Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Išmaniosios apskaitos valdymo departamento direktorė Aurelija Židickytė-Orvydė interviu naujienų portalui atsakė į klausimus, kas pirmiausia gali tikėtis skaitiklių, kaip suprasti jų rodmenis, ar galima atsisakyti išmaniųjų skaitiklių arba lygiagrečiai įsidiegti savuosius.
– Gerb. Aurelija, žmonės kartais klausia, o kartais ir piktinasi: kaip suprasti skaitiklius? Ar galite paaiškinti, ką galima pamatyti juose? Ką jie rodo?
– Priėjus prie paties skaitiklio, svarbiausia, ką jis rodo, tai rodmenis, koks yra kliento suvartojimas dabar, pagrindas yra – kiek tiksliai rodo skaitiklis. Galima pasirinkti: jeigu tai yra vieno tarifo klientas, matys vieną rodmenį, jeigu kelių tarifų, tai matys daugiau rodmenų.
Dar skaitiklyje matyti jo tikslumo klasė, sertifikuota ir pagrįsta, parodo, ar tai vienfazis, ar trifazis skaitiklis. Tai čia turbūt einamiausi skaičiai, kuriuos eiliniam žmogui aktualiausia pamatyti.
– Tai reiškia, tas eilinis žmogus, priėjęs ir žinodamas, ko ieško, gali matyti ir suprasti suvartotas kilovatvalandes?
– Tikrai taip.
– O jeigu trūksta informacijos, jam reikia eiti į savitarną ir ten žiūrėti savo suvartojimą?
– Jeigu kalbame apie duomenis, tai klientas atėjęs prie skaitiklio mato, ką jis rodo šią akimirką. Kai įeina į savitarną, gali matyti jau savo suvartojimą. Rodome jį 15 minučių, valandos tikslumu.
Rodome visada už praėjusią dieną. Tai vakar dienos duomenims klientas gali užsidėti filtrus: ar matyti suvartojimą valandos, ar 15 minučių tikslumu. Ir yra grafikai, jie rodo bendrą dienos suvartojimą ir kaip jis išsidėstė per dieną.
Galima pasirinkti savaitę, galima kelias savaites. Tai galima sakyti, kad skaitiklis rodo rodmenį, o būtent mūsų savitarnos svetainėje rodomas suvartojimo kiekis.
– Ar galima tikėtis, kad savitarna bus realiu laiku, ar vis dėlto, jūsų manymu, tai nėra būtina ir užtenka to dienos pavėlavimo?
– Priimti sprendimus taupymui ir suvartojimui pakanka istorijos, galima stebėti, filtruoti ir vertinti istoriją. Plius, kai mes rodome vakar dienos duomenis, mes jau esame tikri, kad duomenys yra kokybiškai sukeliavę ir surinkti. Klientas gali matyti tvarkingai visą pilną dieną, pateikiamas kokybiškas rezultatas.
Antra, buvo vertinti ir informaciniai kaštai, jeigu dabar plauktų šią akimirką visi duomenys ir mes norėtume juos atvaizduoti, tai būtų labai išbranginę projektą.
Skaitiklis turi funkcionalumą matyti čia ir dabar. Ateityje mes žiūrime galimus sprendimus. Ar kažkokia paslauga klientui būtų įdomi, ir galbūt tikrai nereikia visiems klientams rodyti šiai akimirkai, bet suteikti tiems, kuriems tai yra aktualu. Tai mums leidžia išlaikyti ir poreikio patenkinimą, ir kaštų suvaldymą, ir visos infrastruktūros, ir duomenų keliavimo greitį bei kokybę.
Kai viskas keliauja, bet didžioji dalis į juos nežiūri, tai vis tiek visa infrastruktūra apkrauta. Projektas dar tik prasidėjo, labai turime noro jį tobulinti, vystyti. Visam reikia laiko, tai yra ateities planuose.
– Ar su naujais skaitikliais laiko zonų keitimai bus lengvesni?
