Vertinant saulės elektrinių galią pernai vasarą įteisinta sąvoka „leistina generuoti galia“. Kartu yra skaičiuojama ir elektrinių įrengtoji galia. Dėl šio skirtumo internete pastaruoju metu kyla daug ginčų, kai kurie gaminantys vartotojai klausia, ar tai sąžininga.
Vilius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) kreipėsi į „Delfi“ su klausimu, kodėl įsigijus 10 kilovatų (kW) nutolusiame parke, skirstymo operatoriaus savitarnoje mato jam priskirtą 9,001 kW leistiną generuoti galią.
„Nuėjus į parduotuvę, perkant kilogramą saldainių, jums pasveria 900 gramų ir sako, kad čia viskas normalu, jums nuo to geriau: nesustorėsite‟, – taip savo pasakojimą iliustruoja vyras.
Anot jo, elektrinei išleista 12,5 tūkst. eurų (paramos tikisi jai vėliau, kai išsiaiškins dabartinę situaciją), tad trūkstamas kilovatas jam kainuoja 1250 eurų, skaičiuoja vyras.
„Pora savaičių po galutinio apmokėjimo atlikimo sužinau, kad yra sumažintas pralaidumas: aš pirkau 10 kW, o (leistina – red.) maksimali generuojama galia yra 9,001 kW“, – pasakoja Vilius.
„Aš nusipirkau 10 kilovatų, 10 noriu ir gauti. Ir pralaidumas turi būti 10 kW. Ne jiems spręsti – klimatas šyla, gal pas mus išvis nei lietaus, nei debesų nebus“, – priduria jis.
Vyras pageidauja, kad vietoj 9 kW atsirastų 10 kW arba už vieną kilovatą būtų grąžinti pinigai, o pasakymai, kad žadėta generacija bus užtikrinta, jo neįtikina.
„Atseit, nieko neprarandu. Prarandu 1250 eurų už galią, už vieną kilovatą, plius 25 metus po 30 eurų aptarnavimo mokestis už vieną kilovatą. Be to, negaunu elektros kiek išsipirkau. (…) Grąžinkite sumą už tą vieną kilovatą ir nėra problemos“, – sako gaminantis vartotojas, dabar laukiantis sprendimo iš atsakingos institucijos.
Alesnikų kaime, Vievio seniūnijoje 2022 metų pabaigoje pradėjusio veikti saulės parko „Vievis“ įrengtoji galia (saulės modulių suminė galia) siekia beveik 1 megavatą (999,9 kW), o leistina generuoti galia – 900 kW. Pasak plėtotojo „Saulės bendruomenė LT“, parkas aprūpina elektra beveik 200 namų ūkių ir smulkių įmonių.
„Saulės bendruomenė LT“ projektų vadovė Aistė Kazilionytė komentuoja „Delfi“, kad skirtumą tarp įrengtosios ir leistinos generuoti galios mato visų, o ne tik šios bendrovės saulės parkų klientai.
„Taip yra dėl to, jog egzistuojantis saulės elektrinės įrengtosios galios ir leistinos generuoti galios skirtumas technologiškai užtikrina, kad bus pasiektas didesnis saulės elektrinės efektyvumas, negu kad būtų pasiektas, jeigu saulės elektrinės įrengtoji galia ir leistina generuoti galia būtų vienodos.
Jos teigimu, minėtas neatitikimas yra palankus vartotojui, nes pastarasis pagal sutartį gaunantis jam garantuotą elektros energijos kiekį ir įrengtąją galią, tačiau ESO mokesčiai, kurie skaičiuojami nuo saulės elektrinės leistinos generuoti galios (pasirinkus atsiskaitymo būdą už leistiną generuoti elektrinės galią (II planas)), yra mažesni.
„Skirtumas tarp įrengtosios ir leistinos galios – 10 proc., tai reiškia 10 proc. mažesnius mokesčius. Be to, parama, skirta įsigyti nutolusios saulės elektrinės dalį, yra skaičiuojama nuo įsigyjamų įrenginių įrengtosios galios“, – aiškina bendrovės atstovė.
Tačiau Vilius neskuba patikėti šiais argumentais (juos bendrovė išdėstė klientui atsakydama ir į jo pretenziją).
„Sako, kad man nuo to geriau, nes mokėsiu mažesnį galios mokestį 2 eurais, atseit, ir plius jų garantija bus labiau užtikrinta, reiškia, jie mano pinigais, mano 1250 eurų, jie užtikrins tą garantinį. (…) Man būtų geriau, jeigu būčiau gavęs 10 kilovatų ir jie savo iniciatyva būtų dar kilovatą savo lėšomis pridėję“, – sakė Vilius.
Tačiau „Saulės bendruomenė LT“ tikina, įvykdė ir vykdo įsipareigojimus klientui.
