Skaičiuojama, kad atitinkamas importas praėjusiais metais sudarė 331 tūkst. tonų, palyginti su 159 tūkst. tonų 2021-aisiais. Turimais duomenimis, Rusijos SND eksportas į Lietuvą pašoko 8,5 karto, iki 72 tūkst. tonų, į Latviją – 77 proc., iki 232 tūkst. tonų, o į Estiją – 42 proc., iki 27 tūkst. tonų. Kaip teigiama, rusiškos suskystintosios naftos dujos Latvijoje pernai sudarė 90 proc. valstybės SND importo, o Lietuvoje – pusę.
Prekybininkai pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalys šiuo importu dalinosi su Ukraina, kuri gruodį iš jų perėmė 15 tūkst. tonų rusiškų suskystintųjų naftos dujų pertekliaus.
„Reuters“ kreipėsi į visų šių valstybių energetikos ministerijas, prašydama pateikti komentarą, tačiau Latvijos ir Estijos ministerijos į tai nereagavo, o Lietuvos ir Ukrainos komentuoti atsisakė.
Apie padidėjusį rusiškų energetikos išteklių importą pranešta nepaisant to, kad visos trys Baltijos šalys pasmerkė Rusijos visapusišką invaziją į Ukrainą ir aktyviai agituoja už ginkluotės tiekimą Kyjivui bei griežtų sankcijų taikymą Maskvai.
Rusiškoms suskystintosioms naftos dujoms Vakarų sankcijos šiuo metu netaikomos.
