Pokalbio metu aptartos energijos išteklių kainų prognozės, vietinės elektros generacijos didinimas, gaminančių vartotojų plėtra ir parama jai, sinchronizacijos ir rinkos liberalizacijos projektai bei kiti klausimai.
– Pone D. Kreivy, į kokius metus žengiame su Lietuvos energetika – galimybių panaudojimo, iššūkių įveikimo ar galbūt krizės?
– Ateinančiais metais toliau plauksime per audringus vandenis, nes reikia suprasti: energetiką ir jos išteklių kainas trumpuoju laikotarpiu lemia karas Ukrainoje. Ir kol karas nesibaigs, galime teigti, kad tas neužtikrintumas su energijos išteklių šuoliais, jų įtaka infliaciniams procesams toliau tęsis. Tačiau kaip ir kiekvienas sudėtingas laikotarpis jis turi šviesią pusę, nes kiekvienas išbandymas suteikia galimybę greičiau ir tvirčiau priiminėti reikalingus sprendimus.
– Turime (180 Eur/MWh) lubas, kurios efektyviai mus apsaugos nuo spekuliacijų rinkoje. Nes kaip kitaip pavadinti tai, kas vyko rugpjūčio mėnesį, Vokietijai skyrus didžiules pinigų sumas tam, kad būtų užpildytos saugyklos? Tuo pasinaudojo rinkos žaidėjai, kainos sukilo į kosmines aukštumas. Nuo to turime „vaistą“ – lubas – jos leis mums kartu išlaikyti konkurencingumą, nes turės dinaminį kanalą, kuris bus 35 eurais aukščiau už kitas biržas, tačiau kartu neleis kainoms augti į beprotiškas aukštumas. Lubos veiks kaip tramdomieji marškiniai rinkos spekuliantams. Tai vienas aspektas.
Reziumuojant, prognozuočiau dujų kainą rėžyje 120–150 eurų už MWh. Gali būti šokų, kai kaina „pavažiuos‟ iki 180 eurų ir suveiks lubos, – yra tokia galimybė pildant saugyklas: Rusija, kaip visada tokiu metu, gali imtis veiksmų.
– Elektros tiekimo rinka. Kasmet turime po nemalonią žinią apie pasitraukiančius tiekėjus. Kaip matote patį liberalizacijos procesą – ar jis turi naudų tokiame sudėtingame kontekste?
– Be liberalizacijos negalėtume kalbėti apie sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą, nes rinka leidžia tiekėjams suvesti atsinaujinančios elektros gamintoją su pirkėju, veikia kaip tarpininkė. Priešingu atveju turime biržą, viskas nuperkama joje ir erdvės konkurencijai nėra. Šiuo atveju kuo daugiau atsiranda atsinaujinančios energetikos, tuo didesnė tikimybė tiekėjams įsigyti pigiau, geresniais kontraktais elektros energiją ir ją parduoti vartotojams. (…)
Tačiau taip pat pasigedau ir atsakingesnio rinkos žaidėjų veikimo, to paties „Perlas Energija‟ veikimo. Per agresyvus veikimas, per didelis norėjimas užimti daugiau rinkos priveda prie tokių pasekmių. Džiaugiuosi, kad situaciją pavyko suvaldyti. Tikiuosi, kad žmonės, kurie buvo pasirinkę „Perlas Energiją‟, didelių nuostolių nepatyrė. Tiek valstybė, tiek dalinai „Perlas Energija‟ kompensavo tas išlaidas. Tikrai sieksime, kad bendrovė kompensuotų visas valstybės patirtas išlaidas. Šiuo metu VERT atlieka tyrimą, po jo mes spręsime, kaip geriausiai tuos pinigus susigrąžinti. Yra priimtas įstatymas, kuris palengvins šį procesą.
– Ministre, bet ar buvo prasminga piginti garantinį tiekimą (mažinant jo koeficientą)? Gal tai užkirs kelią ateiti kitiems tiekėjams? Nes žmonės dabar gali neturėti paskatos rinktis tiekėją ir liks garantiniame tiekime, tuo labiau, kad valstybė kompensuoja elektros kainas.
