Lietuvai ateinantiems metams ekspertai turi vieną svarbią rekomendaciją – nevėluoti. Skubesnių veiksmų reikalauja jūros vėjo elektrinių projektas, saulės energetikos plėtra, tinklų sinchronizavimas. Kai kurie „Delfi‟ pašnekovai ragina stiprinti ir elektros tiekimo rinkos liberalizavimo procesą, jau privertusį valdžią imtis sugriežtinimų. Dėl energijos kainų optimizmo nėra daug.
Gamtinės dujos. Prognozės Europai dėl galimo deficito
„Priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro nutraukianti Europa 2023 metais turės susitelkti į energijos taupymą, o kartu – į energijos išteklių diversifikavimą‟, – „Delfi‟ komentavo Norvegijos energetikos tyrimų kompanijos „Volue Insight“ dujų rinkos analitikas Antoine Lardeux.
Iš tiesų, vienas iš leitmotyvų, kuris lydi daugelio kalbintų ekspertų požiūrį, – galimas visiškas Rusijos dujų netekimas Europoje kitais metais ir poreikis jas pakeisti kitais šaltiniais arba vartojimo mažinimu.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) gruodį paskelbė analizę „Kaip išvengti dujų trūkumo Europos Sąjungoje 2023 metais‟, kurioje išdėstė praktinius žingsnius, kaip „užverti‟ galimą pasiūlos-paklausos atotrūkį.
„Jeigu dujotiekiais iš Rusijos į Europos Sąjungą tekančių dujų importas kris iki nulio 2023 metais, o Kinijos poreikis suskystintosioms gamtinėms dujoms (SGD) grįš į 2021 metų lygį, tuomet ES patirs rimtą pasiūlos-paklausos skirtumą (…). Iš galinčio atsiverti 57 mlrd. kubinių metrų trūkumo apie 30 mlrd. padengiami jau pradėtais Bendrijoje veiksmais‟, – rašoma tyrime.
Taigi, Europos Sąjungai liktų pasirūpinti dar 27 mlrd. kubinių metrų (bcm) dujų.
TEA analizėje užsimenama apie jau daromus Europos Sąjungoje veiksmus. Tarp šių yra žaliosios energetikos plėtra, energijos vartojimo gerinimas, šilumos siurblių instaliavimas, o branduolinės ir hidroenergetikos atsigavimas taip pat turėtų toliau mažinti priklausomybę nuo dujų.
„Įvertinome, kad 27 mlrd. kub. metrų dujų trūkumo padengimui bus reikalingos apie 100 mlrd. eurų investicijos. Pusė to turės bus skirta energijos vartojimo efektyvumui gerinti, pirmiausia pastatuose, o apie 40 proc. – atsinaujinančiai energetikai‟, – teigiama analizėje.
Papildomų veiksmų detalizavimas pateikiamas šioje schemoje:
Dujų ir elektros kainos: tarp svarbių veiksnių – Kinija
Gruodžio pabaigoje gamtinių dujų kaina Europos biržoje nukrito iki žemiausio per pusmetį lygio – iki maždaug 82 eurų už megavatvalandę (MWh). Ekonomistai teigė, kad tai lėmė šilti orai, ES pasirengimas žiemai ir apypilnės dujų saugyklos, vartojimo pokyčiai. Vis dėlto jie neskubėjo teigti, kad energetikos kainų krizė baigėsi.
„Tikrai negalime sakyti, kad jau visiškai išspręsta energijos krizė. Bet tokių nevaldomų, nekontroliuojamų situacijų, kokias mes matėme šių metų vasarą, tokia tikimybė jau yra labai sumažėjusi‟, – sakė „Swedbank‟ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, blogiausia Europos energijos krizėje vis dėlto jau yra praeityje ir „dujos dar kurį laiką išliks brangios, brangesnės nei esame įpratę per pastarąjį dešimtmetį, bet kainų pikas buvo pasiektas 2022 metais ir labai tikėtina, kad 2023 metais kainos jau bus mažesnės‟, – teigia ekspertas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad kitąmet su nerimu kalbėsime apie gamtines dujas, saugyklų pripildymą ir kainas.
Jo teigimu, energijos išteklių paklausa Kinijoje gal ir neatsigaus artimiausiais mėnesiais, tačiau žvelgiant į kitų metų antrą pusę, padėtis jau gali keistis, o dujų kaina kilti. Tai būtų bloga žinia Europos pramonei.