– Kai yra išmanusis skaitiklis, mes gauname informaciją iš tiekėjo ir sureaguoti jau galime tą pačią dieną – pakeisti. (…) Po dienos nuo prašymo pateikimo, tarifo pakeitimas jau yra įvykdytas. Svarbu, kad tiekėjas perduotų duomenis, mes per parą juos apdorojame ir pakeičiame tarifą.
– Prie paties skaitiklio kažko mechaniškai atlikti nereikia?
– Jau galima tai daryti nuotoliniu būdu.
– Ar galite paaiškinti dėl fazių: jeigu naudoja trifazį įvadą, ar tas pats skaitiklis bus diegiamas kaip ir vienfazio?
– Daugiabučiuose dažniausiai turime vienfazius skaitiklius. Iki 5 kW dažniausiai būdavo statomi vienfaziai skaitikliai, o jeigu galia didesnė, tai visada trifazis. Skaitikliai skirtingi, jų ir gabaritai šiek tiek skirtingi.
– Bet žmogus turi žinoti, ko jis nori?
– Mes žinome už klientą. Jeigu klientas kreipiasi ir sako „sugedo mano skaitiklis“, mes jo neklausiame, viską matome sistemose. Nebent klientas yra naujas vartotojas, bet čia visai kitas procesas – jis turi nuspręsti, ko jis nori.
– Žmonėms kyla nuogąstavimų, o kur garantija, kad niekas neprideda, liaudiškai sakant, neprisuka dar daugiau kilovatvalandžių, negu žmogus suvartojo. Kas tai patikrins? Ar reguliuotojas, ar, tarkime, koks dirbtinis intelektas, – kaip žmogui būti ramiam?
– Svarbu paminėti, kad skaitikliai sertifikuoti, jie yra patikrinti, turi visus atitinkamus ES reikalavimus. Jie yra pagaminti, patikrinti ir turi patvirtinimą, kad skaičiuoja teisingai.
Antras dalykas: kai skaitikliai atvažiuoja į Lietuvą, mes dar paimame tikrą imtį ir patikriname mūsų nupirktoje laboratorijoje – išorės laboratorija, – ar toje atvažiavusioje skaitiklių partijoje tikrai nėra brokuotų. Jeigu viršija tam tikrą procentą, mes tikrai visą partiją eliminuojame.
Trečias taškas: kai įrengiame skaitiklį, pradeda keliauti skaitiklio duomenys, tai turime algoritmus, kurie stebi, kaip atvažiavo rodmenys – ar gerai, koks kiekis suvažiavo, ar jis yra teisingas dar tikriname formulėmis pagal kliento senus suvartojimus ir jo grafikus. Turime tam tikrus algoritmus – jeigu sąskaita už mėnesį iššoka kokius 10 kartų daugiau, mums sistema indikuoja, ar čia tikrai viskas yra gerai. Mes patikriname, matome, kad skaitiklis veikia teisingai, sakome „taip, teisingai“. Jeigu įtariame, kad kažkas negerai, važiuojame patikrinti papildomai.
Ir žinoma, ketvirta: įvardinčiau klientų kreipinius, kai jie sako nesuprantantys suvartojimo, galbūt jis išaugo. Tai mes rekomenduojame klientui: pastebėti savo suvartojimą, atsijungti įrenginius, patikrinti, ar nėra nutekėjimų vidaus tinkle, pasižiūrėti, gal kažką naujo prisijungė. Yra tam tikrų rekomendacijų klientui. Jeigu jis sako, kad vis tiek kažkas negerai ir keletą mėnesių vyksta per didelis suvartojimas, tai mes dar kartą atvažiuojame patikrinti skaitiklio.
Tai galima sakyti, tokių kontrolinių taškų yra ganėtinai nemažai, kur galima indikuoti, ar kažkas negerai vyksta. Ir jeigu skaitiklis sugedęs, tai jį keičiame nemokamai ir perskaičiuojame klientui papildomai – pagal jo vidutinį suvartojimą.
– Išvardijote nemažai kontrolės punktų, bet yra žmonių entuziastų, kurie vis tiek gali norėti pasijungti lygiagrečiai savo skaitiklį. Ar tai traktuojate kaip intervenciją į jūsų tinklą, ar vis dėlto tai yra įmanoma?
