„2014 metais pradėjęs veikti SGD terminalas Klaipėdoje tapo saugumo ir nepriklausomybės garantu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono šalims. Lietuva planuoja plėsti terminalo pajėgus, taip atverdama dar platesnes galimybes regiono šalims sustiprinti savo energetinį saugumą. SGD terminalas, kuris simboliškai pavadintas „Nepriklausomybės“ vardu, yra tik dalis Lietuvos žingsnių energetinės nepriklausomybės link.
Šiandien laukia dar viena didžiulė užduotis – atsijungti nuo BRELL žiedo ir pereiti prie Europos tinklo. Lietuva daro viską, kas būtina, kad jau 2024 m. pradžioje galėtume sinchronizuotis su Europos tinklais. Be to, elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ jau šį pavasarį atliks izoliuoto darbo bandymą“, – sakė viceministras A. Zananavičius.
Konferencijos metu viceministras pabrėžė, kad žalioji energetika yra labai svarbus energetinio saugumo elementas. Nepriklausomų energetikos ekspertų grupės „EMBER“ parengtoje 2023 m. Europos elektros energijos apžvalgoje Lietuva buvo išskirta kaip šalis, kurioje vėjo energijos dalis elektros gamyboje procentais yra antra pagal dydį Europos Sąjungoje. Planuojama Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje pastatyti du jūros vėjo jėgainių parkus po 700 MW galios, kurie turėtų patenkinti pusę šalies elektros energijos poreikio. Taip pat Lietuva daug dėmesio skiria ir sausumos vėjo bei saulės energijos projektams.
Kembridžo universiteto Geopolitikos centro organizuojama konferencija skatina platesnį supratimą ir diskusijas apie tai, kaip Baltijos ir Šiaurės Europos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, gali bendradarbiauti spręsdamos savo energetikos poreikius taip, kad sumažintų priklausomybę nuo energijos importo iš Rusijos ir sustiprintų savo geopolitinį saugumą.
Konferencijoje dalyvavo Jungtinės Karalystės, Baltijos ir Šiaurės Europos regiono politikai bei sprendimus priimantys verslo ir valdžios atstovai, taip pat mokslininkai, besispecializuojantys istorijos, geopolitikos, energetikos politikos ir žaliosios energijos technologijų srityse.