„Europa vėl turės konkuruoti. O tai reiškia, kad turi užkelti kainą. (…) Tad tikėtina, kad kainos liks pakankamai aukštos‟, – kalbėjo pašnekovas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įžvelgia keletą rizikos aspektų. Vienas jų – Kinija.
„Labai tikėtina, kad kitų metų pavasarį Kinija galutinai atsisakys nulinės COVID politikos. Tada įvyks didelis vartojimo ir investicijų atšokimas (…). Mes matysime rinkose kitų metų pavasarį arba vasarą dar vieną energetikos išteklių šuolį – tai yra, naftos ir dujų kainų šuolį, nes, mano supratimu, Kinija kitais metais susidurs su energetikos trūkumu ir Kinija tam tikra prasme pradės konkuruoti su Europos Sąjunga dėl tų alternatyvų dujų tiekėjų‟, – sakė A. Izgorodinas.
Antras aspektas, pasak jo, yra centrinių bankų politika: esą panašu, kad JAV ir euro zonos ekonomikos artėja recesijos link, tad tikėtina, jog JAV ir Europos centriniai bankai jau nustos kelti palūkanas.
„Tai tikriausiai įvyks gegužę arba birželį, bet kokiu atveju tai bus signalas rinkoms, kad centriniai bankai tuoj pradės iš naujo skatinti ekonomiką ir žaliavų kainos pasaulyje gali vėl pradėti kilti. Manau, kad ne išimtis bus ir dujų rinka‟, – kalbėjo ekonomistas.
Trečia: tolesnė Europos energetikos transformacija ir investicijos į nuosavą gamybą bei alternatyvių dujų tiekėjų paiešką.
„Europos Komisija per metus tikrai padarė milžinišką progresą ir už tai reikėtų juos pagirti, bet fundamentaliai dujų tiekimo problema nėra išspręsta ir Europos Sąjungai ir toliau reikės investuoti laiką ir pinigus į alternatyvių dujų tiekėjų paiešką.
Apie aukštą kainų lygį kalba ir „Volue Insight‟ analitikas A. Lardeux.
„Dėl stabilaus SGD tiekimo pasauliniu mastu ir nuspėjamo Kinijos poreikio dujoms augimo po COVID krizės, konkurencija dėl SGD bus pagrindinis Europos iššūkis kitų metų vasarą pildant saugyklas 2023/2024 metų žiemai‟, – sako analitikas.
Jis taip pat referuoja į TEA analizę dėl 27 mlrd. kub. metrų dujų potencialaus trūkumo Europoje, o tai, anot jo, „stumia Senąjį žemyną į sunkesnę situaciją nei 2022 metais‟.
„Taigi, dujų kainos išliks aukštos per visus 2023 metus, siekiant pritraukti SGD laivų į Europą. Savo ruožtu taupymas bus būtina sąlyga saugiai 2023/2024 metų žiemai‟, – teigia jis.
Europos Sąjungoje dujų saugyklos šiuo metu užpildytos 83 proc.:
T. Povilauskas, kalbėdamas apie naftos kainas sako, kad kol kas sunku įsivaizduoti, jog jos kristų labiau, ypač „jeigu nenueiname į gilesnę recesiją‟, tai yra, į mažesnį vartojimą.
„Vis tiek mes pasaulyje esame su istoriškai mažomis žaliavinės naftos atsargomis, su degalų irgi istoriškai mažomis atsargomis. Taigi, kažkokie nepalankūs, su pasiūla susiję veiksniai gali naftos kainas pašokdinti‟, – sako jis.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) gruodį prognozavo, kad naftos kaina išliks aukštesnė nei daugiametis vidurkis, o dujų kainos rinkose turėtų išsilaikyti stabilios ir be didelių šuolių.
Agentūros analitikai prognozuoja, jog dujų kainos bus 135–138 eurai už MWh. Anot LEA, kol kas visiškai kompensuoti rusiškas dujas sudėtinga, tad svarbus vaidmuo turėtų tekti taupymui.
