„Kreipiuosi į jūsų redakciją, nes tai aktuali tema ne tik man, bet ir daugeliui Lietuvos gyventojų, kuriems periodiškai yra atjungiama elektra‟, – rašo moteris.
Diana (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), sako, kad atjungimai vyksta dažnai, „vos ne kiekvieną mėnesį‟. Moteris atsisako juos vadinti vien paprastais nepatogumais.
„Jau tikrai pavargo visi gyventojai, ne tik aš, dėl tų visų išjunginėjimų (…). Gyvenamas namas, registruota mano įmonė. Dirbu su Europos šalimis, su kitais užsakovais, niekas neklausia ir nepaaiškinsi, kad elektros šiuo metu nėra. Aš negaliu atsakyti į laiškus, negaliu išrašyti sąskaitos‟, – sako pašnekovė.
Tarp problemų, kurias įvardijo moteris, yra ir privatūs nuotekų įrenginiai – dėl neveikiančios orapūtės pasklinda blogas kvapas name. Nėra ir vandens, kuris siurbliu keliamas iš giluminio gręžinio, neveikia saulės elektrinė.
„Net garažo durų negali atsidaryti, automatika nedirba, o galų gale, šilumos siurblys pas mane, jis „oras-vanduo“. Tai jeigu atjungta elektra, visi namai atšalo, turėsiu dvigubai mokėti už elektrą, kol vėl man prišildys patalpas.
ESO, jie turtingi, didelė kompanija: mes taisome kažkokį objektą, o jūs čia kaip kažkokie kaimiečiai, durneliai palaukite. Štai taip išeina, grubiai išsireiškus, ar ne?‟, – piktinasi moteris.
ESO: dirbame dėl kokybiško tiekimo
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad planinius elektros tinklo priežiūros ir remonto darbus atlieka reguliariai visus metus tam, kad būtų užtikrinamas kokybiškas ir patikimas tinklo veikimas bei elektros tiekimas.
„Viską darome dėl energijos tiekimo kokybės gerinimo. Šiuo konkrečiu atveju keičiame per 40 metų senumo pastotes į modulines ir stulpines transformatorines.
Taip pat – elektros oro linijas, kurių amžius yra apie 50 metų keičiame į požemines, kabelines, montuojame vidutinės įtampos kabelių spintas naujai paklotų kabelių sujungimui‟, – teigia ESO atstovas Paulius Kalmantas.
Jis pridūrė, kad darbai ESO elektros įrenginiuose vyksta nuolat, nepriklausomai nuo metų laiko, o vien šiltojo metų laiko neužtenka atlikti reikiamų rekonstrukcijos, remonto ar techninės priežiūros darbų.
Tiesa, atšalus orams darbai ribojami arba stabdomi.
„Oro temperatūrai dienomis svyruojant nuo -5 iki -10 °C planiniai elektros tinklo remonto darbai laikinai sustabdomi, jei juos atliekant elektros energijos tiekimą vartotojams būtina nutraukti ilgiau kaip 5 valandoms – vykdomi tik tiek darbai, kurių atlikimo trukmė yra iki 5 val.
Termometro stulpeliui nukritus žemiau -10 °C planiniai darbai, kurių metu klientams nutraukiamas elektros energijos tiekimas, nėra vykdomi‟, – aiškina ESO atstovas.
Moteris: reikia tą temą kelti
Diana sako, kad jos nepaguodžia formalūs siunčiami atsakymai apie galiojančią tvarką ar išankstiniai įspėjimai, nes gyvenimas ir darbas sujaukiami visiškai.
„Žiemos metu, kai jie išjungdavo, išvis turėjome granulinius katilus, tai vos neįvyko gaisras, kvietėme gaisrininkus. Reikėtų tą temą kelti, nes iš tikro žmonės turi didelius vargus. Turi savo kepyklėles, visą dieną nekepa, įrenginiai stovi, mes visi sėdime, nosį krapštome ir dar mokame pinigus‟, – aiškina moteris.
