Elektros vartotojams patariama likti budriems: šiuo metu visuomeninis tiekimas – prasčiausia alternatyva

Elektros ir dujų kainos rinkose šiuo metu sumažėjo, vis dėlto vartotojai ir toliau turėtų išlikti aktyvūs ir domėtis kainomis. Liberalizuojant elektros tiekimo rinką, ekspertai pataria gyventojams nepalikti nuošalyje ir vadinamųjų biržinių planų. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) atliko apklausą, kuri rodo, kad keturi iš penkių vartotojų taupo energiją.

Įvertino elektros tiekimo planus

LEA ekspertų teigimu, elektros didmeninėje rinkoje kol kas matyti ramesnė situacija, sausį kainai didmeninėje rinkoje nukritus iki maždaug 10 centų už kilovatvalandę (be PVM).

„Ramybės indikacija, priežastys – atpigusios dujos, efektyvi hidroenergetika šiaurės Europoje. Bet per pusantro mėnesio matymai gali būti kitokie. Bet šiuo metu matoma kaip ramus laikas didmeninėje elektros rinkoje‟, – sako LEA projektų vadovas Vytenis Barkauskas.

LEA sako, kad visuomeninis tiekimas šiuo metu tampa nepatraukliausia alternatyva (vertinant be valstybės kompensacijos), o tiekėjų pasiūlymai jau pasiekė valstybės kompensuojamą ribą – 28 centus, kai kurie yra dar pigesni.

„Visuomeninis tiekimas išlieka aukštame lygyje. Garantinis tiekimas sausio mėnesį – žmonės mokėjo 44 centus (be kompensacijos – red.), kas bus vasario mėnesį – 56 centai visuomeniniame, garantiniame bus apie 22 centus. Mėnesio biržos planas – tik iš savaitės duomenų galiu spekuliuoti, – matyti maždaug 4 centais brangesnis (už garantinį - red.)‟, – sako V. Barkauskas.

Anot jo, biržos planai, kaip galima prognozuoti, kitą mėnesį dar išliks mažesni nei valstybės kompensacijos riba, tai yra, pigesni nei 28 centai.

Eksperto teigimu, trumpuoju laikotarpiu optimistiškai atrodo biržos planai, jų kaina mažesnė negu ilgalaikių planų. V. Barkauskas sako, kad noras prisirišti prie fiksuoto tarifo vargu, ar bus produktyvus.

LEA direktorius Virgilijus Poderys mano, kad vertėtų orientuotis į trumpalaikę perspektyvą.

„Iš vartotojo pozicijų žiūrint – kaip aš rinkčiausi – yra planų už mažiau nei 28 centų, bet iki liepos mėnesio, tai kodėl šitų nesirinkti? (…) Žiūrint gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje turėtų VERT paskelbti visuomeninę kainą, ir tada spręsčiau, ką VERT pasakė ir kokios formuojasi rinkos kainos. Ramiai laukčiau gegužės pabaigos, perėjęs į mažiau 28 centų planą‟, – vieną iš galimų opcijų išdėstė V. Poderys, pabrėždamas, kad patarti situacijoje nėra lengva.

Jis sako, kad elektros atveju vartotojams reikia likti budriems.

„Bendra nuotaika pozityvi, stabilizuojasi ir mažėja kainos (...) Istoriškai balandžio mėnuo būdavo „atsipūtimo‟ mėnuo. Aš taip manau porą mėnesių į priekį‟, – sakė V. Poderys.

Dujų rinkos – sumažėjęs poreikis ir rekordinis saugyklų užpildymas

Sausio pradžioje gamtinių dujų kainoms grįžus į praėjusių metų lygį jos ir toliau krenta. Pagrindiniai veiksniai, tempiantys kainą žemyn, tai pastebimai dėl šiltesnio oro sumažėjęs dujų poreikis ir rekordinis dujų saugyklų užpildymo lygis.

