Ko tikėtis dėl naftos kainų
Delfi televizijos laidoje „Piniginiai reikalai“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas smuktelėjusias naftos kainas paaiškino dviem priežastimis – recesinėmis nuotaikomis ir Kinijos faktoriumi.
„Kuo toliau tuo labiau rinkose matome prastėjančius rodiklius iš JAV ir euro zonos. Rinkose vyrauja nuomonė, kad kitų metų pirmą ketvirtį pasaulio ekonomika atsidurs recesijoje, tai automatiškai spaudžia naftos ir kitų žaliavų kainas žemyn.
Kita problema Kinija. Rinkose – keista situacija. Iš vienos pusės Kinijos valdžia švelnina nulinę kovido politiką, vos ne kasdien išeina po vieną žinutę, ką švelnina, bet rinkos tuo netiki, o tiki, kad Kinijoje netrukus bus naujas kovido atvejų šuolis. Nepasitiki Kinijos valdžios veiksmais. Tai užbaigia tam tikrą euforiją rinkose, spaudžia kainas žemyn“, – komentavo ekonomistas.
A. Izgorodinas prognozuoja, kad naftos kaina liks žema iki kitų metų gegužės.
„Neatmetu variantų, kad net pakris. Matysime vis prastesnius įmonių rodiklius, finansų rinkos į tai reaguos recesijos kontekste. Minimali riba gali būti apie 60-65 JAV doleriai. Bet balandį-gegužę situacija pasikeis kardinaliai, kovido sezoniškumas Kinijoje bus eliminuotas, virusas atsitrauks, gali būti, kad net Kinija pradės pirkti vakarietiškas vakcinas nuo kovido, atsisakys karantino ir tai bus signalas rinkoms, kad žaliavų kaina turėtų didėti – ir metalo, ir naftos.
Kitas signalas, kad centriniai bankai maždaug nuo kitų metų gegužės-birželio, tikriausiai, nustos kelti palūkanas. Tai bus milžiniškas impulsas rinkoms, kad krizė pasibaigė, situacija stabilizuosis, naftos kaina gali pradėti didėti. Manau, kad kitų metų vasarą galime matyti nemalonių siurprizų finansų rinkose. Labai daug faktorių tuo pačiu metu gali lemti žaliavų kainų augimą“, – svarsto ekonomistas.
Paskutiniu metu užsienio žiniasklaidoje nemažai rašoma apie galimą dyzelino trūkumą. „Bloomberg“ skelbia, kad Europa kone rekordiniu tempu iš viso pasaulio importuoja dyzelino siuntas, artėjant draudimui gabenti šį kurą iš Rusijos. Ar grėsmė susidurti su trūkumu reali? „ORLEN Lietuva“ Pardavimų palaikymo ir plėtros direktorius Ričardas Morkvėnas laidoje kalbėjo, kad toks scenarijus Europoje galimas. Visa tai turės ir įtakos kainoms.
„Žiūrint į lapkričio mėnesio statistiką, ji parodė, kad importuota buvo dvigubai daugiau kiekių nei spalio mėnesį. Arba apie 40 proc. augimas, kuris susidarė lyginant 2021 metus. Sunkiai palyginama dėl kovido apribojimų ir kitų dalykų, bet augimas ganėtinai ženklus. Tai rodo rinkos nuotaikas, kad įvedus vasario mėnesio pradžioje sankcijas rusiškos naftos kilmės produktams atvykti į ES, tai sudarys problemų. Europoje nepakanka naftos perdirbimo pajėgumų, kad būtų patenkintas dyzelino poreikis. JAV tuo pačiu yra dyzelio eksportuotoja, manau, pasinaudos galimybe eksportuoti dyzeliną ir dėl to turėtų nenukentėti. Galbūt kaina dyzelino dėl didesnio eksporto turėtų JAV išaugti, bet nebus ženklu. Europoje teks apmokėti ilgesnes logistines grandines, galbūt papildomus tarpininkus ir tai turės įtakos produktų kainai.
