Šiuo metu „Ignitis“, „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ – visos trys bendrovės, siūlančios fiksuotos kainos planus, – leidžia klientams pasirinkti tarifus, mažesnius nei 28 centai už kilovatvalandę. Tai yra riba, iki kurios taikoma kainos kompensacija pirmąjį šių metų pusmetį. Rinkos reguliuotojas neseniai ragino vartotojus ieškoti galimybių pasikeisti sutartis į palankesnes.
Kompensacija – ar ji slopina vartotojų iniciatyvumą?
„Klientų, ypač aukštesnes kainas fiksavusių, suaktyvėjimas jaučiamas. Tiesa, jie daugiau migruoja tarp planų, o ne iš mūsų. Migravimas tarp planų, kai klientai keičiasi fiksuotos kainos planą į pigesnį, sausį-vasarį išaugęs apie 5 kartus. Migruodami klientai dažniausiai renkasi fiksuotus planus be nuolaidos‟, – „Delfi‟ komentuoja „Ignitis‟ atstovė Laura Beganskienė.
Tačiau ji pažymi, jog sausį-vasario pradžią turimą fiksuotos kainos planą keitė tik apie 1 proc. „Ignitis“ klientų.
Anot atstovės, tendencija tokia, kad sausį-vasarį buvo jaučiamas sujudimas iš daugiau elektros suvartojančių ir aukštesnę kainą fiksavusių klientų, jie keitė planą, susimažino kainą.
„Kiti klientai, ypač fiksavę nežymiai aukštesnę kainą nei siekia valstybės kompensacija, kol kas ypač aktyvių veiksmų nesiima. Tikėtina, tokią situaciją lemia gaunama valstybės kompensacija ir noras stebėti rinką, apsispręsti dėl plano keitimo artėjant pusmečio pabaigai‟, – komentuoja L. Beganskienė.
„Enefit“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė sako, kad sausį paklausimų skaičius tiek iš pačios bendrovės, tiek iš kitų tiekėjų klientų smarkiai išaugo. Tačiau esą susidomėjimas ne visada tampa sprendimu keisti tiekėją. Sausio mėnesį bendrovės klientų bazė augo 3 proc.
„Per tą patį laiką sutartis nutraukė apie 0,7 proc. klientų. Dalis jų pakeitė tiekėją, dalis ‒ nutarė nepratęsti pasibaigusios sutarties ir laikinai pateko į garantinį tiekimą, dar viena sutarčių dalis nutrūko, nes objektas, kuriam tiekiama elektra, buvo parduotas‟, – sako ji.
Sausio mėnesį sutartis persirašė iki 0,5 proc. visų „Enefit“ klientų.
Infografike – trumpesnės trukmės, taip pat pigiausių ir biržos planų palyginimas remiantis tiekėjų oficialia informacija ir Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skaičiavimais vasario viduryje (galimos papildomos sąlygos):
Bendrovės „Elektrum Lietuva‟ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad nuo sausio vidurio, kai įmonė paskelbė apie kainų mažinimą, iki dabar (taigi, maždaug per mėnesį) ji iš viso pasirašė apie 25 tūkst. naujų sutarčių. Iš jų maždaug apie pusę sudarė su naujais klientais, dar tiek persirašė esami klientai. Aktyviai tai daryti kvietė ir pati bendrovė.
„Vertinant bendrai ir lyginant su visa mūsų klientų baze, toks klientų, kurie persirašė sutartis, aktyvumas nėra labai didelis, jis siekia tik kelis procentus visų mūsų klientų. Matyt tai reikėtų sieti su tuo, kad tarp esamų klientų turėjome nemažą dalį tokių, kurie jau anksčiau užfiksavo gana palankias kainas, neviršijančias 28 ct/kWh ribos, na, o dabar jų turime ir dar daugiau.
Iš kitos pusės, per tokį trumpą laiką sudarėme tikrai gana nemažą skaičių naujų sutarčių, tad vertiname, kad gyventojų aktyvumas minėtu periodu buvo didelis‟, – sako M. Kavaliauskas.
Nereikalauja grąžinti nuolaidų
Bendrovės skelbiasi, kad nutraukti planus galima ypač lengvai, netaikomi jokie mokesčiai ar net nereikalaujama netesybų. Tiesa, vienas tiekėjas sako turintis ir specifinių planų su rezervavimo mokesčiu.
