Jo teigimu, ateities prognozės rodo, kad kol kas išliks 2022 m. pabaigoje įsivyravusios palankios tendencijos energijos išteklių rinkose. Jei neištiks jokių netikėtumų, šios tendencijos netgi leidžia daryti atsargią prielaidą, jog greitu metu tiek elektros, tiek dujų vartotojai gali tikėtis kainų mažėjimo, teigia M. Giga.
„Vertėtų pradėti nuo to, jog elektros ir dujų, kaip ir daugelio kitų prekių bei paslaugų, kainą lemia dviejų svarbiausių polių – pasiūlos ir paklausos – santykis. Jau kelias savaites, išskyrus 2023 m. pradžioje užfiksuotą spartų elektros vartojimo augimą, šis balansas svyra į pasiūlos pusę.
Tai lemia kelios priežastys. Pirma, gruodis ir sausio pradžia, išskyrus kelias dienas, visoje Europoje ir Lietuvoje pasižymėjo pakankamai šiltais orais, o gruodžio 31 d. Kybartuose netgi užfiksuotas šios paros rekordas Lietuvoje, kai termometro stulpelis pasiekė 10,7 °C. Todėl šildymui gruodžio mėnesį visoje Europoje suvartota mažiau dujų nei buvo prognozuota.
Daugelis mūsų tai jau pajutome gavę sąskaitas už šildymą – nors dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje kilusi energetinių išteklių kainų krizė šias sąskaitas turėjo gerokai išpūsti, to neatsitiko. Maža to, pavyzdžiui, Vilniuje sausį centralizuotai tiekiama šiluma kainuos dar mažiau – kilovatvalandės kaina bus 7 proc. mažesnė nei gruodį“, – įsitikinęs M. Giga.
Jis prideda, kad šiltesni orai gruodį Europoje prisidėjo prie to, kad dujų saugyklos mūsų žemyne ir toliau lieka užpildytos daugiau nei 80 procentų. O mažesnis dujų suvartojimas reiškia ne tik mažesnes jų kainas – dujos kaip žaliava yra ir viena elektros kainos dedamųjų.
„Žinoma, elektros rinkoje veikia kur kas daugiau kainą formuojančių veiksnių nei tik dujų kaina. Tačiau ir šie veiksniai pastarosiomis savaitėmis elektros kainą tempė žemyn.
Dėl šiltų orų ir gausių kritulių vandens lygis upėse padidėjo iki žiemos periodui nebūdingų aukštumų, tai lėmė gerokai išaugusias elektros gamybos apimtis hidroelektrinėse. Kaimyninėje Latvijoje veikiančios hidroelektrinės pastaruoju metu veikia tokiu pajėgumu, koks įprastai būna tik ankstyvo pavasario periodu.
Palankūs orai gruodį bei sausio pradžioje nulėmė ir bemaž trečdaliu išaugusias gamybos apimtis vėjo elektrinėse. Dėl visų šių priežasčių išaugusi pasiūla žaibiškai veikia didmenines elektros kainas biržoje. Paskutinę praėjusių metų naktį trumpam laikui netgi užfiksuotos minusinės kainos“, – sako M. Giga.
Tačiau bene aktualiausias klausimas – kada palankias tendencijas, jei jos rinkose tęsis ir toliau, savo kišenėmis pajus Lietuvos vartotojai. M. Gigos teigimu, kol kas galutinė daugelio gyventojų mokama elektros kaina lieka stabili – 28 centai už kilovatvalandę, kadangi likusi 56,5 cento neviršijančios kainos dalis pirmąjį pusmetį yra kompensuojama valstybės lėšomis.
Tačiau, kaip prideda M. Giga, jei neskaičiuotume valstybės laikinai kompensuojamos kainos dalies, kainos pokyčiai vyksta jau dabar. Ir jais pasinaudoti gali kiekvienas iš daugiau nei 500 tūkst. vartotojų, iki šiol dar nepasirinkusių nepriklausomo elektros tiekėjo.