– 15 proc. Noriu priminti, kad tai nėra „bauda‟ ar kažkoks viršpelnis uždėtas, ar mokestis, nes tai yra sąnaudos, kurias patiria skirstymo tinklo operatorius ESO ir tai žmonės, esantys garantiniame tiekime, turi sumokėti. Šiuo metu, kuomet turime sudėtingą situaciją rinkoje, kitą kartą gal žmonėms sudėtinga pasirinkti, apsispręsti, – Vyriausybė ištiesia ranką ir padeda tiems žmonėms pereiti šitą sunkmetį.
Manau, kuomet baigsis karas, rinka stabilizuosis, tada kainų lygis nusistovės, tada žmonės pamatys, kad tikrai labiau apsimoka rinktis nepriklausomą tiekimą. „Žirklės‟ tarp garantinio tiekimo ir nepriklausomo tiekimo tikrai bus didesnės.
– Kokios, jūsų vertinimu, gali būti elektros kainos rinkoje kitais metais?
Iš to, ką paminėjau ir turint omenyje dujų lubas, tokios (elektros) kainos, kokios buvo po 500 ar 600 eurų už MWh, – tokių nebus. Tas etapas praeitas. Kokia vidutinė kaina, prognozuoti nedrįsčiau. Greičiausiai, jeigu turėsime (kitų) metų vidurkį, tai jinai bus per 100 eurų: 120–140 eurų, tiksliai negaliu pasakyti. Tokios kainos, kokia buvo rugpjūčio mėnesį, tokios nematysime.
– Pakalbėkime apie gaminančių vartotojų perspektyvas. Nuo kitų metų auga vadinamasis pasaugojimo mokestis. Gali kilti klausimas, ar apsimoka apskritai dabar statyti saulės elektrinę, ar bus skatinama tai daryti?
Tikrai apsimoka. Matant, koks elektros energijos poreikis ateityje bus Lietuvoje, Europoje, dekarbonizuojant pramonę, elektros gamybą, transportą, be abejo, tikėtis, kad kainos bus labai žemos, tikrai nevertėtų ir elektros energijos gamyba visada apsimokės.
– O nuotolinės elektrinės – ar joms bus parama?
– Parama yra planuojama tęstinė ir galiu pasidžiaugti, kad per paskutinius dvejus metus, kuomet mes dirbame ministerijoje, gaminančių vartotojų skaičius yra padidėjęs 5 kartus, siekia 40 tūkst. Tai tikrai, manau, neblogas skaičius. Planuojame, kad 2024 gruodį, kuomet ši Vyriausybė pabaigs darbą, instaliuotų generacijos šaltinių galia sieks 3,6 gigavato. Nuo to, ką dabar turime, beveik 2,5 karto.
Lėšos toliau bus skiriamos tiek gaminantiems vartotojams, pastačiusiems elektrinę ant nuosavų namų, tiek nutolusiems. Parama bus ne tik ateinančiais, bet ir dar kitais metais. Jai skirti šimtai milijonų eurų, todėl tikrai kviesčiau Lietuvos gyventojus nepraleisti progos tapti savarankiškais ir niekam nebūti dėkingam už tiekiamą elektros energiją. O Vyriausybė yra pasirengusi finansuoti, kaip finansavo iki šiol.
Todėl skirdami paramą visą laiką atsižvelgiame taip pat ir į šių elektrinių vystymo dinamiką, kad nebūtų daug pinigų, o elektrinių mažai – tuomet jau žmonėms, kurie vysto tas saulės elektrines, visą laiką atsiranda noras pasipinigauti. Bet šiuos metus mes uždarome suteikę paramą visiems žmonėms, kurie jos norėjo. Dar papildomai 16 mln. eurų bus skirta tiems, kuriems neužteko per paskutinį šaukimą.
– Kaip pakomentuotumėte 2 gigavatų ribą saulės energetikoje, dėl kurio kilo šurmulys visuomenėje? Ar šita problema yra sprendžiama?