„Ta koreliacija po truputį mažės, bet (…) kitų metų elektros kainos: vis tiek šiek tiek virš 200 eurų už megavatvalandę Lietuvos zonoje – tokia prognozė kitiems metams‟, – sako T. Povilauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad kitąmet turėtų pasimatyti ir šiųmetinio saulės elektrinių bumo išdavos – didesnė jų generacija ir „didesnis indėlis į pasiūlą‟. Tarp veiksnių, kurie turėtų didinti elektros kiekį Europoje, jis paminėjo Prancūzijos atomines elektrines, jeigu jos bus pataisytos, taip pat – hidroenergiją Skandinavijoje.
Vartotojų kainos ir elektros tiekimo rinkos liberalizavimas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) gruodžio pabaigoje patvirtino naujas gamtinių dujų ir visuomeninio elektros tiekimo kainas buitiniams vartotojams 2023 metų pirmajam pusmečiui.
Tiekėjas „Ignitis‟ skaičiuoja, kad vidutiniškai mėnesio sąskaita už gamtines dujas gyventojams, kurie naudojasi dujinėmis viryklėmis maisto ruošimui, išaugs apie 1,58 euro, gamtines dujas namų šildymui naudojantiems namų ūkiams vidutinės mėnesio išlaidos padidės apie 14 eurų.
„Ignitis‟ prognozuoja, kad 2023 metais gamtinių dujų kainos biržoje ir toliau išsilaikys aukštos – apie 130–140 eurų už MWh. Palyginimui, 2016–2020 metų laikotarpiu gamtinių dujų vidutinės biržos kainos nesiekdavo 25 eurų už MWh.
Bendrovės teigimu, vidutinė elektros kaina didžiajai daliai visuomeninio tiekimo klientų, pritaikius valstybės kompensacijas, nuo 2023 metų sausio padidės 16,7 proc. (nuo 24 iki 28 centų). Skaičiuojama, kad statistiniam namų ūkiui, kuris nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ir turi teisę pasinaudoti visuomeniniu tiekimu, išlaidos vidutiniškai padidės apie 3,38 euro per mėnesį.
„Delfi‟ anksčiau kalbinti vieni iš stambiausių nepriklausomų elektros tiekėjų neprognozuoja, kad rinkos kainos smarkiai nukris.
„Pavasarį, dėl išaugusios vėjo ir hidro energijos generacijos, turėtume matyti elektros energijos pigimą. Nepaisant šitokių svyravimų, ateinančiais 2023 metais elektros energijos kainos vis dėlto turėtų išlikti aukštesniame lygyje‟, – komentavo „Enefit‟ vadovas Vytenis Koryzna.
„Pats svarbiausias iššūkis yra, išeinant iš šių metų praktikų, tai elektros rinkos reguliavimas, santykiai tarp vartotojų ir nepriklausomų tiekėjų. Man atrodo, ten ne viskas padaryta ir reikia tam tikro smegenų šturmo galvojant, kaip tą reguliavimą sutvarkyti.
Kad nebūtų tokių dalykų, kai tiekėjai pamato kylančias (biržoje) kainas ir nutraukia sutartis, „savanoriškai priverstine“ tvarka permeta visus į biržą tuos buvusius savo klientus. Ir tai susiję tiek su fiziniais asmenimis, tiek su instituciniais vartotojais. Yra tokia problema‟, – sako R. Staselis.
Tiesa, Seimas metų pabaigoje sugriežtino nepriklausomų tiekėjų priežiūrą, pakeitė elektros garantinio tiekimo kainodarą, padarydamas ją patrauklesne buitiniams vartotojams (priedas prie biržos kainos sumažėjo nuo 25 proc. iki 15 proc.), valstybė kartu numatė šimtus milijonų eurų elektros ir dujų tarifų kompensavimui.
Ekonomistas A. Izgorodinas sako, kad labai svarbu, jog valdžia nenuspręstų atsisakyti antiinfliacinių priemonių per anksti, kaip tik tuomet, kai jų prireiks, o jų reikėti gali ne pirmą, bet antrą kitų metų pusmetį, pradedant nuo vasaros.
„Svarbu, kad valstybė palaikytų antiinfliacinius pinigus rezerve ir jų neatsisakytų, net jeigu iki kitų metų pavasario pabaigos mes ir toliau matysime tokias žemas elektros ir dujų kainas. Nes mano nuomone, tas sumažėjimas gali būti laikinas ir labai svarbu, kad valstybė neatsisakytų antiinfliacinių priemonių per anksti‟, – teigia jis.