Pasak jos, kai elektros nėra visą darbo dieną, tenka imtis radikalių sprendimų.
„Esi priverstas samdytis viešbutyje numerį, nes visą dieną negali dirbti ir to savo užsakovams nepaaiškinsi (…). Gyventojai patiria neplanuotų išlaidų, nors už elektros persiuntimą mokame už visą laikotarpį ir ESO pasiima savo pinigus ir toliau atjunginėja, kada jiems reikia. Ar neturėtų prisiimti atsakomybės ESO ir kompensuoti gyventojams patirtų išlaidų?‟, – klausia elektros vartotoja.
ESO aiškina, kad pagal galiojančius teisės aktus, elektros energijos tiekimas gali būti nutraukiamas ne ilgiau kaip 168 valandoms per kalendorinius metus.
„Svarbu pabrėžti, kad vykdydami šiuos darbus ženkliai sumažiname tikimybę, kad elektros tiekimas nutrūks netikėtai, avarijos ar gedimo atveju. Vykdant suplanuotą remontą ir atitinkamai laikiną elektros atjungimą, vartotojai gali jam tinkamai pasiruošti, o laikas be elektros yra trumpesnis negu gedimo atveju‟, – argumentuoja P. Kalmantas.
Bendrovė apie numatomą elektros energijos nutraukimą iš anksto asmeniškai informuojanti klientus jų pasirinktais būdais ir kontaktais, kad spėtų pasiruošti, susiplanuoti dieną atsižvelgiant į situaciją arba galėtų pasirūpinti išoriniais elektros generatoriais, jei yra būtinybė.
„Apie planinius darbus bei elektros energijos atjungimą klientus informuojame ne vėliau nei prieš 5 kalendorines dienas iki darbų pradžios. Pranešimai apie planuojamus elektros atjungimus bei gedimus siunčiami el. paštu ir/arba SMS žinute.
Klientai, patyrę materialinių nuostolių dėl ESO vykdomos veiklos, turi teisę teikti prašymą nuostolių atlyginimui‟, – paaiškina ESO.
Generatoriai – tik išskirtiniais atvejais
Diana svarsto, ar negalima būtų įrengti generatorius ne vartotojų sąskaita.
„Tegul tada nuperka žmonėms tuos generatorius ir mes naudosimės, nebus jokios problemos, bet jie tau pasiūlo, susirask kažkur pinigėlių, nusipirk generatorių ir tu sėdėsi prie elektros, mes tau atjungsime. Čia irgi ne išeitis‟, – sako vartotoja.
Tačiau ESO aiškina, kad ne viskas taip paprasta ir galimybės visais atvejais pastatyti generatorius nėra.
„Įvertinant kiekvieną dieną vykstančių planinių atjungimų mastą (kiekvieną darbo dieną vidutiniškai įvyksta apie 140 planinių atjungimų, kurių metų nutraukiamas elektros energijos tiekimas klientams) reikėtų ženkliai daugiau generatorių ir žmonių, kurie juos aptarnautų, o visa tai tiesiogiai įtakotų darbų kaštus.
Generatoriai statomi tik išskirtinėms avarinėms situacijoms ir skirti tik nedideliam skaičiui vartotojų arba svarbiems infrastruktūriniams vartotojams‟, – sako bendrovė.
Tuo atveju, jei objektas elektros tinklų nuosavybės ribų akte priskirtas III patikimumo kategorijai, – nutrauktas elektros tiekimas privalo būti atnaujintas ne vėliau kaip per 24 valandas, neviršyti 168 valandų per metus elektros nutraukimo laiko, o vartotojas turi būti ne vėliau kaip prieš 24 valandas įspėtas apie planuojamą elektros apribojimą.
Generatorių suteikimas vartotojams teisės aktuose nenumatytas, sako VERT.
Leistina atjungimo trukmė
Skaitytoja Diana mano, kad vienas dalykas yra kalbėti apie laikiną poros valandų atjungimą ir visai kas kita, kai elektros nėra ištisą dieną, o be to – pakartotinai.