– Klientai kartais taip daro. Norėčiau akcentuoti du dalykus: klientai gali statyti kontrolinius skaitiklius, aišku, jie negali pažeisti mūsų tinklo. Kiek aš pastebiu, jie moka pasijungti, prisijungia kontrolinį skaitiklį ir stebi. Akcentas, kad šitas prijungtas kliento skaitiklis neturi metrologinio patikrinimo.
Klientai įsigyja tą skaitiklį neaišku, iš kur. Vienas gali parsisiųsti iš „eBay“, iš „Amazon“, mes nežinome. Jie nėra visiškai sertifikuoti, niekur nereglamentuoti.
Bet yra ir sertifikuotų skaitiklių. Mačiau grupėse (internete) klientai dalijosi, berods, Danijoje jie tikrai yra brangūs, sumos arti 500 eurų, kurie yra sertifikuoti, turi ES sertifikatus. Jeigu klientas pats tokį savo lėšomis įsigyja, įsirengia nesugadindamas mūsų tinklo, tai būtų labai įdomu pamatyti duomenis.
– Kitaip tariant, tų nesertifikuotų lygiagrečių skaitiklių nepanaudosi kaip objektyvių duomenų ginče?
– Ne.
– Jeigu vis dėlto kyla ginčas, tai kas padės: ar VERT, ar Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ar taikiai bandytumėte išspręsti?
– Dažnai girdime, būna atsiliepimų, kad jiems įrengė išmaniąją apskaitą ir skaitiklis suvartoja daugiau. Tai ką norėčiau akcentuoti: visų pirma, kai įrengiame išmanųjį skaitiklį, jau prieš tai nuimame senąjį skaitiklį ir užfiksuojame jo rodmenis.
Tai į pirmąją sąskaitą po išmaniojo skaitiklio įrengimo ateina dar ir mokėjimai iš praeito skaitiklio. Labai dažnai – ir daugiausia atveju – turime atvejų, kai klientai prieš tai nedeklaruodavo visai, tada ateina skola. Klientas deklaruodavo tik vidurkius ir kai mes sutiksliname, nuimdami rodmenis įvedame senojo skaitiklio, tada ateina permoka arba nepriemoka.
Jeigu yra nepriemoka, tai įsiskaičiuoja į sąskaitą. Dar yra atvejis, kai klientai deklaruodavo rodmenis, pavyzdžiui, iki 20-os dienos, o mūsų skaitiklis fiksuoja iki paskutinės mėnesio dienos, 23 val. ir 59 min. Tai dar keletas dienų prisideda už tą laikotarpį. Tai pirmoji sąskaita dėl to kartais gali būti didesnė, nes yra seni likučiai.
Ką visada siūlau klientams, sakau: jūs gavote pirmąją išmaniojo skaitiklio sąskaitą, jau nuo šiol jūsų suvartojimas bus visada tikslus – tai, ką suvartojate, ta sąskaita ir išrašys. Pirma sąskaita gali būti didesnė dėl minėtų priežasčių, paskui antrą, trečią mėnesį pastebėti tikslų suvartojimą.
Pirma, įsivertinti, ar atitinka suvartojimo vidurkius – vis tiek klientai daugmaž žino, kiek jie vartoja. Pasižiūrėti savitarnos svetainėje, kaip atrodo tie grafikai: gal kažkoks įrenginys įsijungia. Klientai pamato, kad naktį įsijungia koks nors siurblys. Siūlau stebėti savitarnos svetainėje suvartojimo duomenis ir savo įrenginius porą mėnesių, pažiūrėti, ar tai atitinka vidurkį.
Būtinai įsivertinti sezoniškumą, nes būna, kad klientai mokėdavo visada, pavyzdžiui, po 100 eurų, bet dabar žiema, skaitiklis fiksuoja tiksliai ir nebus vidurkis 100 eurų, bus 120 eurų, tačiau vasarą bus 80 eurų.
Ir jeigu tada klientui vis tiek kyla abejonių, tada tikrai jau galima kreiptis į mus, mes atvažiuosime, patikrinsime skaitiklį. Jeigu tai yra gedimas, mes jį pakeisime (…).
