Vis tik, anot jo, visiškai jų atskirti neįmanoma, tad Komisija savo siūlomomis priemonėmis sieks išvengti didelių elektros kainų šuolių – tokių, kokie fiksuoti pernai metų vasaros pabaigoje.
Pasiūlymai, pasak už aplinką ir vandenynus atsakingo eurokomisaro, be kita ko, skirti skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą.
„Visiškai atsieti (elektros ir dujų kainų – ELTA) kol kas yra neįmanoma, vis tiek dujos sudaro labai svarbią dalį energijos rinkos. Bet sumažinti (siekiama – ELTA) – pirmiausia susiejant ilgalaikėmis sutartis su AEI projektais“, – Eltai antradienį teigė V. Sinkevičius.
„Tas leistų dar labiau užtikrinti AEI plėtrą, mūsų vartotojų apsaugą, užtikrinti gamybą ir taip pat sumažinti kainas vartotojams – arba jas stabilizuoti, neleidžiant joms banguoti, kaip matėme praeitais metais“, – tikino jis.
V. Sinkevičiaus teigimu, reforma numatyta skatinti ilgalaikių elektros tiekimo sutarčių sudarymą. Tai, pasak eurokomisaro, leistų fiksuoti kainas – kartu numatant apatinę ir viršutinę kainų ribas.
„Atsiranda tos vadinamos kainų grindys ir kainų lubos. Grindimis (...) bus užtikrinama, kad už ne mažesnę nei sutarta kaina bus parduodama, į rinką tiekiama elektra. O lubos leis išvengti kainų šuolių, fiksuojant kainą ne aukštesnę, nei sutartos lubos su gamintoju“, – aiškino eurokomisaras.
Jo teigimu, kitu svarbiu siūlymu EK ketina išplėsti gaminančio vartotojo sąvoką ir leisti gyventojų pagaminta energija dalintis.
„Anksčiau pasigaminus elektros energiją ir jos negaminant daugiau, ją turėdavai labai centralizuotai parduoti į rinką. Dabar atsiranda galimybė dalintis elektra tarp vartotojų. Taip sudaroma konkurencija centralizuotiems tiekėjams“, sakė V. Sinkevičius, pridūręs, kad tai taip pat mažintų galutines elektros kainas vartotojams.
Tuo tarpu už energetiką atsakinga eurokomisarė Kadri Simson antradienį Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento sesijoje pažymėjo, kad EK pasiūlymas – veiksmingų priemonių, galinčių sumažinti dujų kainų įtaką elektros kainoms, rinkinys.
„Siūlome naujus mechanizmus tam laikotarpiui, kai dar reikės dujų“, – europarlamentarams sakė ji.
Anot eurokomisarės, pasiūlymai padėtų sumažinti dujų vartojimą, taip pat suteiktų daugiau lankstumo ir pasirinkimo galimybių vartotojams.
Antradienį EK pasiūlė reformuoti Europos Sąjungos elektros energijos rinkos modelį. Anot Komisijos, reforma siekiama sparčiau plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energetiką, o atsisakant dujų, vartotojų sąskaitos mažiau priklausytų nuo nepastovių iškastinio kuro kainų.
Siūlomoje reformoje numatoma peržiūrėti kelis ES teisės aktus – Elektros energijos reglamentą, Elektros energijos direktyvą ir Reglamentą dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo.
Diskusijos, kad Europos elektros rinka ir joje veikiantis kainų nustatymo algoritmas yra ydingas, suaktyvėjo praėjusių metų rugpjūtį, kuomet elektros kaina Baltijos šalyse vieną valandą pasiekė 4 tūkst. Eur/MWh ribą. Vidutinė elektros kaina tą mėnesį siekė 480,39 Eur/MWh (palyginimui, šį vasarį – 114,7 Eur/MWh).
Tokie elektros tarifai tuomet įsivyravo dėl itin aukštų dujų kainų ir generacijos iš kitų šaltinių trūkumo.
Pagal dabartinį modelį, elektros kaina Europos šalyse nustatoma pagal brangiausio elektros gamintojo – iš dujų – nustatomą kainą. Tai reiškia, kad net ir pigiai iš, pavyzdžiui, AEI pagaminta elektra „Nord Pool“ biržoje kainuoja tiek pat, kiek ir generuojama jos gamybai naudojant gamtines dujas.
