Tuo metu ministerija jai nepalankų Apeliacinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Generalinė prokuratūra BNS pranešė, kad Energetikos ministerija į ją nesikreipė, tačiau Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva birželio mėnesį pradėjo tyrimą pagal viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją.
„Prokuratūra, atlikusi išsamų tyrimą ir įvertinusi turimus dokumentus, priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokurorų nuomone, Vilniaus miesto šilumos vartotojų interesai ginami Vilniaus miesto savivaldybės Stokholmo arbitraže nagrinėjamoje byloje“, – BNS pranešė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Daugiau nei pusės milijardo eurų vertės ieškinį „Veoliai“ Stokholmo arbitraže yra pateikę Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai. Arbitražo sprendimo tikimasi kitais metais. Juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį.
Pasak prokuratūros, Energetikos ministerija ją informavo rugpjūčio pabaigoje pateikusi skundą LAT dėl Apeliacinio teismo birželį priimtos nutarties. LAT Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija priėmė skundą nagrinėti, tačiau teismo posėdis dar nepaskirtas.
„Energetikos ministerijos teigimu, teismas (Apeliacinis teismas – BNS) netinkamai interpretavo viešojo intereso gynimo teisinį reguliavimą ir nepagrįstai sprendė dėl subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį tokio pobūdžio bylose. Teismas nepagrįstai byloje sutapatino viešojo intereso gynimą ir viešojo intereso egzistavimą“, – BNS teigia prokuratūra.
Pasak ministerijos, valstybė, pareikšdama ieškinį „Veolia“ dėl žalos atlyginimo, siekia apginti savo kaip subjekto teises, o ne realizuoti kitiems subjektams, pavyzdžiui, prokurorui, įstatymuose numatytas teises ginti viešąjį interesą.
Apeliacinis teismas birželį paskelbė, kad ieškinį viešajam interesui ginti gali teikti tik prokuroras ir įstatymu įgaliotos institucijos, tuo metu įgaliojimai Energetikos ministerijai buvo suteikti Vyriausybės nutarimu.
Pasak teisėjų kolegijos, Energetikos ministerijos ieškinys atitiko viešojo intereso gynimo esminius požymius, nes įrodinėjama žala apima ne tik valstybės interesą (BVP mažėjimą), bet ir didelės visuomenės dalies (šilumos vartotojų) interesą, bet jį turėtų teikti prokuroras, o ne ministerija.
Energetikos ministras Dainius Kreivys tuomet sakė, kad teikti ieškinį bus prašoma prokuratūros. Anot jo, vartotojai yra nukentėję nuo „tų visų neskaidrumų, kurie buvo padaryti prieš daugybę metų“, o ministerija bando sugrąžinti nuostolius vartotojams.
Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui.
Ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.
Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.
Vašingtono arbitražo sprendimo tikimasi kitais metais.