„Nord Pool“ biržoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose penktadienį rytdienos sandorių (angl. day-ahead) vidutinė valandos kaina šeštadieniui (4–6 valandomis) svyruoja nuo minus 1 iki minus 4 centų už megavatvalandę. 8–9 valandomis ryto elektra „kainuos“ lygiai 0 eurų. Vidutinė paros kaina jau bus teigiama, bet nematyta Lietuvoje ilgą laiką – vos 11,46 euro už MWh. Tai žemiausia šiemet paros kaina.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius komentuoja „Delfi“, kad tokias kainas lemia už paklausą didesnė elektros pasiūla, energijos gamybos struktūra, šilti orai ir kiti veiksniai.
„Neigiamos kainos formuojasi tada, kai rinkos pasiūla viršija rinkos paklausą prie teigiamų kainų. Tai reiškia, atsiranda gamintojų, kurie linkę geriau susimokėti papildomai už jų pačių pagamintą elektrą, negu kad laikinai porai valandų sustabdyti elektrinę.
Čia dažniausiai būna atominės arba stambios anglinės elektrinės, kadangi sustojimo ir paleidimo kaštai yra tokie dideli, kad jiems geriau primokėti‟, – sako M. Nagevičius.
Anot jo, jeigu nebūtų šių palyginti inertiškų gamintojų, neigiama kaina nesiformuotų.
„Tai įmanoma iš principo tik tada, kai rinkoje veikia tokie gamintojai. Nes saulės ar vėjo elektrinė visą laiką gali tiesiog primažinti gamybą ir viskas. Kam jiems mokėti pinigus‟, – kalbėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
„Sumažėjusi paklausa, padidėjusi pasiūla, daugiau vėjas pučia, daugiau hidroelektrinės gamina Skandinavijoje. Paleido branduolinį reaktorių švedai neseniai, kur stovėjo. Ir Kalėdos – sumažėjo paklausa. Pusiau atostogos dabar‟, – dabartines sąlygas įvardijo M. Nagevičius.
Kiek tai tęsis, iš dalies priklausys nuo oro sąlygų, tačiau kainos ilgą laiką „nebus tokios mažos, kai ekonomika įsijungs po švenčių pilna galia ir padidės elektros vartojimas‟.
Infografike – gruodžio 31-os dienos, viso mėnesio ir 2022 metų rinkos kainos:
Eksperto teigimu, neigiamos kainos nereiškia, kad patiems elektros vartotojams bus sumokama už elektros naudojimą, tačiau akivaizdu, jog jų sąskaitos bus mažesnės, ypač kalbant apie išmaniuosius skaitiklius ir valandinę apskaitą turinčius klientus.
„Jiems tokiu atveju, jeigu yra neigiamos kainos, kiek įmanoma, reikia perkelti elektros vartojimą būtent į tą momentą: reiškia, jeigu turi elektromobilį, tai krautis jį ne bet kada. Jeigu yra valdomas karšto vandens ruošimas elektra – užsistatai, kad jį šildytų, kai kaina žemesnė.
Čia dažniausiai daroma ne rankomis – čia automatika turi būti įrengta pastate, vadinamoji išmanaus namo automatika‟, – kalbėjo ekspertas.
Jis pridūrė, kad ypač naudinga turėti ir akumuliatorius.
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ komentavo „Delfi“, kad kainos yra mažiausios per pusantrų metų – tiek kalbant apie kai kurias valandines, tiek apie vidutinę paros kainą. Pernai balandžio 5-ajai dienai (per Velykas) Baltijos šalyse elektra kainavo -1,41 euro už MWh, o vidutinė paros kaina siekė 7,1 euro už MWh.
„Elektros energijos didmeninės rinkos kainos rytoj (šeštadienį – red.) visoje Europoje mažos dėl panašių priežasčių: šilti orai ir šventinės dienos sumažino elektros poreikį, o pakankamai didelis vėjas visoje Šiaurinėje ir Vakarų Europoje padidino pasiūlą“, – komentuoja „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Neigiamų kainų Lietuvoje būta ir dar anksčiau: 2020 metų liepos 6 dieną Baltijos šalyse buvo susiformavusi neigiama 9 centų už MWh valandinė kaina.
Tiesa, Europoje matyti, kad ne tik valandinės, tačiau ir vidutinės paros kainos gali būti neigiamos. Pavyzdžiui, Vokietijoje, vidutinė šeštadienio kaina sieks -79 centus už megavatvalandę: visą parą kainos bus neigiamos arba apie nulį, o aukščiausia valandos kaina sieks +63 centus.