„Perdavė pirkėjui sutartyje numatytą 10/1000 saulės parko dalį, perdavė įrenginių, kurių įrengtoji galia yra 10 kWp. Esminis dalykas, kurį norime pabrėžti, – klientui užtikriname tokį garantuojamą elektros energijos kiekį, koks yra numatytas sutartyje“, – sako bendrovė.
Ji priduria, kad mažesnė leistinoji generuoti galia nedaro įtakos sutartyje nurodytiems rangovo įsipareigojimams ir sutartyje garantuojamam elektros energijos kiekiui.
Atsakyme į pretenziją pabrėžiama, jog pagal sutartį pardavėjas įsipareigojo užtikrinti, kad pirmaisiais saulės elektrinės įrenginių naudojimo metais, skaičiuojant nuo statybos užbaigimo dienos, garantuojamas elektros energijos kiekis būtų 950 kWh/kWp/metus.
Vilius vis dėlto nėra įtikintas, kad bus generuojamas deklaruojamas energijos kiekis, jeigu leistina generuoti galia bus mažesnė.
„Jei perki 10, tikiesi gauti 10. Klausimas, kodėl jie nesirūpina manimi savo kaštais? Kodėl jie nepriskiria man 11 kW, nors aš mokėjau už 10 kW“, – klausia vyras.
Atsižvelgiant į iki šiol išsakytus argumentus kyla klausimas: ar su mažesne leistina generuoti galia bus išpildyti kliento generacijos lūkesčiai, kuriuos jis turėjo pirkdamas 10 kW elektrinę? Tam pasitelksime operatoriaus ir ekspertų paaiškinimus. Vienas iš svarbiausių punktų bus nutolusių parkų efektyvumas.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) komentuoja „Delfi“, jog saulės parkai visais atvejais stengiasi gauti kuo didesnę leistiną generuoti galią, kad kuo mažiau būtų apribojama parko generacija, tačiau tai pavyksta ne visada.
„Kartais ne visam norimam galios dydžiui yra laisvų tinklo pajėgumų, o šių tinklo pajėgumų išplėtimas gali būti per brangus ir ekonomiškai nenaudingas. Todėl tokiais atvejais saulės parkai įrengia daugiau galios nei yra leistinos generuoti galios.
Tai leidžia saulei nesant pike (tai yra, rudenį, žiemą, pavasarį, bei vasaros rytais bei vakarais) sugeneruoti daugiau kilovatvalandžių su tuo pačiu tinklų pajėgumu. Tai, kad buvo išvengta didesnių investicijų į tinklą elektrinės vystymo metu tiesiogiai išsiverčia į mažesnę kliento mokamą kainą už elektrinę jos pirkimo metu“, – aiškina ESO atstovas Paulius Kalmantas.
Jis kartu rekomenduoja atsižvelgti, ar sutartyje metinė generacija yra „rišama“ prie įrengtos, ar prie leistinos generuoti galios.
„Saulės bendruomenė LT‟ sako, kad metinė generacija priklauso nuo įrengtosios galios. Tad jeigu analizuojamo parko kWh/kWp/metus yra 950, vadinasi, metinė generacija = įrengtoji galia x garantuojamas elektros energijos kiekis (10 kW x 950 kWh).
„1 kW nutolusiame saulės parke gali sugeneruoti 950 kWh/metus ir daugiau. Tai priklauso nuo parko lokacijos, sumontuotos įrangos, metinės apšvitos ir kitų aplinkybių.
Svarbiausia pabrėžti, jog rangovas atidžiai įvertina visas aplinkybes prieš nustatydamas garantuojamą elektros energijos kiekį kWh/kWp/metus ir įtraukdamas nustatytą skaičių į sutartį“, – teigiama bendrovės komentare.
„Techniniai parametrai nustatomi siekiant didžiausio saulės parko efektyvumo. Dėl įvairių aplinkybių (debesuotumas, kitos oro sąlygos) saulės moduliai visą laiką negali veikti maksimaliai efektyviai.
Vadinasi, rangovas, siekdamas užtikrinti maksimalų elektrinės efektyvumą, įrengia didesnės galios elektrinę, nei sutartyje su operatoriumi (ESO) numato atiduoti į tinklus. Taip susidaro įrengtosios ir leistinosios galios nesutapimas, tačiau dėl to garantuojamas elektros energijos kiekis, numatytas sutartyje, nesikeičia‟, – sako bendrovė.
Ekspertai: aiškumo galėtų būti daugiau
Atsinaujinančios energetikos ekspertai „Delfi‟ komentavo, kad vartotojams galėtų būti suteikiama daugiau informacijos apie pirkinį, tačiau kartu jie neįžvelgia problemų dėl sąvokų atskyrimo. Pasak jų, gaminantys vartotojai nenukentės.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius primena, kad pernai buvo keičiami Atsinaujinančių energijos išteklių ir Elektros energetikos įstatymai ir įvestas leistinos generuoti galios terminas.
