„Dujų saugyklų užpildymas išliks labai aukštame lygyje, ir tai leidžia tikėtis, jog pildant saugyklas kitam sezonui išvengsime ir dujų kainų šuolio, ir dujų pasiūlos trūkumo‟, – „Delfi‟ komentuoja energetikos ministras Dainius Kreivys, dalyvavęs Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) naujausiame posėdyje gamtinių dujų klausimais.
Ko laukti kitą žiemą Europos energetikai?
Infografike – pastarosiomis dienomis ties 50 eurų už MWh besilaikanti gamtinių dujų kaina TTF taške, taip pat ligtoliniai kainų pikai Europoje ir jų konteksto paaiškinimas
Ekonomistas stebuklu vadina Europos sėkmingą susitelkimą energetikoje.
„Europos Sąjunga buvo kaip milžinas, pažadintas iš gilaus miego ir supratęs, kad gresia pavojus, stojo į kovą ir per stebuklingą laiką sugebėjo susitvarkyti. Matėme Vokietijoje pastatytus (suskystintųjų gamtinių dujų – red.) terminalus, jau 2 terminalai, dar 6, ko gero, turi atkeliauti.
Šitoje vietoje Europa tampa saugia. Aišku, mums dar padėjo ir gamta. Žiema buvo labai šilta, dujų kiekiai yra virš 10 metų vidurkio, kurie lieka iš po žiemos‟, – teigia M. Dubnikovas.
Banko „Luminor‟ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas labiausiai vertina, pasak jo, išsaugotą Europos energijos rinką ir vienybę.
„Laimėjome pirmą mūšį, bet karo dar nelaimėjome, todėl reikėtų toliau tęsti tai, kas yra padaryta ir tai, ką dar reikia padaryti. Didžiausias pasiekimas, kad išsaugojome valstybių vienybę ir bendrą Europos Sąjungos rinką – tiek elektros, tiek ir dujų.
Jo požiūriu, gerai ir tai, kad nepasiduota per stiprios valstybinės intervencijos į šias rinkas kraštutinumui. Anot jo, strategijos reikia laikytis toliau, ir kartu investuoti į atsinaujinančią energetiką.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, paklaustas, ar nėra rizikos, kad palankesnė situacija vėl paskatins dujų vartojimą ir kels kainas, teigė, jog tokia galimybė lieka, tačiau neatrodo, kad Europa būtų linkusi pamiršti pamokas.
„Didžiausia įtampa praėjusi, scenarijai sukompiliuoti. Sakyčiau, dabar labiau problema ne su tiekimu, ne su pasiūla – tai prognozuojami dalykai, Rusijos dalis pakankamai maža bendroje Europos Sąjungos struktūroje.
Dabar labiau klausimas su paklausa: pirma dalis, kiek sugrįš to gamtinių dujų vartojimo dėl mažesnių kainų ir kokie bus orai kitą žiemą. Tai labiau darys įtaką kainoms‟, – komentavo T. Povilauskas.
„Nes reikia nepamiršti, kad tai, ką deginame, jos buvo brangios, jos buvo užpildytos vasarą. Čia didžiulis lūžis, nes į kitus metus mes „atvažiuosime‟ su pigiomis saugyklomis ir jos bus vienareikšmiškai užpildytos.
„Formulė yra labai paprasta: jeigu žinai problemą, jeigu problema yra technologija, jeigu turi pinigų tai technologijai įdiegti – tai nėra problema, tai yra tik laiko klausimas. Tai mes laiką išlošėme, dabar kitą sezoną nieko nebebus‟, – konstatuoja pašnekovas.
TEA: yra rizikų
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) vasarį atnaujino dujų apsirūpinimo scenarijų Europai. Jame, stresinės situacijos atveju šių metų pabaigai numatomas jau ne 57 mlrd. kub. metrų (bcm) trūkumas, o jau 40 bcm, motyvuojant tuo, kad saugyklos pilnesnės nei prognozuota.