Paskutiniai keliai – labai retas atvejis – jau prasideda teisminiai ginčai. Bet čia būna labai reti atveji. Galima kreiptis į VERT, į teismą. Bet per metus tokių turime gal vienos rankos pirštais tokius suskaičiuočiau.
Dažnai pati stebėjau savaitgalį išvykusi, kad vyksta suvartojimas ir matau, kiek mano namas, kai nėra žmogaus, naudoja elektros – tie patys palikti šaldytuvai, šildymo sistema ir pan. Ir tada aš galiu priiminėti sprendimus ir sakyti: mano šaldytuvą metas atnaujinti, galbūt jis nuolat daug „suvalgo“. Rekomendacija būtų tokia: stebėti suvartojimus ir pasianalizuoti daugiau.
– Kokia dabar yra skaitiklių diegimo pažanga? Gruodį skelbta apie 200 tūkst. įdiegtų, kiek dabar lieka?
– Kokie tempai per mėnesį, dieną? Ar auga?
– Per dieną įdiegiame daugiau nei 2 tūkst. skaitiklių, tai yra labai didelis skaičius. Galime sakyti, kad kasdien darome įtaką 2 tūkst. klientų per Lietuvą, kadangi komunikuojame, informuojame, SMS siunčiame. Vienais atvejais siunčiame, kitais atvejais skambiname.
Per mėnesį įdiegimas siekia daugiau kaip 40 tūkst.
Turbūt svarbu informuoti klientus, kad ir savaitgaliais skaitiklis gali būti diegiamas, tik atsakant, kodėl tas skaičius yra 40 tūkst.: mes turime išlaikyti ir žmonių balansą – jeigu kažkurią darbo dieną nedirba, tai tiesiog dirba savaitgalį.
– Koks šių naujų metų tikslas, kiek planuojate įdiegti?
– Tikslas labai ambicingas, keliantis iššūkius. Šiemet esame suplanavę įdiegti pusę milijono skaitiklių, tai bendrai metų pabaigoje planuojame turėti 700 tūkst. klientų, kurie gali naudotis išmaniąja apskaita, kas sudaro daugiau nei pusę numatyto plano. Nes iki 2026 metų planuojame įdiegti beveik 1,2 mln.
Tempai tikrai bus tokie pat, kaip ir paskutiniais mėnesiais, kurie mums buvo intensyvūs. Visada visko gali įvykti, niekas neplanavo ir karo, bet esame susiplanavę, tikime, kad pusę milijono aplankysime ir metų gale pusė projekto bus įgyvendinta.
– Kas artimiausiu metu gali tikėtis įdiegimo, kokiai grupei atėjo eilė? Gal pagal suvartojimą kas nors gali tikėtis? Gal susiję su tiekimo rinkos liberalizacija?
– Iki 2026 metų mes diegiame tiems klientams, kurių suvartojimas yra daugiau kaip 1000 kWh per metus. Čia yra pirminė bendroji sąlyga.
Esame išskyrę keletą prioritetų ir dažnai sulaukiame klausimų iš klientų „kada man įdiegsite, nurodykite prašom tikslią datą“. Kodėl mes to negalime padaryti?
Nes turime keletą prioritetų: pirma, diegiame išmaniąją apskaitą prioriteto tvarką tiems klientams, kurie nori tapti gaminantys (vartotojai), nauji klientai, plius klientams su negalia – jeigu į mus kreipiasi klientas su negalia ir pateikia prašymą, mes jam iš karto pirmumo tvarka važiuojame rengti smart’ą (išmanųjį skaitiklį – red.). Ir gedimo atvejai. Taigi: klientai su negalia, nauji klientai, gaminantys klientai ir kai sugenda skaitiklis, važiuojame įrengti smart’us.
Kai mes važiuojame pas šiuos klientus atlikti darbų, mes šalia dar irgi prisideriname, – kad tas diegimas vyktų kuo greičiau – šalia esančius kaimynus, kaimyninę gatvę, kad atvažiavęs inžinierius vienu metu galėtų padaryti kuo didesnį kiekį skaitiklių. Taip vyksta diegimas – būtent maršruto optimizavimo principu, išskiriant prioritetus.
