„Visiškai užstrigę esame maždaug metus – niekas neprisijungė prie perdavimo tinklo, nes su proveržio paketu pateko dviejų gigavatų (GW) ribojimas ir kad būtų atrinkta, kokie gamintojai įeina į tuos du gigavatus, valstybinės institucijos dar renka, kas verti investuoti, todėl realiai dabar neinvestuoja niekas“, – antradienį diskusijoje apie situaciją saulės energetikos sektoriuje Seime teigė M. Nagevičius.
Tačiau jis prabrėžė, kad aukštos elektros kainos, valstybės parama ir geras reguliavimas lėmė didelį proveržį skatinant vartotojus patiems gaminti energiją iš saulės.
Anot M. Nagevičiaus, pagal 2022 metų rodiklius, kiek saulės elektrinių įrengta vienam gyventojui, Lietuva yra 21 vietoje tarp 27 valstybių. Čia pirmauja Nyderlandai, Vokietija, Danija, šešta yra Estija.
M. Nagevičiaus teigimu, investuotojai į komercines saulės jėgaines į Lietuvą galėtų pritraukti apie 4 mlrd. eurų.
Jo skaičiavimais, jeigu nebūtų ribojamos investicijos į šį atsinaujinančios energetikos sektorių, dabartinėmis kainomis būtų galima pasigaminti elektros už 700-800 mln. eurų.
„Tai daugiau negu skiria valstybė gyventojams subsidijų paramai dėl išaugusių elektros kainų“, – po diskusijos Seime žurnalistams teigė M. Nagevičius.
Jo teigimu, atsisakyti dviejų gigavatų ribos galima nebūtinai keičiant įstatymą – užtektų Vyriausybės sprendimų dėl tolesnės saulės energetikos plėtros: „Galima poįstatyminiais aktais visa tai išspręsti nekeičiant įstatymo“.
M. Nagevičius įsitikinęs, kad ribos atsisakyti neskubama, nes nenorima pripažinti padarytų klaidų ir per daug energijos buvo išnaudojama ieškant pateisinančių priežasčių, kad įstatymas geras.
„Per mažai buvo skirta energijos, kaip mums iš tos situacijos išeiti – daigiau buvo bandoma apginti buvusius sprendimus, o ne žiūrėti į priekį – kaip spręsti situaciją“, – tvirtino Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas.
M. Nagevičius sako, kad 2 GW elektros Lietuvoje sunaudojama per du mėnesius.
Parlamentaras žada klausimo imtis Seime
Vartotojams galimai permokant iki pusės milijardo eurų per metus už elektrą, antradienį dalis Seimo narių nusprendė dėti pastangas panaikinant dirbtinus žaliosios energijos plėtros apribojimus, kurie neleidžia greičiau sumažinti energijos kainų.
Kaip liberalų pranešime žiniasklaidai pridedama, Seime vykusios konferencijos dalyviai sykiu sutarė skelbti Energetikos ministerijai ultimatumą: arba žalosios energijos proveržį varžantį 2 GW ribojimą nedelsiant pašalina Vyriausybė su Energetikos ministerija ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba, arba klausimą išspręs pats Seimas. Teigiama, kad vartotojai už elektrą galimai permoka iki 0,5 mlrd. eurų.
„Jeigu Vyriausybė ir Energetikos ministerija nesureaguos, klausimas persikels į parlamentą prasidėjus Seimo pavasario sesijai kovo 10 dieną“, – patikino konferencijos rengėjas, liberalas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas.
Renginyje daugumos Seimo frakcijų atstovai stebėjosi, kodėl pernai birželį „Proveržio paketą“ pristačiusiai Energetikos ministerijai pasiūlius Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu riboti komercinių saulės elektrinių plėtrą iki 2 GW, pati ministerija nesiteikia paaiškinti tokio apribojimo motyvų – joks ministerijos atstovas nedalyvavo ir Seimo konferencijoje.
Pagal konferencijoje pateiktus „Litgrid“ duomenis, elektros tinklo galios ribos sudaro 4,4 GW vasarą ir 5 GW žiemą.
Įmonės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius pastebėjo, kad nors Lietuvoje geografinės ir techninės sąlygos plėtoti saulės energetiką reikšmingai nesiskiria nuo kitų šiaurės kraštų, Lietuva pagal pasiektą pažangą lieką 21 vietoje, kai, pavyzdžiui, Estija atsidūrė šeštoje vietoje Europoje, instaliavusi 2,5 karto daugiau už Lietuvą ir auganti dvigubai greičiau. Verslininkas atkreipė dėmesį, kad šešios žemyne pagal saulės energetikos plėtrą pirmaujančios šalys yra šiaurėje – tai yra turi tokį patį potencialą kaip Lietuva.
„Šiose šalyse nėra taikomos kvotos ir nesustabdyta didelių saulės projektų plėtra. Kodėl Lietuvoje taip yra? Aš nuoširdžiai nesuprantu, jokių atsakymų iš fizinės, techninės pusės negirdžiu“, – sakė jis.
R. Sklepovičiaus vertinimu, dirbtinai ribojant pigesnės elektros gamybą, Lietuvos vartotojai praranda iki pusės milijardo eurų per metus. „Apsispręskime, ko mes norime – ar norime pigios elektros? Kad elektra būtų pigi, reikia jos pertekliaus. O kaip kurdami deficitą sumažinsime kainą? (...) Jeigu milijardai investicijų nueis į kaimynines šalis – ir jos tikrai nueis, mes liksime elektrą importuojanti šalis. Lietuva gali prarasti 3 mlrd. eurų investicijų, dėl ko vartotojai, permokėdami už elektrą, per metus praras 300-500 mln. eurų. Koks to tikslas?“, – sakė „Green Genius“ vadovas.
Pernai Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos pataisos nustatė, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar toks reguliavimas nepažeidžia Konstitucijos.
Pataisos numato, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, sunaudojama o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo.
BNS anksčiau rašė, kad dėl to naujų saulės elektrinių projektų vystytojai buvo priversti stabdyti darbus ir investicijas.
Portalas vz.lt skelbė, kad gruodžio 29 dieną VERT viešai paskelbė kol kas dar nepatvirtintą sąrašą, kuriame pateikiami papildomus reikalavimus atitikę projektai, kurių bendra galia siekia beveik 3,33 GW.
Juos įvertinus pagal VERT pasirinktą pirmumo principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“ ir pagal ketinimų protokolų pasirašymo datą, Lietuvoje vietos lieka tik 6 didesniems saulės parkams. Todėl reikalavimus atitikę, bet už borto likę saulės parkų vystytojai grasina teismais.
Energetikos ministerija sako, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek vėjo bei kitų atsinaujinančių jėgainių pajėgumams.
Verslas teigia, kad anksčiau pasirašytuose ketinimų protokoluose buvo numatyta 3,5-4 GW saulės jėgainių galia.