– Noriu pasakyti, kad šurmulys kilo ne visuomenėje, o tarp didžiųjų vystytojų. Ir turbūt reikia matyti visas aplinkybes, kodėl atsirado šitas klausimas. Seime priėmus atsinaujinančios energetikos proveržio paketą atsidarė platūs vartai statyti atsinaujinančios energetikos elektrines – ar vėjo, ar saulės. Šie palengvinimai leido greičiau pradėti tvarkyti biurokratines procedūras ir ypač didžiosios energetinės kompanijos, vystytojai stengėsi kuo daugiau, net įstatymui judant per parlamentą, kuo greičiau užsirezervuoti pajėgumus vystyti saulės ar vėjo parkams.
Ne ministerija sprendžia, kokia seka tuose 2 gigavatuose stambūs vystytojai pasidalina eilę, už tai atsakingas reguliuotojas. Mano žiniomis, reguliuotojas eilę yra sudaręs ir šiomis dienomis ją patvirtins. Nuo ministerijos tai nepriklauso. Sudarius eilę, manau, kad procesas, kuomet „Litgrid“ toliau išduos atitinkamus leidimus statyboms, turėtų pajudėti.
– Vis dėlto koks variantas galėtų būti? „Litgrid“ minėjo baterijas, kad galėtų statytis (vystytojai).
– Kalbant apie pasaugojimo mokestį gaminantiems vartotojams, ar gali būti pakartoti Lenkijos sprendimai keičiant atsiskaitymo modelį iš „net metering‟ modelį (kilovatvalandėmis) į „net billing‟ (esama rinkos kaina)?
– Jokių pokyčių nenumatoma. Tačiau dar pasikartosiu, kuomet minėjau apie įvairius neskaidrius žaidimus, kuriais bandoma įnešti sumaišties į šią elektros energijos rinką, atsinaujinančios energijos vystymo teisinę sistemą.
Tai tos kalbos yra, sakykime, kažkokiu būdu vis skatinamos, nes ministerija aiškiai neigia, kad tai darys. Visi supranta, kad tai yra galimas visuomenės nepasitenkinimo šaltinis ir tą nepasitenkinimą turbūt lengvai galima būtų nukreipti į ministeriją, kuri daro pokyčius ir tada turbūt galima tas 2 GW lubas „nupūsti‟. Tai dar kartą pasikartosiu ir galiu užtikrinti visus žmones, kad jokių pokyčių nenumatoma.
– Klausimas dėl šildymo. Ar kitąmet vilniečiai jau galės džiaugtis ne mazuto kūrenimu, o kogeneracine jėgaine. Kokia jūsų informacija?
– Esame šildymo sezono pradžioje. „Ignitis grupė‟ yra aiškiai įsipareigojusi kitų metų pirmą ketvirtį pabaigti elektrinę. Tikiuosi, kad tas įsipareigojimas bus įvykdytas ir kitais metais vilniečiai galės džiaugtis atsinaujinančia energetika, atsinaujinančia ir pigesne šiluma, kokia yra biokuras.
O tam, kad kainos būtų optimalios, Vyriausybė šių metų antrą pusmetį priėmė sprendimus padidinti biokuro pasiūlą, įpareigojimai yra urėdijai tiek patiekti daugiau biokuro žaliavos, tiek gaminti patiems biokurą, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijoms biokuro rinkoje, kuomet kylant dujų kainoms biokuro kainos bėgo iš paskos ir kitą kartą – be jokio aiškaus ekonominio pagrindimo.
– Kokius įvardytumėte didžiausius kitų metų projektus Lietuvos energetikoje?
Taip pat ne mažiau svarbus uždavinys yra mūsų Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) atnaujinimas.
– Dar pakalbėkime apie NENS. Pastarąjį kartą ji tvirtinta 2018 metais. Ar gyvename tokių energetikos pokyčių laikais, kad šie dokumentai turės būti koreguojami dažniau ir ar tas keitimo dažnis nelems, jog bus prarastas tęstinumas? Beje, ar maži moduliniai reaktoriai (SMR) ir yra naujos strategijos ypatybė?
