Pasak šalies elektros perdavimo sistemos operatorės, prie jos valdomų tinklų šiuo metu prijungta vėjo elektrinių, kurių galia siekia 0,7 GW.
„Kai per artimiausius 3–4 metus bus pastatytos šios suplanuotos vėjo elektrinės, jų leistina generuoti galia bus didesnė nei elektros vartojimas Lietuvoje piko metu. Nors vėjas pučia ne visada, elektros generacija Lietuvoje reikšmingai išaugs“, – „Litgrid“ pranešime teigia operatorės generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pasak jo, siekiant, kad Lietuvoje išliktų gamybos ir vartojimo balansas, kai bendra planuojamų statyti jėgainių galia viršys 2,8 GW, „Litgrid“ tikslins susitarimų su vėjo elektrinių plėtotojais sąlygas. „Litgrid“ skaičiuoja, kad ateityje elektros kai kuriuo metu bus pagaminama daugiau nei Lietuva pajėgi suvartoti ar eksportuoti, o, R. Masiulio teigimu, tokiais atvejais dalį gamintojų generacijos piko metu teks laikinai atjungti.
„Sąlygas, kaip tai bus daroma, numatysime naujuose ketinimų protokoluose. Vystytojams, kurie nuspręs kartu su vėjo parku įrengti baterijų sistemas, bus taikomi mažesni ribojimai, kadangi energijos kaupimo sprendimai leis tvariau naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Naujuose ketinimų protokoluose perdavimo tinklo operatorė turės galimybę tam tikrais laikotarpiais vėjo elektrines atjungti nuo tinklo. Tiems vėjo parkams, kurie įsidiegs energijos kaupimo įrenginius, šie apribojimai sieks ne daugiau nei 20 proc. metinio elektros gamybos kiekio.
„Skatiname vystytojus diegti baterijas, nes tai leis Lietuvoje suvartoti dar didesnę dalį pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos. Baterijų valdytojai galės ne tik uždirbti iš kainų skirtumo biržoje, bet ir dalyvauti elektros balansavimo rinkoje, kurios poreikis toliau vystant atsinaujinančią energetiką ir Baltijos šalims prisijungiant prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos jau po poros metų sieks apie 1,5 GW“, – sako R. Masiulis.
Ketinimo protokolo pasirašymas numato, kad „Litgrid“ rezervuoja perdavimo tinklo pralaidumą planuojamoms vėjo jėgainėms, o plėtotojai įsipareigoja jas įrengti ir sumoka garantinį mokestį, kuris, priklausomai nuo planuojamos galios, siekia iki kelių milijonų eurų.
„Litgrid“ teigimu, įskaičiuojant ne tik prie perdavimo, bet ir prie skirstomojo tinklo planuojamas pajungti vėjo elektrines, taip pat valstybės planuojamus 1,4 GW galios jūros vėjo parkus, kuriuos numatyta įrengti iki 2030 m., bendra vėjo elektrinių leistina generuoti galia sudarys 5 GW.
Palyginimui, šiuo metu didžiausias elektros vartojimas Lietuvoje žiemos metu piko valandomis siekia apie 2,2 GW.
Kaip teigia „Litgrid“ generalinis direktorius, plėtotojai ir toliau galės statyti naujas vėjo elektrines – nėra numatyta jokių ribojimų, kiek jų bendra elektros galia turi siekti, juo labiau, kad vykstant Lietuvos pramonės, namų ūkių ir transporto elektrifikacijai vartojimas turi potencialą didėti sparčiau nei prognozuojama.
„Litgrid“ šiuo metu yra išdavusi išankstinių prisijungimo sąlygų vėjo elektrinėms įrengti – tai žingsnis prieš pasirašant ketinimų protokolą – kurių bendra leistina generuoti galia siektų 7,9 GW. Tiesa, tikėtina, kad ne visi šie parkai bus pastatyti vystytojams vertinant savo planus ir konkuruojant dėl tų pačių elektros perdavimo linijų pralaidumo.
Prie esamų 0,7 GW prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių kitąmet preliminariai planuojama prijungti dar 0,5 GW galios vėjo parkų.
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių instaliuota galia šiuo metu yra 1,4 GW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ prognozuoja, kad 2030 m. prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo bus galimybė prijungti 9,4 GW vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių – beveik 7 kartus daugiau nei dabar.