Ekonomisto požiūriu, euro zonos ekonomika kitąmet atsidurs recesijoje, tai gali išprovokuoti tam tikrą nerimą finansų rinkose ir Lietuvos skolinimosi kaina, tikėtina, dar kažkiek pakils.
„Bet labai svarbu, kad valstybė nepanikuotų ir nepradėtų iš karto stabdyti išlaidų, valdydama biudžeto deficitą. Svarbu išlaikyti pragmatiškumą, orientuotis į tai, kad antiinfliacinių pinigų tikėtina, dar reikės‟, – komentuoja ekspertas.
Elektros energija. Žalioji gamyba ir sinchronizacijos bandymas
Lietuvai puoselėjant dideles ambicijas žaliosios energetikos atžvilgiu, kai kurie ekspertai primena, jog būtini realūs darbai.
„Gal pagaliau bus išspręsta 2 gigavatų problema ir bus statomos saulės elektrinės, kurios jungiamos prie perdavimo tinklo, nes jau pusė metų kaip niekas nieko nestato. Čia visa rinka tikisi. Turi būti Vyriausybės sprendimas ar kažkas. Tas užtruko‟, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas M. Nagevičius.
„Labai svarbu yra „šturmuoti“ jūros projektą. Pagal svarbą jis nenusileidžia dujų terminalui 2014 metais. Tai lyginant šiuos du iššūkius galvoju, jog mūsų valdžios institucijos daro per mažai, kad jis greičiau atsirastų. Kiek man teko kalbėtis su potencialiais vystytojais: iš esmės, darbingas laikotarpis, vystant tokį projektą, yra pusmetis per metus.
Nes kitu laiku randasi visokių trukdžių: natūralių (pvz., oro sąlygos – red.), administracinių ir taip toliau. Tai jau to parko įrengimas gerokai užtruktų, o dar turėkime galvoje, kad vėjo jėgainėms naudojami kai kurie komponentai, gaminami Ukrainoje, pavyzdžiui, pamatai. Tai vėlgi gali kilti tam tikrų papildomų kliūčių, kur trukdys normaliam, nuosekliam darbui‟, – sako R. Staselis.
Anot jo, Klaipėdos SGD terminalas, parodė, kad „kai norime, tai mokame ir galime. Reikia geros vadybos, reikia politikų, visų politikų palaikymo, kad tas projektas rastųsi‟, apie vėjo energetiką jūroje kalbėjo ekspertas. Lietuva kol kas neturi nė vieno parko Baltijos jūroje.
M. Nagevičius savo ruožtu pažymi, kad energetinė krizė kartu sukuria ir galimybių atsinaujinančiai energetikai, investicijoms į energetinį efektyvumą, tik klausimas – ar bus tuo pasinaudota. Anot jo, dabar yra galimybė Lietuvoje įgyvendinti tikrą proveržį, „pritraukti milijardus investicijų į energijos gamybą‟.
„Kiti metai iš esmės yra lemiami: jeigu energetikoje reguliavimas bus tinkamas, sakykime, jeigu bus greitai išspręsti tie patys 2 gigavatai, jeigu bus sudarytos galimybės greičiau planuoti vėjo jėgaines (…) – tai bus galima pasakyti, kad mes tą energetikos krizę išnaudojome. Jeigu ne, tai yra didelė rizika, kad mes vėl nueisime į diskusijas apie atominius reaktorius ir vėl 4–5 metus bus malimasis vietoje iki kitos krizės‟, – sako konfederacijos prezidentas.
Tiesa, atsinaujinanti energetika (kartu su branduoline ir kitomis, palyginti mažos savikainos, generacijos rūšimis) šiemet iškėlė klausimų dėl vadinamųjų neplanuotų pelnų arba „viršpelnių‟.
Stipriai išbrangusioms dujoms formuojant atsinaujinančių išteklių energijos galutinę kainą, žalioji energetika tapo pelninga. Kitais metais turėtų paaiškėti, ar Lietuvai pavyko susiderėti su Švedija dėl šios šalies energetikų pelnų kompensavimo Lietuvos vartotojams.
M. Nagevičius sako, kad bus įdomu pasižiūrėti, kaip veiks toji sistema, tačiau iš to, kas matyti dabar, ji esą skatina visus gamintojus, kurie dar parduoda elektrą rinkoje, išeiti iš jos ir pasirašyti ilgalaikes tiesiogines sutartis su elektros tiekėjais.
