Skaičiuojama, kad už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 eurų sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 96 eurų.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausio mėnesį VŠT klientams šilumos kaina siekė 7,87 ct už kWh be PVM (pridėtinės vertės mokesčio – ELTA). Tai – mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų šalies miestų ir viena mažiausių Lietuvoje.
„Atsižvelgiant į mažesnę sausio mėnesio šilumos kainą ir aukštesnę lauko oro temperatūrą, gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos už šildymą nei gruodį. Taip pat jos bus mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. (...) Palyginimui, pernai vidutinė tokio paties buto ploto sąskaita nerenovuotame name siekė 133 eurus, renovuotame – 79 eurus”, – sako VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Šilumos kainos mažėjimo tendencija tęsiasi nuo rugsėjo mėnesio – penkis mėnesius iš eilės. Vasario mėnesį sostinės gyventojai už šilumos kilovatvalandę mokės 7,56 ct be PVM arba 27 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šilumos kaina siekė 10,37 ct/kWh be PVM. Tai viena mažiausių šilumos kainų Lietuvoje.
Šilumos kainą kiekvieną mėnesį tvirtina VERT, ji keičiasi priklausomai nuo šilumos gamybai naudojamų išteklių kainos rinkoje.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo šilumos kainos, kurios daugiau nei 80 proc. sudaro kuro sąnaudos, ir suvartoto šilumos kiekio. Pastarąjį lemia lauko oro temperatūra, namo energetinis efektyvumas ir individualūs vartojimo įpročiai, primena VŠT.
Sausis buvo beveik 3 laipsniais šiltesnis nei praėjęs gruodis. Pirmą šių metų mėnesį vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje buvo -0,1 laipsnio, kai tuo tarpu 2022 m. sausį vidutinė temperatūra siekė -1,3 laipsnio. Net ir toks temperatūros skirtumas gali lemti mažesnį šilumos suvartojimą.
„Nors šilumos kaina visiems klientams vienoda, tačiau gyvename skirtingos techninės būklės pastatuose, todėl ir sąskaitos skiriasi. Renovuoti, aukštesnės energetinės klasės namai šilumos suvartoja mažiau, todėl tokiuose daugiabučiuose gyvenantys klientai moka mažiau. Pavyzdžiui, renovuotų namų gyventojų sąskaitos už šildymą paprastai būna apie 40 proc. mažesnės. Taip pat jeigu būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, tai irgi lemia sąskaitos už šildymą dydį“, – sako L. Jakubauskas.
Primenama, kad klientai, susiduriantys su finansiniais sunkumais apmokant sąskaitas už šilumos ir karšto vandens paslaugas, gali pasinaudoti ir siūlomu pagalbos paketu.
Vilniečiai dar gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijų šildymui ir karštam vandeniui – atitikus kriterijus, kompensacijos skiriamos iki šildymo sezono pabaigos. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, gyventojams taikomos palankesnės kompensacijų gavimo sąlygos.
Dėl rekordinio prašymų skaičiaus, kai kurie klientai dar gali būti nesulaukę patvirtinimo dėl kompensacijos.
Jei klientams kompensacija už šildymą ir karštą vandenį nepriklauso, galima dalį mokėjimų atidėti. Reikėtų kreiptis į Vilniaus šilumos tinklus ir pasirašyti Susitarimą. Tokiu atveju bus galima mokėti 50 proc. einamosios sąskaitos, o likusią dalį apmokėti lygiomis dalimis per 6 mėnesius pasibaigus šildymo sezonui.