„Iš esmės, gaminančiam vartotojui niekas nepasikeičia ta prasme, kad kiek jis prieš tą pakeitimą galėjo tikėtis, kiek jo elektrinės dalis gamins elektros, tiek ir dabar gamins – priklauso nuo saulės, nuo visko, bet tikrai ne nuo to, kaip skaičiuoja leistiną generuoti galią ar tą įrengtąją galią.
Tiesiog leistinos įrengti galios kilovatas gamino šiek tiek mažiau kilovatvalandžių nuo to kilovato, o leistinos generuoti galios – šiek tiek daugiau, bet pastarųjų yra mažiau. Tačiau sudauginus vis vien išeina tas pats‟, – sako ekspertas.
Jo žodžiais, „truputį kitkuo skaičiuojama, bet bendras rezultatas išeina tas pats – nuo to nepamažėja elektrinės galingumas‟.
Anot jo, klientams vertėtų tiksliai žinoti, ką jie gaus.
M. Nagevičius sutinka, kad reikėtų paaiškinti klientams situaciją.
„Aišku, reikia, kad nereikėtų klientams jaudintis. Patys parkų vystytojai turėtų aiškinti (…). Tie 10 ir 9 nėra tas pats. Turėjai 10 mažesnių, turėsi 9 didesnius, bet gaminsi tiek pat‟, – sako M. Nagevičius.
Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos (EISGVA) valdybos narys Giedrius Kvedaravičius aiškina, jog visiškai normalu įrenginėti daugiau galios negu leistinoji generuoti galia todėl, kad saulės elektrinės piko iš esmės nepasiekia.
„Vis tiek moduliai veikia tik 80 proc. savo našumo. Kad jie pasiektų maksimumą, reikia, kad būtų labai šalta ir labai saulėta, ir saulė kristų stačiu kampu. Taip praktiškai nebūna.
Antras dalykas, pačioje elektrinėje yra nuostolių: transformatorių, inverterių nuostoliai, energija perduodama laidais. Susidaro grubiai dar 5 proc. nuostolių. Kitaip tariant, pati elektrinė iš savęs kokius 25 proc. tos generacijos praranda‟, – teigia ekspertas.
„Kitas dalykas, tie parkai iš tiesų yra efektyvesni negu elektrinės ant stogo. Kiek žiūrime, pesimistiškai, dažniausiai gamina bent jau 1050 (kWh per metus iš 1 kW – red.)‟, – sako G. Kvedaravičius.
Anot jo, jeigu vystytojas paskleidžia elektrines parkuose didesniame plote, tuomet mažėja šešėliavimas, didėja gamyba.
„Ar gruntas pašviesintas, ar dedamos visokios plėvelės, ar moduliai dvipusiai – šitie dar didina generaciją. Tai aš manau, visiškai normalu, kad vystytojas žada toliau tą pačią generaciją. Tame problemos nematau‟, – sakė jis.
Iš tiesų, įvairių vystytojų interneto svetainėse matyti, kad bent jau pirmaisiais elektros gamybos metais jų parkuose žadama iš 1 kW generuoti nuo 1150 iki netgi 1300 kWh elektros energijos per metus.
Paklaustas, su kuo reikėtų sieti metinę generaciją – su įrengta ar leistina generuoti galia, – G. Kvedaravičius teigė, kad su pirmąja.
„Reikėtų „rišti‟ prie įrengtosios galios, su viena sąlyga – kad toji įrengtoji galia nebūtų didesnė negu 30 proc. nuo leistinosios generuoti galios. Klientas visiškai nepatirs generacijos nuostolių‟, – sakė pašnekovas.
Tiesa, vis tiek lieka gaminančio vartotojo Viliaus klausimas dėl kilovatų aptarnavimo mokesčio
G. Kvedaravičius primena, kad aptarnauti reikia visus 10 kW modulių, juos plauti, šienauti žolę, keisti inverterius. Tad aptarnavimas priklauso nuo įrengtosios galios.
VERT atsakė „Delfi‟, kad leistina generuoti galia yra taikoma skaičiuojant mokesčius už gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugą, kai yra pasirenkamas atsiskaitymo būdas pagal galią, todėl mokesčiai yra mažesni nei taikant įrengtą saulės elektrinės galią.
Atsakyme teigiama, kad saulės elektrinių ar jų dalių pirkimo-pardavimo veikla nėra valstybės reguliuojama energetikos veikla, o fizinis asmuo, perkantis elektrinę ar jos dalį, nėra laikomas energijos vartotoju (šiuo atveju perkami ne energijos ištekliai).