– Buvo numatyta, kad strategija peržiūrima kas penkeri metai. Tai natūralu, kad 2024 metais bus jau tie penkeri metai suėję ir mes realiai vykdome įstatymus ir nutarimus, kas kiek ta strategija turi būti atnaujinta. Kitas aspektas, kad atnaujinant strategiją šį kartą mes bandome daryti šiek tiek kitaip. Atliekama tiek transformacijos studija, tiek modeliavimas. Bandome pasitelkti šviesiausius protus tiek JAV, tiek Europoje. Taip pat dalyvauja visos suinteresuotos pusės Lietuvoje.
Turbūt svarbiausias tikslas, apie kurį norime kalbėti, kad Lietuva turi pasigaminti energijos tiek, kiek reikia jai pačiai, tam, kad mes neatiduotume savo sunkiai uždirbamų pinigų – juos uždirbame eksportuodami kitus produktus – už energetinius resursus. Ir tai galime pasidaryti.
– Jau kalbama ir apie termobranduolinę energetiką, tai turbūt priklausomai nuo technologijų atsiradimo keisis ir strategija?
– Vienareikšmiškai matyti, kad atsinaujinančios energijos po 2035 metų mums neužteks. Bet iš esmės pagal elektros kiekį, kuris yra reikalingas, dekarbonizuotis visai mūsų ekonomikai, jeigu tą nori daryti su savo elektra – branduolinė energetika yra ateitis. (…) Man branduolinė energetika atrodo simpatiška todėl, kad naujos ateinančios technologijos bus žymiai saugesnės, jos gerokai skiriasi nuo to, ką mes planavome statyti prieš gerą dešimtmetį. Antras dalykas, mes turime suprasti: ar esame toliau priklausomi, ar esame energetiškai nepriklausomi. Šitoje vietoje turbūt esminė pasirinkimo dilema.
Lietuvai 2050 metais, mūsų skaičiavimais, reikės 15 kartų daugiau elektros, negu dabar pasigaminame. Vien sau, jeigu norime dekarbonizuoti visą žemės ūkį, transportą ir taip toliau. Jeigu dar norime eksportuoti, reikės dar daugiau.
– Dar viena svarbi tema yra elektros tinklų sinchronizacija su žemynine Europa. Kaip vertinate Lietuvos pasirengimą ir ar trijų Baltijos šalių požiūriai irgi „sinchronizuoti‟ šiame projekte, ar išsiskiria?
– Pozicija bendra, kad reikia sinchronizuotis, tačiau, ko gero, kada tai turime padaryti, matymas išsiskiria. Mes sakome, kad turime energetinę sistemą valdyti patys, būti nepriklausomi, būti jos šeimininkai ir spręsti, kada atsijungti, kada persijungti. Tai turbūt vienas iš esminių mūsų punktų. Kitas punktas – būti vienoje sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vykstant karui Ukrainoje, yra amoralu.
Lietuvos iniciatyva yra kuo greičiau palikti BRELL žiedą ir sinchronizuotis su ENTSO-E. (…). Matome taip pat ir latvių bei estų atsargų šito žingsnio vertinimą. Lygiai taip pat, kaip mes matėme jų atsargų vertinimą statant atominę elektrinę, statant terminalą, atsisakant Astravo atominėje elektrinėje generuojamos elektros. Čia taip pat turime panašų procesą. Aš labai tikiuosi, kad mums pavyks susitarti su Baltijos šalių kolegomis politiniu lygmeniu.
Daug šnekuosi, diskutuojame, turiu puikius santykius ir su Estijos ministre, teko susipažinti su nauju Latvijos ministru. Planuojame susitikimą sausio mėnesio pabaigoje Taline, kur numeris vienas klausimas bus sinchronizacija. Tikiuosi, kad išspręsime.