Kas dėl liberalizavimo klausimų, tai tie klientai, kurie yra daugiausiai suvartojantys, tai esame paskaičiavę, kad iki 2026 metų mes tikrai įdiegsime visiems didžiausiems elektros energiją vartojantiems klientams, kas didžiausią naudą turbūt ir pasiima iš skaitiklių.
– Kaip gauti skaitiklį be eilės, nelaukiant kažkokio termino? Gal žmogus nori jau dabar pradėti taupyti? Ar jam reikia tapti gaminančiu vartotoju, ar, pusiau juokais, turėti kaimyną, kuris nori būti gaminančiu vartotoju, nes sakėte, kad orientuojatės ir į žmonių aplinką? O gal galima primokėti?
– Išmanioji apskaita klientams diegiama nemokamai ir tai yra reglamentuota, mes esame įpareigoti tai daryti nemokamai. Ir jeigu norima gauti greičiau, suprantu, kad yra toks poreikis, tikrai suprantu, bet negalime išskirti vieno kliento ar kažkokios dar papildomos grupės, nes turime tuos prioritetus. Tikiu, kad kaip tik: jeigu sugebėsime suvaldyti prilaikydami šiuos prioritetus ir prigretindami šalia esančius ir „neišmušime“ su papildomomis grupėmis, – tai kaip tik mūsų algoritmai rodo, kad didesnė tikimybė, jog greičiau ir daugiau įdiegsime.
– Skaitiklių keitimo į išmaniuosius darbai – kaip darbuotojai įspėja apie juos?
– Skaičiai tikrai yra dideli, tai tikiu, kad visko pasitaiko: ir neišeina SMS, nueina galbūt ne tokiu kontaktu, galbūt suvėluoja pranešimas – visko gali būti, ką kartais girdime iš vieno kito atvejo spaudoje. Labai stebime procesus, peržiūrime juos kelis kartus per mėnesį, fiksuojame, kiek išėjo pranešimų, kiek pasiekė klientų, stebime šiuos skaičius ir jie yra geri, bet – pasitaiko tų atvejų, neneigsiu.
Mūsų pagrindiniai principai yra informuoti kiekvieną klientą ir mes renkamės: jeigu skaitiklis viduje, tai būtinai skambiname klientui, informuojame, susitariame jam patogų laiką, plius toks klientas, jeigu jis naudojasi ESO savitarna, gali matyti, kad jam bus keičiamas skaitiklis ir pasirinkti jam patogų laiką. Mes paskambiname, sutiksliname, ar jam tikrai gerai ir atvažiuojame.
Pakeičiame skaitiklį, išeina pranešimas, kad darbai atlikti.
Kai apskaita yra lauke, mums kliento dalyvavimas tikrai nėra būtinas, nebūtina klientui kiekvienam atvykti, gerbiame laiką, taupome, bet mes informuojame kiekvieną klientą, kad vykdysime darbus, nes yra reikalingas elektros energijos tiekimo nutraukimas.
Tai tiems klientams, kurių apskaita yra lauke, išsiunčiame pranešimus, informuojame iš anksto per penkias dienas. Tai gali būti dvi, trys dienos. Tai čia yra su tais klientais, kuriais suplanuojame, kad atvyksime.
Bet kaip minėjau, kur yra prioritetai, pavyzdžiui, atvykstu pas jus ir šalia gyvena kitas klientas, matau, kad pastarasis vis dar neturi apskaitos prietaiso, aš skambinu jam ir sakau: aš jums neatsiunčiau SMS, bet aš esu šalia jūsų, jeigu sutinkate, galiu įrengti jums išmaniąją apskaitą.
Tai būna atvejis, kai paskambiname klientui tą pačią dieną ir sakome, ar sutinkate. Tada gali būti, kad klientas negavo įspėjamojo SMS. Jeigu klientas sako, kad ne, negalime atjungti elektros, nes jam veikia kažkoks prietaisas, tai mes sakome: gerai, tuomet liksite tuo kitu prioritetu.
– Kaip pasiruošti patiems klientams? Kiek laiko gali nebūti elektros diegiant skaitiklį?