„Sumažėjo dujų poreikis, jis leido išlaikyti dujų saugyklas šildymo sezono metu. Žiūrint į ateities gamtinių dujų sandorius, tai jie taip pat rodo kainos mažėjimo tendenciją. (…) Dujų kainos į ikiinvazinį lygį, neplanuojama, kad grįš iki 2026 metų‟, – sako LEA duomenų analitikas Karolis Kelpšas.

Šiuo metu, TTF Nyderlandų prekybos taške kainos svyruoja ties 55 eurais už megavatvalandę.

Ragina renovuotis

Kalbant apie šilumą, agentūra skaičiuoja, kad sausio mėnesį už senos statybos, nerenovuoto 60 kv. metrų buto šildymą sąskaita siekė 116 eurų. Naujame ar renovuotame name sąskaita buvo 48 eurai.

Didžiausias potencialas taupyti suvartojamą energiją ir mažinti sąskaitas už šildymą – pastatų renovacija, sako LEA. Senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą moka 2–3, o kai kur net iki 8 kartų daugiau nei naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose. Šiuo metu nerenovuota 88 proc., o renovuota 12 proc. daugiabučių.

Ekspertai sako, kad Lietuvai turėtų užtekti vietinių biokuro resursų planuojant kitą sezoną įsijungti Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokui. Vilniuje iš penkių didmiesčių kaina vasarį mažiausia.

Dabar biokuro kaina pigiausia per šį sezoną – 30,53 eurai už MWh.

Pabrangusi energija privertė žmones taupyti

Pernai gyventojams ir verslui skambėjo raginimai taupyti energiją, smarkiai išaugus jos kainoms. LEA apklausė vartotojus, ar jie taupo energiją.

„Didžioji dauguma – 80 proc. – taupo energiją savo būste. Kiek sutaupė ir kokiais būdais – nebuvo klausiama. Daugiausiai taupo vyriausi respondentai, jų buvo apie 20 proc., ir – patys jauniausi, kurie nėra įsitvirtinę finansiškai‟, - sako LEA atstovas Ričardas Masiulionis.

Pagrindinė taupymo priežastis – noras sutaupyti pinigų.

R. Masiulionis pataria gyventojams būti aktyviems ne tik tuomet, kai kainos išauga, bet jas stebėti nuolat ir jomis domėtis.

Apklausa vyko 2022 metų gruodžio 12 d. – 2023 metų sausio 11 dieną. Tikslinė tyrimo grupė – visi 18-75 metų Lietuvos gyventojai. Apklausa vyko telefonu ir internetu, apklausta 1007 žmonės.

Parengė žemėlapį verslui – bus lengviau plėtoti projektus

Lietuvoje parengtas atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros galimybių žemėlapis. Tai informacinio pobūdžio įrankis, skirtas rinkos dalyviams preliminariai įvertinti galimus ribojimus vėjo elektrinių (ir kitų) projektų vystymui.

Žemėlapis bus prieinamas viešai šio mėnesio pabaigoje. Jo pagrindas – REGIA žemėlapis – Registrų centro plėtojama regionų geoinformacinės aplinkos paslauga.

„AEI plėtros galimybių žemėlapis. Jis nei draudžia, nei leidžia, jis nurodo teritorijas, kur yra papildomų ribojimų projektų vystymui. Vienas iš didesnių privalumų šio žemėlapio – sujungti visi galimi ribojimai ir parodyta visa „Litgrid‟ ir ESO infrastruktūra, kur yra laisvos galios, kokie gali būti ribojimai dėl aplinkosaugos ir kitų reikalavimų‟, – sakė LEA ekspertas Tadas Norvydas.

„Pirmasis impulsas buvo iš rinkos dalyvių, jie kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydami sukurti vieno langelio principą‟, – sakė T. Norvydas.

„Tokio išsamaus kaip pas mus mes nematėme‟, – sakė jis.

V. Poderys sako, kad žemėlapis naudingas ir gyventojams, kas gali būti ir kas negali būti statoma jų gyvenvietėse.