„Enefit“ teigia, kad klientai, turintys 24 ar 36 mėnesių sutartis, gali jas nutraukti bet kuriuo metu ‒ jokie papildomi mokesčiai už tai netaikomi. Lygiai tokia pati tvarka galioja ir su biržos kainomis susietam planui. Tačiau yra ir ilgesnės trukmės planų.
„Vienintelė išimtis ‒ 84 ir 72 mėnesių planai. Jie paremti visai kitokiu modeliu, mat tokias ilgalaikes sutartis mes iškart paverčiame investicijomis į žaliąją energetiką, tai yra, statome naujas vėjo ir saulės elektrines, kad visą sutarties laikotarpį galėtume užtikrintai tiekti sutartą žaliosios energijos kiekį. Dėl to tokioms sutartims taikome rezervavimo paslaugos mokestį‟, – paaiškino I. Krikštopaiytė.
Šiemet vidutinė elektros kaina rinkoje, palyginti su pernai gruodžiu, pastebimai sumažėjo. Sausį ir pirmoje vasario pusėje paros vidutinė kaina neviršija 200 eurų už megavatvalandę:
„Elektrum Lietuva‟ komentuoja, kad nuo sausio mėnesio klientams, keičiantiems vieną bendrovės planą į kitą, leidžia negrąžinti anksčiau suteiktų nuolaidų, nors tai ir buvo numatyta pasirašytose sutartyse.
„Tokią lengvinančią sąlygą mes taikome visiems savo ankstesniems planams, kuriems pasirašant sutartis jose buvo numatyta sąlyga grąžinti suteiktas nuolaidas. Įprastai pas mus jos galiojo pirmajai sąskaitai ir vidutiniškai siekia apie 20 eurų.
Na, o tiems klientams, kurie renkasi mūsų naujuosius fiksuotos kainos planus, sutarties nutraukimo atveju apskritai nėra taikomos jokios papildomos sąlygos – nutraukti sutartį galima laisvai, be jokių įsipareigojimų‟, – teigia M. Kavaliauskas.
„Ignitis‟ nuo vasario 15 dienos nutarė nereikalauti iš klientų grąžinti anksčiau suteiktas nuolaidas, jeigu keis planą, bet liks su bendrove ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
„Visi mūsų klientai, kurie yra pasirinkę fiksuotos kainos planą aukštesne kaina, galės jį pasikeisti į mažesnės kainos planą ir jiems nereikės grąžinti anksčiau gautų nuolaidų, jei liks „Ignitis“ klientais ne trumpiau kaip 6 mėnesius‟, – sako L. Beganskienė.
Ar galima tikėtis dar mažesnių kainų?
M. Kavaliausko teigimu, labiausiai verta kainas peržiūrėti tiems gyventojams, kurie jas fiksavo pernai vasaros pabaigoje.
„Kas jas fiksavo 2022 metų rugpjūčio–rugsėjo mėn., kai tiekėjų siūlomos kainos buvo pasiekusios ir 55–60 ct/kWh. Tokiems gyventojams perfiksuojant kainą, ji sumažėja perpus‟, – teigia M. Kavaliauskas.
Jis patikino, kad „Elektrum Lietuva‟ pasiryžusi ir toliau ieškoti galimybių mažinti kainas.
„Vos tik matome galimybę gyventojams mažinti kainas – tą ir darome. Ir toliau ketiname konkuruoti geriausios kainos ir lanksčiausių sąlygų pasiūlymais‟, – sako M. Kavaliauskas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) šią savaitę Seime pristatyta statistika, kaip keitės tiekėjų pasirinkimas buitinių vartotojų segmente 2023 metų sausio 2 – vasario 13 dienomis:
„Ignitis‟ atstovė L. Beganskienė teigia, kad „šiuo metu kainos didmeninėje rinkoje laikosi gana stabiliai‟.
„Enefit‟ turi kiek kitą matymą. Bendrovė pastebi, jog Lietuvoje pagaminama kur kas mažiau elektros nei suvartojama ir kol tokia situacija tęsis, šalis bus smarkiai priklausoma nuo situacijos elektros biržose. O galimus pokyčius ten sudėtinga prognozuoti.