– Apie 15 minučių. Mes atjungiame, kad inžinieriai galėtų saugiai atlikti darbą ir nenukentėtų nei jie, nei kliento įrenginiai.
– Ar turi vartotojas, klientas ką nors gauti, kai jam įrengiamas skaitiklis – dokumentą ar patvirtinimą?
– Gauna po įrengimo, išeina pranešimas, informuojantis apie tai, kad darbai įvyko ir apie seno nuimto skaitiklio rodmenis, kad klientas žinotų, jog skaitiklį nuėmėme ir įrengėme naują. Apie patį skaitiklio sertifikatą, kad jis yra tinkamas, sertifikuotas, patvirtintas ir apie tai, ką jame galima matyti, ką rodo skaitiklis, tai šitie dokumentai yra patalpinti mūsų tinklalapyje. Yra dažniausiai užduodamų klausimų skiltis ir eso.lt patalpinti mūsų išmaniojo skaitiklio sertifikatai ir tai, kaip jį reikėtų „skaityti“, stebėti ir kaip interpretuoti.
Tai yra sukelti dokumentai ir pasiekiami bet kuriam klientui. Atskirai papildomų dokumentų tikrai nesiunčiame, nes tai perteklinė informacija ir paskui klientams darosi pikta, kiek daug informacijos. Tai irgi nėra gerai.
– Grįžtant prie 2026 metų termino. Jūsų ambicingi tikslai leidžia tikėtis, kad spėsite anksčiau įrengti negu pasibaigs tas pirmasis etapas, ar ne? Ir susijęs klausimas: kokia gi motyvacija žmonėms taupyti, jeigu dar neturi išmaniosios apskaitos?
– Kalbant apie 2026 metus. Tai mes šiuos metus planuojame pačius intensyviausius, kiti metai bus šiek tiek mažesni. Taip yra dėl to, kad mes turime šiuos ir kitus metus pagalbą su mūsų rangovais, mes turime papildomą sutartį ir skaitiklius diegia ESO inžinieriai, ir diegia rangovai. Informaciją, kaip atrodo rangovai, galima rasti mūsų tinklapiuose. Šitie ir kiti metai yra intensyvesni, paskui projektą užbaiginėsime savo rankomis.
Visą tą skaičių, kiek turime inžinierių, esame įsivertinę, tai iki 2026 metų tikrai turėtume suspėti. Ar pavyks greičiau, dar turbūt anksti prognozuoti, likę geri pora metų.
Atsakant į klausimą, ar klientas gali taupyti neturėdamas išmaniosios apskaitos. Aš pasakysiu: turbūt šiandienos geresnės motyvacijos nei didelės elektros kainos taupymui nereikia net ieškoti. Manau, kad žmonės tai motyvuoja.
Dalijamės patarimais ir yra internete, kad reikia pasižiūrėti turimus prietaisus, kiek jie naudojo, kiek jie yra seni, kokia jų galia, kaip sujungti į tinklai, ar tikrai vertinga palikti, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelę nuolat laikyti tinkle, nes jos lemputė šiek tiek elektros naudoja. Manau, klientai tai daro vien dėl kainos.
– Vis dėlto gali kilti klausimas, kas trukdo dar sparčiau diegti skaitiklius? Ar specialistų trūkumas, ar kiti dalykai? Ką galima patobulinti, kad tie 2026 metai jau būtų garantija?
– Svarbu išlaikyti kiekybės ir kokybės santykį. Galime pirkti papildomų sutarčių, papildomų rangovų, nors irgi yra klausimas, nes šiandien rinkoje tikrai žinome, kaip yra sunku energetikos sektoriuje su inžinieriais (…).
Kai pradedi darbą, jis laike gali sukurti nuostolių ir papildomų padarinių dėl nekokybės. Įsivertinome pagrindines dedamąsias, kaštus. Būtent šitas tikslas ir yra pasirinktas, kad neviršytume pernelyg biudžeto, nesugadintume kokybės – tiksliai, kokybiškai, nuosekliai keliauti savo tikslu, užtikrinant būtent tokį teisingą ir gerą diegimą. Daug dedamųjų ir nereikia perlenkti.