Organizacijos vykdomasis direktorius Fatihas Birolis prieš specialų ministrų susitikimą teigė, kad nors dujų kainos nukrito, o dujų saugyklos pripildytos, rizikų yra.
„Krizė nesibaigė ir reikia naujų veiksmų, ypač pasiruošiant kitai žiemai‟, – sakė jis agentūros pranešime.
Jau po 40 šalių atstovų susitikimo F. Birolis pripažino, kad šiuo metu dujų rinkos yra geresnės būklės, nei tikėtasi prieš metus, „tačiau realybė ta, kad 2023/2024 metų žiema gali būti tikruoju išbandymu‟, – sakė vadovas.
Lietuvos energetikos ministras D. Kreivys sako, kad rizikos matomos, bet todėl ir yra vertinamos, kad būtų suvaldytos.
„Pats dalyvavau paskutiniame jos (TEA – red.) narių posėdyje, ir matomos tam tikros rizikos, tačiau tam jos ir yra vertinamos, kad būtų suvaldytos ir išvengta didelių įtampų pasirengiant kitam žiemos sezonui.
Pernai Europos ir pasaulio dujų rinka patyrė šoką ir pateko į krizę. Nepaisant to, ES buvo pajėgi užpildyti savo dujų saugyklas gerokai viršijant istorinius vidurkius‟, – „Delfi‟ atsiųstame komentare sako ministras.
Jis pabrėžė, kad po palyginti šiltos žiemos saugyklos yra užpildytos dviem trečdaliais. Vasario 20 dienos duomenimis, jos buvo užpildytos 63,7 proc. – daugiau kaip 700 teravatvalandžių (TWh).
„Palyginimui, tuo pačiu metu pernai Europos saugyklose buvo likę 347 TWh, o 2021 metais – 433 TWh gamtinių dujų. Jeigu pavasario orai bus artimi daugiamečiam vidurkiui, tikėtina, saugyklų užpildymo lygis Europoje išliks aukščiau 55 proc. Tai yra gerokai daugiau, nei standartiniai 35 proc., kurie įprastai likdavo pasibaigus žiemos sezonui‟, – sako ministras.
Kaip kitą aspektą jis paminėjo Kinijos ekonomiką, kuri vis dar yra atsigavimo kelyje, bet dujų suvartoja mažiau nei pernai.
„Dujų saugyklos Azijos šalyse taip pat užpildytos, vartojimas vangus, tad tikėtina, jog suremontavus Fryporto terminalą JAV ir grįžus jam į rikiuotę, dujų pasiūlos kiekis rinkose tik didės‟, – sako D. Kreivys.
Taigi, pasak jo, galima tikėtis, kad kitą sezoną bus išvengta ir dujų kainų šuolio, ir pasiūlos trūkumo.
„Lietuva, turėdama SGD terminalą, yra visada užsitikrinusi reikalingą dujų kiekį. Valstybės paskirtasis tiekėjas („Ignitis“) užtikrina SGD terminalo būtinąjį kiekį, ir tai suteikia mums papildomo saugumo. Taip pat svarbu paminėti, jog šiemet Vilniuje pradės veikti kogeneracinė elektrinė, kas tiesiogiai mažins šildymui skirtų dujų poreikį.
Ministerija ir pernai, ir užpernai turėjo pasirengusi rizikų vertinimo planą. Ne išimtis ir ateinantis sezonas: analizuojame situaciją rinkose, visas rizikas stengiamės numatyti ir pasirengti jų valdymui‟, – komentuoja ministras.
„Kadangi atsargos yra istoriškai aukštos, SGD rinkoje pasaulinėje įtampa yra sumažėjusi, tai trumpu laikotarpiu yra ramu. Bet dabar viskas turbūt spręsis labiau kalbant apie antrą metų pusmetį, kas bus, kaip pavyks Europai didintis atsargas metų viduryje‟, – sakė ekonomistas.
Siūlo sugriežtinti sankcijas
Ž. Mauricas sako, kad kelia klausimų Europos ryžtas dėl tolesnių ribojančių priemonių Rusijai energetikos sektoriuje.