„Jeigu kainos ten mažės, galima tikėtis ir mažesnių kainos pasiūlymų iš tiekėjų, jei augs – augs ir tiekėjų pasiūlymai. Aišku viena ‒ šiuo metu vis dar sudėtinga tikėtis stabilios elektros kainos‟, – sako I. Krikštopaitytė.
Pasak jos, stabilumą užtikrintų savų elektros gamybos pajėgumų didinimas – dėl to ilgalaikiuose bendrovės planuose ir numatytas rezervacijos mokestis, skiriamas nuosavų elektrinių plėtrai.
„Šis mokestis kaip tik prisideda prie didesnės konkurencijos, nes leidžia plėtoti žalios elektros energijos gamybą Lietuvoje – turėdami daugiau savo pajėgumų didiname pasiūlą, o kartu ir konkurenciją, o tai sudaro galimybes mažinti kainas šalies gyventojams‟, – argumentuoja bendrovės atstovė.
Pasirinkimo statistikos pokyčiai
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skaičiuoja, kad sausį trijų didžiųjų tiekėjų klientų, kurie mokėjo 51–56 centus už kWh be kompensacijos, buvo 38,2 tūkst., o užfiksavusių kainą aukščiau 57 centų būta 13 tūkst. Savo ruožtu vasarį – jau mažiau, atitinkamai: 36,2 tūkst. ir 10,9 tūkst. Tokie duomenys buvo pristatyti vasario 14 dieną Seime.
Primename, kad būtent pastarosios vartotojų grupės yra ties valstybinės kompensacijos riba. Kompensavimo „grindys‟ yra 28 centai, o maksimalus dydis – 28,5 cento už kWh. Tad vartotojas, kuris pasirašė sutartį už 50 centų, moka 28 centus (gauna pilną kompensavimą). Tas gyventojas, kurio sutartis, pavyzdžiui, 60 centų, jau mokės 31,5 cento, nes kompensacijos jau nebeužtenka pasiekti 28 centų kainai (60–28,5=31,5).
Šiame kontekste svarbus ir kitas VERT pristatytas skaičius: iki 28 centų kainą sausį buvo fiksavę 464,5 tūkst. nepriklausomų tiekėjų vartotojų, o vasarį jau šiek tiek daugiau – apie 471 tūkst.
Infografike – nepriklausomų elektros tiekėjų užimama rinkos dalis (tūkst.):
Tuo metu rinkos liberalizavimo trečiojo etapo dalyviai, kurie dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, sulaukė pokyčių. Dvi laiko zonas turintiems vartotojams nuo kovo sumažės tiekimo kaina. VERT trečiadienį nutarė perpus sumažinti visuomeninio tiekimo kainą.
Kaip skelbta, buvo susidariusi situacija, kai už visuomeninį tiekimą pigesnis buvo net garantinis tiekimas, nes su valstybės kompensacija visi jo planai nekainavo daugiau 28 centų. Savo ruožtu visuomeniniame tiekime dieninis tarifas gali būti toks brangus, kad net valstybinė kompensacija su maksimaliu 28,5 centų subsidijavimu nepasiekia minėtų 28 centų „grindų‟ (tai yra, 63–28,5=34,5>28, čia „63“ reiškia dabar tebegaliojančią visuomeninio tiekimo kainą kai kuriuose planuose).
VERT pirmininkas Renatas Pocius ir toliau rekomendavo rinktis nepriklausomus tiekėjus, kurie gali pasiūlyti mažiausias kainas. Anot jo, patarimas galioja ir visuomeninio tiekimo klientams.
„Trečiojo etapo vartotojai, kuriems nėra privalomumo rinktis nepriklausomus elektros tiekėjus, jeigu norėtų, visada galėtų grįžti į visuomeninį tiekimą iki tol, kol pratęsta trečiojo liberalizavimo etapo data (iki 2025 metų pabaigos – red.). Tikrai vartotojai turėtų nebijoti, eksperimentuoti‟, – sakė R. Pocius.
Kita rekomendacija: nepriklausomo tiekimo klientams įsivertinti dabar turimas sutartis, nes yra vartotojų, kurie pasirašė sutartis tokiomis kainomis, kurios neatrodo patraukliai. Kaip matyti, dalis klientų jau ėmėsi veiksmų.