– Jeigu žmogus kategoriškai nenori skaitiklio, ką darysite? Diegsite vėliau ar palauktumėte, kol persigalvos, ar atliksite informacinę kampaniją?
– Skaitiklis yra ESO tinklo dalis, jinai yra mūsų nuosavybė ir mes privalome ją prižiūrėti (…). Jeigu skaitiklis sugenda, esame atsakingi už keitimą.
Klientui galima sakyti, kad nėra pasirinkimo. Nes tai yra apskaitos dalis. Sakau grubiai: jeigu nėra skaitiklio, nėra sąskaitos. Taip, mes turime atvejų, kurie kategoriškai neįleidžia į namus, tai mes nesiveržiame, nesimušame, su policija nevažiuojame. Mes dar atidedame, labai tikime, kad tie klientai, pradėdami girdėti aplinkinę naudą, kad kaimynams pasisekė, jog turi išmaniąją apskaitą. Taip, mes papildomai informuojame apie naudas, edukuojame, pasakojame klientams.
Nėra tikrai daug šitų klientų. Keletas atvejų – čia vienos rankos pirštais suskaičiuočiau klientus, kurie neįleidžia į teritoriją.
– Nuo ko dar priklauso skaitiklių diegimas – oro sąlygos, netvarkingas tinklas?
– Tikrai, būna, kad nuo oro sąlygų priklauso, bet mes tada renkamės darbus, kur galėtume atlikti viduje labiau, laiptinėse ir mes pamodeliuojame pagal savo darbo specifiką. Būna, aišku, kai sninga, sutrinka privažiavimas, tada tą dieną skaitiklių diegimo kiekiai pamažėja. Kai didelis lietus, mes ir dėl saugumo reikalavimų negalime dirbti lyjant visą dieną.
O dėl vidaus tinklo – pastebime daugiabučiuose būna atvejų, kuriuose senos skydinės, nesutvarkytos, būna laidų paliktų, bet jau klientų arba tų bendrovių, kurios aptarnauja daugiabučius. Tai tikrai būna nesklandumų. Užtrunkame ilgiau, reikia prastumdyti, padėlioti į šonus laidus. Dar neturėjome atvejų, kad nebūtume galėję įrengti dėl techninių kliūčių.
– Dar dėl daugiabučių – ar čia nėra prasmingiau imti ir iš karto sutvarkyti visą jo laiptinę, ar vis tiek žiūrite į suvartojimą, kliento kategoriją?
– Jeigu yra daugiabutis, mes patikriname suvartojimus, nes mūsų tikslas yra užtikrinti tiems klientams, kurie daugiau vartojantys, gali daugiau pajusti naudą ir jiems aktualiau naudotis išmaniąja apskaita. Tai mes patikriname daugiabučio suvartojimą, didžioji dalis būna daugiau vartojantys. Kur statomi nauji daugiabučiai, tai net ir klausimų nėra, visiems automatiškai suvartojimas didesnis ir tai yra kaip nauji klientai.
– Gal Lietuvoje yra regionų, kur daugiau įrengiama, ar čia vis dėlto visiškai nesusiję su geografija?
– Daugiausiai yra įdiegta Marijampolės, Kauno, Alytaus apskrityse, Klaipėdos. Dažniausiai didieji miestai, Vilnius, Kaunas sulaukia labai daug naujų vartotojų kreipimųsi, gaminančių klientų, tai čia mūsų maršrutai platesne kryptimi ir negalima tiek daug prisigretinti (aplinkinių vartotojų – red). Mažesnieji miestai turi mažiau užklausų ir mes galime labiau koncentruotai, suplanuotai diegti. Bet mes tikrai neturime nusistatę, kuriame mieste įdiegsime greičiausiai – viskas priklauso nuo klientų kreipinių ir kaip formuojasi maršrutas.
– Kada bus baigtas skaitiklių diegimas? Kas po 2026 metų? Kada visi Lietuvoje turės išmanųjį skaitiklį?
– Visas projektas vertintas iki 2037 metų.
– Ar buvo sukčių, apsimetančių ESO specialistais. Kokia padėtis šiuo klausimu?