„Europa taip ir nesiryžo įvesti embargo rusiškų dujų importui. Pakankamai nemažai tų dujų patenka į Europą. Po dalinio naftos produktų embargo vis tiek ji yra antra pagal dydį energetinių žaliavų importuotoja iš Rusijos po Kinijos. Čia nėra labai gerai. Rusijai tai duoda papildomą įrankį skaldyti Europą ir jos vienybę.
Infografike matyti pasikeitimai Europos Sąjungos dujų importo struktūroje nuo 2019 metų pradžios iki 2022-ųjų pabaigos: Rusijos dalis mažėja. Greta parodytos proporcijos pernai sausį–lapkritį, kai Rusijos dalis siekė apie ketvirtadalį
„Reikia tą darbą pabaigti. Jeigu prisiminsime pradžią, kodėl nebuvo įvestas embargas (dujoms), nes Europa nebuvo pasiruošusi, tam reikėjo laiko, buvo terminai, metai, dveji, treji, tai jau metai praėjo. Kiti metai praeis. Turėtų būti kažkokia riba. Nes jeigu paliksime duris praviras, tai pro jas gali patekti į Europą labai negerų dalykų‟, – įsitikinęs pašnekovas.
LVK viceprezidentas M. Dubnikovas mato erdvės dar spausti Rusiją energetiniame fronte, tačiau nemano, kad būtent čia reikėtų sutelkti dėmesį.
„Dujų techniškai sumažėjo, priklausomai nuo tiekimo momento 5–7 proc. bendrame tiekime, tai labai mažas kiekis. Jį mes iš tiesų galime pasiimti. Visiškas embargas – mes Rusijai su tuo nesukeltume jokio skausmo dujų kiekiu, esant dabartinei dujų kainai. Nafta yra visiškai kitas klausimas: nafta yra būtent ta dalis, kuri generuoja didžiąją dalį pajamų‟, – sakė M. Dubnikovas.
Rusijai tai yra peilis po kaklu, nes „Urals‟ nafta kai svyruoja apie 50 dolerių, jie yra priversti pardavinėti su nuolaida, nepasiekia tų 60 dolerių, ir šitoje vietoje jie jau pradėjo kentėti, nes jų biudžetai suformuoti ties 70 dolerių. Tai didžiulis trūkumas‟, – sako M. Dubnikovas.
Pasak jo, sprendimas dėl „lubų‟ buvo labai protingas, nes esą akivaizdu, kad visiško embargo naftai įgyvendinti nepavyks, kadangi neperkant Europai, rusiška nafta ras kelią į Aziją ir pan.
Tiesa, jo manymu, galima svarstyti dar labiau nuleisti „lubas‟.
„Kai buvo priimamas sprendimas, Lenkija, Baltijos šalys prašė kone 30 dolerių, bet ten jau yra rizika, kad gali pradėti nebeveikti, jeigu kartelė yra per žema. O dabar, panašu, kad ji buvo nustatyta ganėtinai taikliai, analitikai tikrai sudirbo gerai ir šitoje vietoje galbūt galima koreguoti tą kartelę. Jos didinti tikrai nereikia, bet mažinti galima. Neabejoju, kad tai yra skaičiuojama‟, – svarstė jis.
M. Dubnikovas neatmeta galimybės apriboti sankcijų dar nesulaukusius Rusijos sektorius, tarkime, branduolinę energetiką, bet labiausiai siūlytų orientuotis į sankcijų įgyvendinimą. Europos Sąjungai jau priėmus dešimtąjį sankcijų paketą esą laukia didelis darbas tuos paketus „palaikyti‟.
„Sankcijų įvedėjai taip pat turi nudirbti didelį darbą dėl jų įgyvendinimo, nes akivaizdu, kad prekybos srautai vaikšto, jie eina aplinkui ir didžiulis darbas šiais metais laukia surasti tuos „čiuptuvus‟, kaip jie apeina tas sankcijas, – ne visas, bet faktas, kad kai kurias apeina‟, – kalbėjo LVK viceprezidentas.