„Pasižiūrėsime ar taip bus, ar ne. Ir pasižiūrėsime, kiek rinksis pinigų. Nes mano prognozė yra, kad ta sistema neveiks ir tiesiog išvarys iš biržos veikėjus. Galbūt klystu. Bus matyti‟, – sako M. Nagevičius.
„Kas labiausiai kelia nerimą, „Harmony Link‟ atidėliojimas. Nes tai buvo pristatoma kaip integruotas į sinchronizaciją projektas. Dabar jis (kabelis – red.) atsideda iki 2027 ar 2028 metų‟, – sakė ekspertas.
Ekonomistas T. Povilauskas sako, kad sinchronizacija bus vienas iš svarbiausių projektų kitąmet, turint omenyje, jog oficialioji Baltijos šalyse numatyta jos pabaiga – 2025 metai – vis labiau artėja.
„Iš rizikos veiksnių – turbūt BRELL klausimas, jis niekur nedingęs. Suprantu, kad visi pasiruošę, bet nebūtų malonus dalykas, įtampą sukeltų, lieka ta pati rizika kitiems metams.
Kas dar. Turbūt sinchronizacija – iš techninių dalykų. Vis daugiau dėmesio sulauks ir žiniasklaidoje, ir viešumoje, nes 2025 metai artėja, ir 2023 metais, tikėkimės, kad niekas labai nesuvėluos. Reikės labai stipriai sekti šiuos dalykus‟, – sako T. Povilauskas.
Vienas svarbiausių kitų metų projektų bus „Litgrid‟ anonsuotas izoliuotas Lietuvos elektros energetikos sistemos bandymas (2020 metais buvo atliktas dalinis testas).
„Inžinerine prasme izoliuoto darbo bandymas – vienas sudėtingiausių ir įdomiausių projektų, kuriuos įgyvendiname ruošdamiesi sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Lietuvos elektros sistema pirmą kartą istorijoje veiks visiškai savarankiškai“, – perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ pranešime cituojamas bendrovės vadovas Rokas Masiulis.
Bandymą planuojama atlikti balandžio 22 dieną, jo metu jungtys su IPS/UPS sistema – Latvija, Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – bus atjungtos nuo Lietuvos elektros sistemos. Elektrą vartotojams tieks Lietuvoje veikiančios elektrinės, taip pat nuolatinės srovės jungtys su Lenkija ir Švedija. Elektros sistemos balansą ir dažnį valdys „Litgrid“ dispečeriai.
Testą atlikti planuota dar 2022 metų rudenį, tačiau jį nuspręsta nukelti dėl situacijos elektros rinkoje. Bandymo perkėlimas į kitus metus taip pat leidžia jį išplėsti, įtraukiant 200 MW galios elektros kaupimo įrenginių sistemą. Ji turėtų būti išbandyta jau šiomis dienomis.
„Energy cells“ įgyvendinamas projektas yra finišo tiesiojoje, keturiuose sistemos baterijų parkuose jau įrengta visa pagrindinė jų įranga, lapkritį buvo pradėti testavimo darbai. Baigiamąjį oficialų projekto pristatymo renginį planuojame organizuoti sausio mėnesį‟, – „Delfi‟ komentavo energetikos holdingas „Epso-G‟.
Energetinę infrastruktūrą plečia ir kitos Baltijos jūros šalys. Vokietija gruodį atidarė pirmąjį savo SGD terminalą. O prie Suomijos krantų šiomis dienomis atplaukė SGD laivas-saugykla „Exemplar“, kurį ši šalis nuomosis kartu su Estija.
Todėl gali būti, jog Europos pasiryžimas nutraukti energetines sąsajas su Rusija ilgainiui taps tikrove. Žemynui praverstų, jeigu energetinę laisvę jis pasiektų greičiau. Tyrimų centras CREA ir toliau skaičiuoja, kiek Europos Sąjunga sumokėjo Rusijai už iškastinį kurą nuo vasario 24 dienos. Gruodžio 27 dienos duomenimis, per dešimt karo mėnesių šios išlaidos jau pasiekė 125 mlrd. eurų, iš jų 50 mlrd. eurų sumokėta už dujas.