– Kai tik startavome su projektu, labai akcentavome, kaip atrodo ESO žmogus, rangovas. Informacija skelbiama, kaip atrodo. Pinigų mokėti jokių nereikia, mes išsiunčiame žinutes, skambiname prieš atvažiuodami. Jeigu klientas abejoja, jis skambina nurodytais telefonais į mūsų trumpuosius numerius, mes sistemose patikriname, ar yra darbai, tai irgi klientui patvirtiname, ar tikrai mūsų ESO žmogus atvažiuoja. Per visą šitą etapą nesu susidūrusi, kad su išmaniąja apskaita būtų įvykęs incidentas ar kad būtų sukčiai apgavę. Bet reikia išlikti budriems.
– Ar yra trumpoji linija, ar išmaniajai apskaitai atskiros pagalbos neteikiate?
– Atskiros linijos nėra, bet yra atskiras tinklapis ir dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) rubrika, ir ESO savitarnos svetainė.
– Juk pagaunate ir vartotojų, kurie grobsto energiją. Tai kokia dabar yra situacija, ar nauji skaitikliai padės to išvengti?
– Žmonės visada sugalvos, kaip apeiti sistemą. Išmaniųjų skaitiklių viena iš naudų ir yra tai, kad jie padės identifikuoti vagystes, grobstymus. Nes mes galime iš karto matyti per nuotolį iš skaitiklio atsijungimus, kažkokius papildomus signalus, kad kažkas su skaitikliu yra negerai – atsijungė, sumažėjo ryšys, pasikeičia, įsijungia perspėjimai.
Kaip mes dar pastebime vagystes: kuo daugiau linijoje, gatvėje išmaniosios apskaitos, tai mes tada matome, ar čia vieno skaitiklio sutrikimas, ar čia kažkur gatvėje atvejis. Mums reikia pasidengti didesnį tinklą ir tai yra viena iš tų naudų, kur mes galėsime daug paprasčiau stebėti atsijungimus arba prisijungimus.
– Ar skaitikliai atsparūs kibernetinėms atakoms, ar jungiasi prie interneto?
– Skaitikliai yra apsaugoti nuo galimų kibernetinių atakų, atitinka saugumo reikalavimus, ryšys šifruotas, saugus, ir perduodamas per mūsų informacines sistemas. Turime, aišku, ir skyrių, kuris prižiūri ir kibernetines atakas, kuris mato, jeigu kažkas vyktų. Skaitikliai saugūs, sertifikuoti.
– Apibendrinant: kokia išmaniųjų skaitiklių nauda? Ką jie duos žmonėms ir kodėl gyventojai turėtų tikėtis ar laukti?
Pradedant nuo paties kliento, tai pirmoji nauda klientui – nereikia eiti prie skaitiklio, stebėti, ką jis rodo, nurašinėti rodmenų, lietingą dieną jam nereikia ieškoti, kuris čia skydas, skaitiklis. Sąskaitą klientas gauna automatiškai pagal suvartojimą.
Antra: klientas gali stebėti suvartojimą savo ESO savitarnos svetainėje ir pagal tai priimti sprendimus elektros energijos suvartojimo taupymui ir sumažinti savo sąskaitas už elektrą.
Kita dalis yra labai svarbi – ką matome iš skaitiklių, duomenys, kurie ateina apie tinklo parametrus: galėsime geriau prižiūrėti tinklą, matysime, kur klientui dingo elektra, galėsime greičiau sureaguoti į gedimo šalinimą, klientai galės būti greičiau informuoti, galėsime greičiau identifikuoti gedimus ir atstatyti elektros tiekimą.
Žinoma, taip pat skaitiklis labai svarbus ir pačiai rinkai, pavyzdžiui, dabar klientai, kurie nori pasirinkti biržos planus, tarifus: tiekėjai, kai yra išmanioji apskaita, galės vystyti įvairesnes paslaugas ir pasiūlyti galbūt geresnius produktus, tarifus, pasirinkimus ir pan. Tai skaitiklis padeda įgalinti rinką ir padeda jai kurti papildomus sprendimus.
– Dėkoju už pokalbį.
