Demokratų teigimu, Seimui pernai metų birželį priėmus Energetikos ministerijos parengtą vadinamąjį „Proveržio“ paketą, buvo sulaukta kai kurių vietos bendruomenių kreipimųsi, kuriuose jos išreiškė susirūpinimą dėl tam tikrų įstatymų pataisų.
„Nenuostabu, kad priėmus tokį įstatymą vietos bendruomenėse, šalia kurių jau dabar veikia vėjo elektrinių parkai, dėl tokių naujų įstatymo nuostatų kilo daug sąmyšio, mat dabartinių gamintojų teikiama parama bendruomenėms bus šimtus kartus mažesnė nei būsimų gamintojų parama“, – pažymi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotoja Laima Nagienė.
Pasak jos, pirminiame įstatymo projekte Energetikos ministerija buvo numačiusi, jog gamybos įmokas mokės visi gamintojai, tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymu buvo nustatyta, kad gamybos įmokos mokėti nereikės jau veikiantiems gamintojams ir būsimiems gamintojams, kurie leidimą gaminti elektrą gaus iki 2023 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad visi dabartiniai gamintojai ir būsimi gamintojai, kurie gaus leidimą gaminti iki šios datos, ir toliau nebus įstatymu įpareigoti remti bendruomenes mokant gamybos įmokas.
Minėtame įstatyme numatyta, kad būsimi elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai privalės mokėti gamybos įmokas, o surinktos lėšos bus skirtos remti bendruomenių projektus, kuriais siekiama gerinti aplinką ir didinti ekonominę bei socialinę visuomenės gerovę. Įstatyme įtvirtintas gamybos įmokos dydis – 0,0013 euro už 1 kWh, o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 50 MW galios vėjo jėgainės gamybos įmokos bendruomenėms kasmet siektų vidutiniškai 150 tūkst. eurų.
„Mano įsitikinimu, toks teisinis reguliavimas negali būti laikomas proporcingu, nes dabartinių gamintojų teikiama parama bendruomenėms yra gerokai mažesnė negu lėšos iš gamybos įmokų, kurios bus privalomos naujoms elektrinėms. Toks reguliavimas taip pat gali neigiamai paveikti naujų gamintojų konkurencines galimybes, todėl prieš priimant „Proveržio“ paketą, teikiau pasiūlymą, kad visi gamintojai būtų vienodai įpareigoti mokėti gamybos įmokas. Seimas mano pasiūlymui nepritarė, o Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pažymėjo, jog, pritarus pasiūlymui, būtų pažeisti jau veikiančių gamintojų ir bendruomenių interesai (...)“, – teigia L. Nagienė.
Konkurencijos taryba patvirtino, kad taikant reikalavimą mokėti gamybos įmokas tik naujiems gamintojams, iš tiesų galėtų susidaryti nevienodos konkurencijos sąlygos: esami gamintojai galėtų būti privilegijuojami, o naujai į rinką siekiantys patekti konkurentai – diskriminuojami.
Savo rašte Konkurencijos taryba taip pat pažymi, kad dėl priimto įstatymo teisėtumo vertinimo turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, o galiausiai – įstatyme numatyta lengvata, leidžianti išvengti gamybos įmokos mokėjimo esamiems gamintojams, galėtų būti taikoma apie ją pranešus Europos Komisijai ir tik gavus jos pritarimą.
Dėl papildomo išaiškinimo demokratai kreipėsi į Energetikos ministeriją ir Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą.
