskelbta.
Balandžio 11 d. platformos veikimą EK aptars su Baltijos šalių ir Suomijos rinkos dalyviais.
Nepaisant to, kad šiuo metu dujų kainos nukrito žemiau 50 Eur/MWh ribos bei pasiekė 2021 m. rugpjūčio lygį, o ES gamtinių dujų saugyklos net ir besibaigiant šaltajam metų laikui išlieka užpildytos apie 56 proc., Europai – po Rusijos invazijos į Ukrainą sustojus rusiškų dujų importui – svarbu ieškoti būdų užsitikrinti reikiamus dujų išteklius 2023–2024 m. šildymo sezonui.
Dėl to dar pernai ES pradėjo stiprinti prekybinius ryšius su kitomis energijos tiekėjomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis, Norvegija, Azerbaidžanu, Alžyru ir kt.
Pasak už energetiką atsakingos eurokomisarės Kadri Simson, kovojant su Rusijos energetiniu šantažu, per 2022 m. Bendrijos suskystintųjų gamtinių dujų importo pajėgumai išaugo 25 mlrd. kub. m., o per šiuos metus juos planuojama padidinti dar 50 mlrd. kub. m.
Be to, pernai ES sutarė nuo rugpjūčio iki šių metų kovo 15 proc. sumažinti dujų suvartojimą, o šių dujų suvartojimo mažinimo priemonių taikymą ketinama pratęsti ir kitą žiemą.