Tačiau dar kartą pasikartosiu: išėjimo iš BRELL žiedo klausimas yra turbūt politinis ir moralinis klausimas. Mano kaip ministro pozicija aiški: mes turime palikti žiedą.
– Prezidentūra išsakė siūlymų, kad gal galima patiems, be Europos Komisijos susiderėti su švedais dėl vadinamųjų elektros viršpelnių. Ką apie tai manote?
– Derybas veda vienas geriausių derybininkų iš Lietuvos pusės – Albinas Zananavičius (energetikos viceministras – red.), kuris būdamas Užsienio reikalų ministerijoje viceministru ir departamento direktoriumi vedė visą eilę tarptautinių derybų. Ir aš tikrai nenorėčiau komentuoti visos derybų eigos, juo labiau, kad galiu pasakyti, jog Švedijos pusė labai atidžiai seką visą informaciją viešojoje erdvėje. Tą žinome iš jų. Todėl tikrai nenoriu aiškintis ir komunikuoti su Švedija per mūsų mediją. O mūsų derybininkas pasako, ką gali pasakyti. Manau, kad kalbant apie Komisiją, tai tikrai yra ir kitų galimybių. Galima ir kartu kreiptis, draugiškai sutarus. Bet noriu palikti šitą klausimą A. Zananavičiui.
– Jeigu jūsų Vyriausybei būtų reikėję priimti sprendimą dėl „Ignitis grupės‟ akcijų dalies listingavimo, ar jis būtų buvęs priimtas? Ar tai buvo teisingas sprendimas?
– Kadencijos pradžioje žadėjote atskirti verslo ir politikos interesus. Buvo klausimas dėl specialaus darbuotojo ministerijoje. Paklausiu taip: ar šią sritį prižiūrintis specialistas turi darbo?
– Noriu patikslinti, kad ministerija nėra didelė, turime iki 100 žmonių, tai yra pati mažiausia ministerija, todėl atskiro žmogaus neturime, turime priskirtą funkciją. Ir žmogus atlieka tą funkciją nuoširdžiai. Vėlgi, buvo turbūt vienas atvejis, kada teko nusišalinti Vyriausybėje, dabar jau nebeprisimenu, o tiek darbuotojas, tiek aš pats asmeniškai labai atidžiai žiūriu į interesų derinimą, kad tuos įsipareigojimus, kuriuos esu davęs, kad jie būtų įgyvendinti.
– Dabar kadencijos vidurys. Ką laikytumėte didžiausiu uždaviniu ateinantiems dvejiems metams ir galbūt viso vadovavimo ministerijai sėkme?
– Strategija (NENS). Aiškiai sudėliota strategija, kur Lietuva nuo 2030 metų eksportuoja elektros energiją, o nuo 2050 metų turi bendrą energijos perteklių. Kad tai galėtume pasiekti, turime plėsti gamybą, trumpojo laikotarpio tikslas – 2025 metų pradžioje turime per 3 gigavatus (instaliuotos) elektros generacijos.
2024 metai – paliktas BRELL ir įvykdyta desinchronizacija. Tai būtų tikrai sėkmė. Ir taip pat pradėtos statybos dviejų jūros parkų, kurie pastatyti 2028 metais. Tai manau, būtų svarbūs darbai, kurie turi būti padaryti.
Daugybė darbų buvo padaryti ir iki šiol. Ir baterijos, ir GIPL dujotiekis, ir sinchroninė jungtis pabaigta ir išbandyta („LitPol Link‟ plėtra ir bandymas pernai – red.), Lietuva puikiai pasiruošė karo išbandymams, pirmieji sustojome importuoti bet kokius energijos šaltinius (iš Rusijos), proveržio paketas priimtas.
Visi šitie žingsniai iš esmės veda į du dalykus, kuriuos reikia pasiekti: energetinę nepriklausomybę – tai yra mano pagrindinis tikslas, turime turėti savo generaciją, ir turime atsijungti nuo BRELL. Jeigu šiuos du tikslus sugebėsiu įgyvendinti, manau, kad įdėsiu tam tikrą indėlį į Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
– Dėkoju už pokalbį.