„Atitinkamai, VERT nenagrinėja ginčų, kylančių iš saulės elektrinių ar jų dalių pirkimo-pardavimo sutarčių, tarp saulės elektrinių pardavėjų, saulės parkų vystytojų ir asmenų, įsigyjančių saulės elektrines ar jų dalis‟, – teigia VERT.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba naujienų portalui sakė, kad žino apie situaciją.
„Jūsų aprašyta vartotojo situacija Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) yra žinoma. Pažymėtina, kad VERT ir VVTAT kompetencijos saulės elektrinių srityje nagrinėjant konkretų vartojimo ginčą yra labai susijusios, susiklosčiusi vartotojo situacija šiuo metu yra išsamiai vertinama ir vartotojas bus informuotas apie procedūras‟, – teigia tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.
Anot jos, pastaraisiais mėnesiais tarnyba sulaukia pavienių pasiteiravimų ir prašymų šioje srityje. Turimi omenyje įvairūs rangovai.
„Dažniausiai pasiekiantys pasiteiravimai ir prašymai dėl laiku neįvykdytų įsipareigojimų įrengti saulės elektrinę, rangovas vėluoja baigti darbus. Kiekvienas prašymas yra nagrinėjamas individualiai‟, – teigia ji.
Beje, atkreiptinas dėmesys, kad kalbant apie vadinamąjį „pasaugojimo mokestį“ šioje situacijoje kaip papildomas privalumas nurodomas tik antrasis jo variantas – kai mokama už leistiną generuoti galią, – tačiau vartotojas gali norėti rinktis atsiskaitymą kilovatvalandėmis. „Delfi“ jau rašė, kad populiarėja būtent šis trečiasis variantas.
„Tačiau esmė tokia, kad saulė iš vakarų ir rytų niekada nešviečia vienu metu – arba iš vienos pusės, arba iš kitos. Reiškia, bendroje sumoje rytą pakils iki 5-6 kW ir po to, dienos metu, gal kokie 7 kW, tada vakare 5–6 kW ir tada nulis, – tai yra, 10 kW niekada negamins ta elektrinė vienu metu. Dėl to įvesta leistina generuoti galia‟, – sako M. Nagevičius.
Taigi, galima statytis didesnės galios elektrinę, bet deklaruoti 7 kW leistinos generuoti galios, nes daugiau į tinklą ir nebus patiekiama. Kartu nėra prasmės statytis 10 kW įtampos keitiklio (inverterio), užtenka 7 kW. Tuomet ir tinklų operatorius galėtų sakyti, kad 7 kW priima į tinklą be jokio mokesčio.
„Reiškia, iš principo žmogus pasistatė tokią pačią elektrinę, tiktai nemokėjo nieko – nemokėjo už tinklo pastiprinimą, kuris visiškai nereikalingas‟, – sako ekspertas.
Atsinaujinančiai energetikai skirtas pernai Seime priimtas „Proveržio paketas“ pastaruoju metu buvo sulaukęs dėmesio dėl 2 gigavatų (GW) ribos komercinių saulės parkų plėtrai, tačiau būtent šiame įstatymų pakete atsiranda leistinos generuoti galios reglamentavimas.
„Siūloma nustatyti leistinos generuoti galios sąvoką. Įtvirtinus šią sąvoką, elektrinės įrengtoji galia galės būti didesnė nei leistina generuoti galia, tačiau leistina generuoti galia negalės viršyti elektrinės įrengtosios galios.
Siūlomas reglamentavimas leis padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Vėliau į „Delfi“ paklausimą atsakė ir Energetikos ministerija, patarianti atidžiai vertinti sutarčių sąlygas.
Ji nesiėmė komentuoti konkrečių gaminančių vartotojų sutarčių dėl elektrinės galios įsigijimo, tačiau esą remiantis viešai skelbiama informacija, galima teigti, kad dažniausiai gaminančių vartotojų sutartyse dėl galios įsigijimo kalbama apie elektrinės įrengtąją galią ir projektinį elektros energijos kiekį.
„Tai yra, sutartyje garantuojama, kad 1 kW saulės modulių pagamins X kiekį kWh per metus, todėl net ir su mažesne elektrinės leistina generuoti galia, galima pasiekti sutartyje nustatytą gamybos kiekį, kadangi gaminančiam vartotojui priskirta įrengtoji galia nesikeičia.
Gaminantiems vartotojams rekomenduojame atidžiai vertinti sutarčių sąlygas, o jei kyla klausimų dėl sutarties sąlygų ir jų įgyvendinimo, siūlome konsultuotis su paslaugų teikėju (saulės parko valdytoju)“, – teigiama komentare.
Anot ministerijos, jei gaminantis vartotojas mano, kad saulės parko valdytojas neužtikrina sutartyje nurodytų įsipareigojimų, žmogus gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