„Būdavo, valandą dvi atjungia, tai dar galima kentėti, bet kada parašo tau nuo 9 iki 17 val., praktiškai visa darbo diena šuniui ant uodegos ir tu turi sukandęs dantis sėdėti ir laukti (…).
Anksčiau vakare taisydavo, naktį, kada žmonės jau namuose gali susitvarkyti reikalus, bet ne taip, kad tau visą dieną atjungia ir tu net neturi, kam pasiskųsti. Įsivaizduoju, čia man ne vienai atjungė, čia atjungė daugeliui žmonių, visi pasiskambina, na, ir tyli, lietuvių tokia mada – sėdėti, tylėti kaip avims, galvas nuleidus‟, – sako pašnekovė.
Anot jos, vis dėlto už tokius ilgalaikius atjungimus turėtų būti kompensuojama.
„Atsakė laišku, kad nieko nepažeidžia, turi tiek ir tiek valandų pagal ministro įsakymą, jūs būkite malonūs pakentėkite ir palaukite. Tai jūs kompensuokite žmonėms patiriamus nuostolius. (…) Žmonės turi sėdėti ir laukti tos elektros, ne karo metas pas mus, tai vis dėlto pinigus kainuoja‟, – sako Diana.
Infografike – ESO skirstomojo tinklo patikimumo palyginimas 2021 ir 2022 metais:
SAIFI – vidutinis neplaninių elektros persiuntimo nutraukimų dažnis. Rodiklis parodo, kiek vidutiniškai kartų per metus buvo nutrauktas elektros persiuntimas vienam klientui dėl neplaninių atsijungimų tinkle.
Pernai šis parametras buvo 1,52 karto (2021 metais siekė 1,45 karto), skelbia ESO savo 2022 metų metiniame pranešime ir finansinėje ataskaitoje.
SAIDI – vidutinė neplaninė nutraukimų trukmė (minutėmis). Rodiklis parodo, kiek vidutiniškai laiko per metus buvo nutrauktas elektros persiuntimas vienam klientui dėl neplaninių atsijungimų tinkle. 2022 metais siekė 178,83 minutės ir palyginti su 2021 metais pagerėjo 23,22 minutės.
SAIFI ir SAIDI skaičiuojami įtraukiant force majeure (nenugalimai jėgai) priskirtus įvykius.
VERT detalizuoja elektros energijos persiuntimo patikimumą ir aprūpinimo elektra atkūrimo trukmę tokiomis trimis kategorijomis:
Trečia (III) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektra iš vieno šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus persiuntimui, aprūpinimas elektra ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas (tai jau minėta aukščiau).
Antra (II) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektra iš dviejų elektros šaltinių atskiromis linijomis. Nutrūkus persiuntimui, aprūpinimas turi būti atkurtas nors iš vieno elektros šaltinio ne vėliau kaip per 2,5 valandas.
Tuo atveju, kai elektros tinklų nuosavybės ribų akte patikimumo kategorija nenustatyta, tuomet laikoma, kad vartotojui yra suteikta taisyklėse apibrėžta trečia (III) patikimumo kategorija nepriklausomai nuo įrengtų linijų ar elektros šaltinių skaičiaus.
„Vartotojas, kurio prašymu yra suteikiama pirma (I) patikimumo kategorija ir yra būtinas nepertraukiamas aprūpinimas elektros energija (ypač svarbioms pirmos kategorijos elektros imtuvų grupėms), privalo įsirengti elektros energijos aprūpinimą iš nuosavų autonominių elektros energijos šaltinių (akumuliatorių baterijų, elektros generatoriaus ar pan.) su tinkamai veikiančia automatika‟, – aiškina VERT.
Elektros persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, taip pat esant kitoms aplinkybėms.
Infografike – tinklo patikimumo rodikliai (SAIFI/SAIDI) pagal regionus, 2021 metais:
Aktuali gedimų informacija pateikiama šiame žemėlapyje.
