Po kainų rekordų Lietuva suskubo taupyti elektrą, bet tai pavyksta ne visiems

Energijos išteklių brangimas paskatino gyventojus ir verslą taupyti, tačiau tai daryti sekasi ne visiems, o šiuo metu sumažėjusios elektros ir dujų kainos vis dar išlieka aukštos. Tikimasi, kad jų sukelta prekių ir paslaugų infliacija ilgainiui nuslūgs, bet verslas mato naujų rizikų, praneša LNK Žinios.

Kai pernai elektros kainos pakilo į nematytas aukštumas, Europos Sąjunga rudenį iškėlė tikslą sumažinti elektros vartojimą 10 proc. Perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ skelbia išankstinius duomenis: Lietuvoje pernai per visus metus suvartota 6 proc. mažiau elektros nei ankstesniais metais.

Praėjusių metų pradžioje buvo mėnesių, kai elektros vartojimas dar augo, bet nuo rekordinio rugpjūčio, kai elektra vieną valandą buvo pašokusi iki 4 eurų už kilovatvalandę, matomas staigus elektros vartojimo mažėjimas.

„Nuo rudens, ypač ketvirtas ketvirtis, stebime elektros energijos suvartojimo mažėjimą, vidutiniškai 15 proc.‟, – komentuoja „Litgrid‟ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.

Pagrindine to priežastimi įvardijimas taupymas: elektrai pabrangus žmonės, įmonės ėmė ieškoti, kaip vartoti mažiau.

Vienas didžiųjų prekybos tinklų pernai atidarė kelias naujas parduotuves, bet bendras elektros sąnaudas vis tiek sumažino.

„Elektros suvartojimas mūsų tinkle sumažėjo 6 proc., keitėme apšvietimą į LED'inį, kuris yra daug taupesnis ir padeda parduotuvėse sumažinti, priklausomai nuo ploto, net iki 40–50 proc.‟, – kalbėjo „Iki‟ atstovė Simona Rizgelė.

Pernai ir orai buvo ne tokie šalti, kaip ankstesniais metais. Tai irgi mažino elektros vartojimą. Kita priežastis – stojo dalis įmonių.

„Prie mažėjimo prisidėjo stambiosios pramonės, gamybos stabdymas, „Achema‟, „Lifosa‟, – sako D. Matelionis.

Nors kilovatvalandžių Lietuvoje pernai prisukta mažiau, eurų už elektrą sumokėta gerokai daugiau.

„Tikrai, šie metai (2022-ieji – red.), jeigu skaičiuotume pinigais, buvo fantastiniai elektros gamintojams, kuriems gamyba nepabrango, o pardavimai išaugo kelis kartus. Tą matome atominėse elektrinėse. Galų gale, ir atsinaujinančios energetikos gamintojai taip pat užsidirbo gerus pinigus‟, – sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Pasak LNK, Vilniaus miesto savivaldybė galėtų būti neigiamas pavyzdys, kaip per metus pasikeitė sąskaitos už tą patį elektros kiekį. 2022 metais savivaldybei elektros sutaupyti nepavyko, suvartota panašiai kaip ir ankstesniais metais, bet už tą patį elektros kiekį sumokėta du kartus daugiau.

Seime elektros pernai suvartota 8 proc. mažiau nei ankstesniais metais, bet sumokėta 9 proc. daugiau.

Nuo gruodžio elektra rinkoje pinga, bet šokų dar gali būti.

„Daugumai vartotojų vis dėlto reikėtų pagalvoti, kad tas kainų mažėjimas – pavasarį gal dar labiau mažės – jis vargu, ar bus ilgalaikis. Visi labai baiminasi, kaip bus kitą žiemą‟, – sako V. Jankauskas.

Energijos kainos vadinamos viena pagrindinių infliacijos priežasčių. Yra sakančių, kad dabar kainos turėtų mažėti, nes elektra ir dujos pinga.

„Pirmiausia išlošia visi verslai, pramonė, kuri ir turi tas kintamas kainas. Atitinkamai, vartotojai per prekes, paslaugas turėtų irgi tai pajusti‟, – teigia V. Jankauskas.

Pramonininkų vadovas sako, kad kai kurių prekių kainoms atpigusi energetika gali turėti įtakos.

„Vienur bendroje produkto dedamojoje sudaro iki 15–20 proc., kitose vietose lieka 3–5 proc.‟, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Bet nors energetikos krizė atslūgo, verslas mato naujų rizikų. Pirmiausia – augančios palūkanos.

„Pinigų brangimas. Aišku, jis verslui duoda neigiamą efektą. Kas bus pavasarį, vasarą su Kinijos rinkos atsidarymu po COVID, ir vėl iš naujo visas jos impulsas – tai gali vėl sukelti tam tikrus dalykus.

Bendrai infliacija po truputį mažėja ir ji buvo sukelta energetinių išteklių‟, – komentuoja V. Janulevičius.

Naujausi duomenys rodo, kad infliacijos tempas lėtėja, dalis ekonomistų prognozuoja, jog jis ir toliau lėtės.

Čia galite pažiūrėti LNK video: