Pasak jo, siekiant tai įgyvendinti, visos trys Baltijos šalys privalo bendradarbiauti.
„Lietuva skiria visus reikiamus išteklius ir deda visas pastangas, kad būtų įgyvendintas sinchronizavimo spartinimo planas. Turime siekti maksimalaus elektros sistemų atsparumo ir pasirengti spartesnei sinchronizacijai, todėl labai atidžiai stebime visus būtinos infrastruktūros įgyvendinimo veiksmus. Tam reikalingas visų dalyvaujančių šalių besąlyginis sutelktumas visais lygiais“, – penktadienį ministerijos išplatintame pranešime teigia D. Kreivys.
Jame rašoma, kad sinchronizacija su Vakarų Europa Lietuvoje yra laikoma vienu svarbiausių valstybės prioritetų, tad šalies elektros tinklai spartesniam jos įgyvendinimui, planuojama, bus parengti iki 2023 m. pabaigos.
„Pasitraukimas iš BRELL sistemos ir sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais turi būti įvykdyti kuo greičiau“, – akcentavo ministras.
D. Kreivys penktadienį Taline susitiko su Latvijos ir Estijos už energetiką atsakingais ministrais, su kuriais aptarė energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą.
Anot ministerijos, jo metu Baltijos šalių ministrai taip pat aptarė atsinaujinančios energijos plėtros tikslus ir dabartines kliūtis.
ELTA primena, kad Baltijos šalys, kartu su Baltarusija ir Rusija priklauso vadinamajam BRELL žiedui (IPS/UPS sistemai), kuri valdoma iš Maskvos. Kol kas, Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios, kad sinchronizaciją su Europos elektros tinklais bei nuo BRELL atsijungs 2025 m., nors Lietuva norėtų tą įgyvendinti dar 2024 m. pirmoje pusėje.
„Litgrid“ pernai gruodį paskelbė, kad balandžio 22 d., Lietuva atliks pirmąjį visos šalies izoliuoto darbo atsijungus nuo BRELL bandymą. D. Kreivys bei premjerė Ingrida Šimonytė yra sakę, kad po šio bandymo turėtų būti tiksliai paskelbta, kada Lietuva atsijungs nuo rusiškosios elektros sistemos.
Prieš sinchronizaciją visos Baltijos šalys dar turės atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuva, Latvija ir Estija sudarys vieną „salą“.
D. Kreivys yra minėjęs, kad Lietuvos iniciatyvai paankstinti sinchronizaciją nepritaria Baltijos šalių elektros tinklų operatoriai, nors tam techninių priežasčių jis teigė nematąs.
Anot jo, su Latvija ir Estija sutariama politiniu lygiu, tačiau vis dar neaiški šalių tinklo operatorių pozicija, esą jie „neduoda teigiamo atsakymo dėl spartesnės sinchronizacijos“.
