Praėjusiais metais Europa iš viso importavo rekordinius 98 mlrd. kubinių metrų SGD – tai 39 mlrd. kubinių metrų daugiau nei per 2021-uosius.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Europos SGD importas iš JAV išaugo 60 proc., iš Artimųjų Rytų ir Afrikos – apie 50 proc. 2021 m. Europa per SGD terminalus gavo apie 20 proc. visų suvartotų gamtinių dujų, pernai ši dalis išaugo iki 35 procentų.
Tačiau tuo pat metu augo ir SGD importas iš Rusijos. Vien per praėjusių metų sausį-rugsėjį Europa iš šalies agresorės importavo 16,5 mlrd. kubinių metrų, kai per visus 2021 m. – 11,3 mlrd. kubinių metrų.
Suskystintų gamtinių dujų Europai šiemet reikės dar daugiau, nes siekdamos mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos Vakarų šalys suskubo statytis naujus SGD terminalus, be to, pati Rusija, keršydama už paramą Ukrainai, daliai Europos nutraukė dujų tiekimą vamzdynais. Galiausiai net buvo įvykdyta diversija prieš „Nord Stream“ dujotiekį – nors kaltininkai iki šiol neįvardyti, mažai kas abejoja, kad tai buvo rusų darbas.
Kai kurie ekspertai įspėja, kad tokia situacija gali apsunkinti Europos pastangas atsisakyti rusiškų gamtinių išteklių, o SGD terminalai tapti kanalu, kuriuo rusiškos dujos ir toliau tekės į Vakarus.
Įžvelgia nemažai pavojų
„Manau, kad yra didelė tikimybė, kad Europa pirks suskystintas dujas iš Rusijos. Statistika taip pat rodo, kad importas yra šiek tiek paaugęs, nes Europai visgi bus sudėtinga visiškai atsisakyti rusiškų dujų bent jau iki šių metų pabaigos, o labiau tikėtina – iki kitų metų vidurio ar pabaigos“, – Delfi sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, Europai praėjusiais metais savotiškai padėjo Kinija, kuri buvo didžiausia SGD importuotoja, tačiau pernai smarkiai sumažino dujų vartojimą, pirmąją vietą užleisdama Europos Sąjungai. Bet kai kinai dujų vėl ims vartoti daugiau, dėl SGD kils konkurencija, kuri Europai sukels nemažai iššūkių ir gali priversti dar labiau suktis į Rusijos pusę.
„Ne faktas, kad ir dujotiekiais nebus didinamas importas iš Rusijos, nes Europa visgi dar nėra įvedusi embargo rusiškoms dujoms, ir panašu, kad diskusijų šiuo klausimu nelabai yra“, – kalba ekonomistas.
Jo teigimu, SGD terminalai Europai suteikia galimybę gauti dujų iš alternatyvių šaltinių ir sumažina Rusijos galimybes prieš atsiras ES valstybes ir visą Bendriją taikyti energetinio šantažo priemones. Bet tai nebūtinai reiškia, kad SGD iš Rusijos nebus perkamos.
„Juolab rusiškoms dujoms nėra sankcijų, o tai aš matau kaip pakankamai didelę grėsmę. Nuslūgus pirmai karo bangai ir konfliktui įšalus, tikrai yra nemaža tikimybė, kad Rusija bandys į Europos energetikos rinką grįžti ne pro paradines, o per šonines duris.
Kadangi dujotiekių nebėra labai daug, SGD terminalai bus tam pagrindinis kelias. Galbūt reikėtų svarstyti apie rusiškų suskystintų dujų importo draudimą, nes dabar yra paliktas toks tarpas, pro kurį tas Trojos arklys gali patekti į vidų“, – teigia Ž. Mauricas.
Pašnekovas sako, kad maždaug prieš dešimtmetį gamtinės dujos pasaulyje imtos traktuoti kaip pereinamojo laikotarpio kuras atsisakant anglies ir imant plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką. Tai lėmė, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Japonija ėmė uždarinėti atomines elektrines ir daug investuoti į SGD importo infrastruktūrą.
„Eksporto infrastruktūra nespėjo paskui. Norinčių importuoti SGD dar prieš šitą energetinę krizę buvo daugiau nei norinčių eksportuoti. Dabar tas balansas dar labiau išsikreipė, visa laimė, kad pernai nedaug importavo Kinija. Bet jei trumpuoju laikotarpiu šalys tas skyles kažkaip užkaišiojo tai vidutiniu situacija bus įtempta“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Dujų nepritrūktų ir be Rusijos
Tuo metu energetikos ekspertas, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas Delfi teigia tikintis, jog Europa visgi suras būdų atsisakyti rusiškų dujų ir SGD terminalai netaps jų vartais į Europos Sąjungą.
Pasak jo, pernai SGD, taip pat ir rusiškų, importas į Europą augo, nes šalys siekė pasiruošti šiai žiemai ir apsirūpinti atsargomis. O tai, ar pavyks kitai žiemai pasiruošti jau be rusiškų dujų, labiausiai priklausys nuo politinės valios Europoje.
„Viena vertus, tai bus naujas iššūkis. Bet tie klausimai dujų rinkoje jau yra keliami ir jau planuojama, kaip kitai ir dar kitai žiemai reikės ruoštis. Preliminariais vertinimais, tų dujų tikrai pakaks, nes ruošiasi visa rinka, o šalys imasi efektyvumo didinimo ir dujų vartojimo mažinimo priemonių“, – sako R. Švedas.
Jis nesiima spėlioti, kurios šalys Europai galėtų pristatyti papildomus kiekius SGD, kurie leistų atsisakyti importo iš Rusijos.
„Yra tradiciniai žaidėjai, kurie gali padidinti savo dujų išgavimo ir suskystinimo pajėgumus. Bet taip pat dairomasi smulkesnių šaltinių, kur šalys gal neturi finansinių galimybių didinti SGD išgavimą ir eksportą, bet šie klausimai gali būti išspręsti per bendras įmones“, – aiškina R. Švedas.
Jo teigimu, artimiausi metai ES šalims taps proga parodyti valios stiprybę nepirkti dujų iš „Gazprom“ ir išlaikyti nuoseklią vertybinę poziciją.
