„Mes girdime karo fone daug įvairių įspėjimų, pamąstymų. Pavojų visą laiką yra, bet mūsų užduotis – būti pasiruošusiems visokiems iššūkiams. Dar prieš karą Lietuva turėjo pasirengusi visus planus: ką darysime, jeigu busime atjungti nuo BRELL, kas atsitiktų su dujų sektoriumi, jeigu nutrūks dujų tiekimas iš Rusijos į Latviją, Estiją ir Suomiją‟, – „Delfi‟ trečiadienį komentavo D. Kreivys.
Kalbėdamas apie perspektyvą ministras sako, kad Lietuva turi planus galimoms grėsmėms.
„Kalbant apie ateities iššūkius – ar būtų kibernetiniai iššūkiai, ar tolesni Rusijos veiksmai uždarant dujų tiekimą į Europą, – tiems visiems dalykams mes rengiamės, turime planus, rengiamės desinchronizacijai, turime detalų planą su rizikų valdymais ir kitais dalykais‟, – sako D. Kreivys.
„Mano akimis, mažiau reikėtų gąsdinti, o daugiau reikėtų daryti planų ir darbų, kurie tas rizikas valdytų. Nes gąsdinimai nėra kelias spręsti problemas‟, – pridūrė ministras.
Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad saugumo rizikos nėra naujiena.
Anot jo, Lietuvos padėtis ypatinga, palyginti su Vakarų šalių.
„Skirtingai nei partneriai Vakaruose, esame specifinėje situacijoje: kartu su Latvija ir Estija veikiame vienoje sistemoje su Rusija. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, sutrikimas Lietuvos elektros sistemoje atsilieptų ir energijos tiekimui Kaliningrado srityje‟, – aiškino „Litgrid‟ vadovas.
Ministras D. Kreivys priminė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva rodė lyderystę atsisakant energijos išteklių iš Rusijos.
„Visi planai buvo sudaryti. Lietuva, kaip išaiškėjo, buvo viena geriausiai pasiruošusių Europoje energetine prasme sutikti šitus iššūkius. Kadangi buvome pasirengę, pirmieji Europoje atsisakėme rusiškų dujų, elektros ir naftos, ir padėjome visam regionui išgyventi todėl, kad padarėme namų darbus‟, – sako jis.
Austrijos gynybos ministrė Claudia Tanner interviu „Welt“ pareiškė, kad šalies vyriausybė intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui, skelbė ELTA.
Pasak jos, tikimybė, kad artimiausiu metu kai kuriose Europos Sąjungos dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, yra labai didelė.
„Klausimas yra ne ar jis įvyks, bet kada jis įvyks. Didelio masto elektros tiekimo pertrūkio rizika dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo“, – sakė C. Tanner.
Jos teigimu, Rusijos prezidentui V. Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė, tad nevertėtų „apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros atjungimams Austrijoje ir Europoje“.
Estijos premjerė Kaja Kallas prieš tris mėnesius ETV pasakė kalbą, kurioje patarė žmonėms pagalvoti, kaip elgtis nutrūkus elektrai. Anot jos, reikia būti pasirengusi tam, kad Rusija atjungtų Estiją, Latviją ir Lietuvą nuo elektros sistemos, rašė BNS.
„Delfi‟ primena, kad trys Baltijos šalys ketina desinchronizuoti savo elektros tinklus nuo Maskvoje valdomo BRELL žiedo. Lietuvos atstovai įsitikinę, kad tai galima padaryti dar 2024 metų pradžioje.
Lietuva pastaraisiais metais sustiprino energetinę infrastruktūrą ir nepriklausomybę: pradedant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu Klaipėdoje, šiemet atidarytu dujotiekiu su Lenkija (GIPL), elektros jungtimis „Litpol Link‟, „NordBalt‟. Šiuo metu baigiamąją stadiją pasiekė 200 MW energijos kaupiklių projektas. Šalis puoselėja dideles ambicijas atsinaujinančios energijos srityje ir planuoja vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje, didinamas ir gyventojų energetinis autonomiškumas jiems įsirengiant saulės elektrines.
