Į Kremliaus sprendimą įvesti kariuomenę į Ukrainą praėjusių metų vasarį JAV ir Europa, kuri buvo labai priklausoma nuo Rusijos energetinių poreikių tenkinimo prasme, reagavo įvesdamos daugybę sankcijų.
Ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas, paskelbęs šiuos duomenis, dujų eksporto sumažėjimą aiškino „Europos šalių atsisakymu pirkti rusiškas dujas".
ES, kadaise buvusi didžiausia rusiškų dujų pirkėja, 2022 metais drastiškai sumažino importą. Reaguodama į Rusijos invaziją Vokietija atsisakė neseniai baigto statyti dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris būtų dar labiau padidinęs Europos priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų.
O rugsėjo mėnesį „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių atkarpose Baltijos jūros dugne įvyko sprogimai, dėl jų Vašingtonas ir Maskva apkaltino vienas kitą.
A. Novakas, rašydamas specializuotame žurnale „Energy Policy“, eksporto sumažėjimą taip pat siejo su vamzdynų „sabotažu“.
„2022 metais dujų gavyba sudarė 673,8 mlrd. kubinių metrų. Eksportas sumažėjo 25,1 proc. iki 184,4 mlrd. kubinių metrų“, – sakė A. Novakas.
Jis teigė, kad nors dujų tiekimas į Europą smarkiai sumažėjo, naujoms pirkėjoms, ypač Kinijai, – sparčiai auga.
„Dujų kiekis, kurį Rusija per dieną patiekia dujotiekiu „Power of Siberia“, rekordas buvo sumuštas ne kartą, – sakė A. Novakas. – Todėl dujų tiekimas į Kiniją per „Power of Siberia“ padidėjo 48 proc. ir pasiekė istorinį maksimumą – 15,4 mlrd. kubinių metrų“.
Jis taip pat teigė, kad Rusijos naftos eksportas per 2022 metus, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 7,6 proc.
Pasak jo, Rusija siekia nukreipti savo energijos eksportą į šalis, kurios neįvedė sankcijų Maskvai ir nekritikuoja Kremliaus karo Ukrainoje.
„Šiandien toliau ieškome ir randame naujų rinkų. Šiais metais planuojame daugiau kaip 80 proc. naftos ir 75 proc. naftos produktų eksportuoti į draugiškas šalis“, – sakė A. Novakas.
