„Norėtųsi, kad kompensacijų nagrinėjimo pagreitis būtų didesnis. Ir čia aš manau, kad yra ne tik sisteminiai dalykai. Ir ne tik tos pačios SPIS sistemos problemos, kuri kartais ir užstrigdavo, nors dabar lyg tai veikia be trukdžių. Tačiau buvo ir darbo rankų trūkumas. Supratome, kad žmonių ateis daugiau, bet tas darbas ir savivaldybėse buvo nevienodas. Vienose buvo greičiau nagrinėjama, kitose lėčiau“, – pirmadienį žurnalistams teigė M. Navickienė.
Ministrė tvirtino, kad šie sunkumai, su kuriais buvo susidurta, pastūmėjo ministeriją link bandymų automatizuoti procesus tam, kad paramos būtų suteikiamos efektyviau. Jos teigimu, miestų savivaldybės jau turinčios prieigą prie šių procesą greitinančių instrumentų.
„Tai buvo postūmis mums ieškoti naujų būdų, kaip automatizuoti tam tikrus procesus. Ir čia priėmėme sprendimą, drauge su duomenų agentūrą, kad visi duomenys, visų registrų, kurie yra reikalingi paskirti šildymo kompensaciją, galėtų būti naudojami tam tikru instrumentu per duomenų agentūrą. Ir 2022 metais ši prieiga savivaldybėms jau buvo suteikta, Vilniaus miestas irgi galėjo ja naudotis“, – aiškino ji.
Pasak M. Navickienės, patirtis įgauta per 2022 metus užtikrins, kad ateinantį šildymo sezoną paramos bus skiriamos greičiau.
„Bet man atrodo, kad ateinančiam šildymo sezonui, kai jau bus suvesta daug duomenų į sistemą, tie paskyrimai bus greitesni ir užtruks tikrai trumpiau“, – tikino ji.