Kalbant apie mažmeninę rinką, tai šiek tiek kitokie elementai gali suveikti. Šiuo metu matome stiprėjantį eurą dolerio atžvilgiu, jis jau nuo mėnesio pradžios sustiprėjo apie 5 proc. Ant tiek iš esmės sumažėjo degalų kaina – tiek dyzelino, tiek benzino. Tai tų santykių tarp kainos vartotojų ir didmeninės kainos yra ir daugiau.
Vėlgi, jeigu bus recesija, bus poreikio mažėjimas. Šiuo metu mes stebime Baltijos šalyse apie 10 proc. mažmeninės prekybos apimčių mažėjimą, tai turės spaudimą bendrai kainai ir nebus ji tokia aukšta. Prognozuoti sunku, ateities sandoriai rodo, kad dyzelinas turėtų pigti visus 2023 metus.
Benzino kaina ir toliau mažės stipriau nei dyzelino, greitesne reakcija. Vien dėl sezoniškumo, žiemą dyzelinas sezoniškai pigus. Dyzelino kainą be paklausos pasiūlos transporto sektoriuje reguliuoja ir chemijos pramonės paklausa, o ji šiuo metu dėl pasaulinės recesijos yra labai prastų nuotaikų ir sandoriai beveik nesudarinėjami, atsargos aukštos, todėl benzino kaina viena žemiausių istoriškai palyginus su dyzelinu. Skirtumas gana ženklus“, – komentavo R. Morkvėnas
Ilgainiui sankcijos turės įtakos Rusijos biudžetui
Jau yra įsigaliojęs draudimas ES šalims importuoti rusiškos naftos krovinius, gabenamus jūra. Taip pat buvo nustatytos 60 JAV dolerių kainų „lubos“ rusiškai naftai. Tačiau kaip teigia Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys, kol kas didesnės įtakos pačiai rinkai tai neturi.
„Jeigu pasižiūrėti, kokie sandoriai buvo su tomis šalimis, su kuriomis Rusija prekiauja, ta statistika nors skurdi, bet yra apie 60 ar žemiau JAV dolerių už barelį. Tai kol kas tai neturi žymesnės įtakos, bet be abejo tokioms šalims kaip Indija, Kinija, Turkija, suteikia galimybę tikėtis ir spausti žemiau 60. Mano nuomone, šis sankcijų mechanizmas suformuotas taip, kad kas du mėnesius būtų peržiūrimas. Manau, kad tai apšilimas, neįneša didelės turbulencijos. Matyčiau, kad vasario mėnesį gali būti parodyti dantys“, – sako V. Poderys.
Jau buvo girdėti Putino grasinimai, kad ruošiamos atsakomosios priemonės Europai. Kalbėta apie naftos gavybos mažinimą. Tačiau V. Poderys mano, kad tokiu žingsniu jie patys sau pakenktų, tad greičiausiai bus tiesiog imtasi daugiau prekiauti su kitomis šalimis.
Ekonomistas A. Izgorodinas skaičiuoja, kad Rusija šiuo metu neteko apie 45 proc. savo naftos eksporto, nes tiek tenka ES šalims. Jo nuomone, sankcijos turės įtaką Rusijos karo biudžetui.
„Kitos šalys, Kinija, kuriai tenka apie 21 proc., ir Indija, žinoma, šia situacija pasinaudos ir prašys didesnių nuolaidų. Rusija toliau galės savo naftą pardavinėti, tačiau su labai didele nuolaida ir faktas, kad tai paveiks biudžetą, nes dujos ir nafta generuoja beveik pusę Rusijos pajamų. Tai ir yra esminis momentas. Ne tai, kad Rusija netenka Europos rinkos, bet kad į kitas rinkas savo žaliavą turės pardavinėti su labai didele nuolaida“, – sako jis.
Papildomus reikalavimus dėl naftos, gabenamos jūra, įvedė ir Turkija: tanklaiviams reikia pateikti krovinių draudikų garantinius raštus. Dėl to praėjusią savaitę buvo sustabdyta kelios dešimtys tanklaivių. Kaip teigia V. Poderys, tai įtakos pasaulinėms kainoms neturi, tačiau pastebėtas paradoksas – daugiau sulaikyti tie tanklaiviai, kurie labiau atitinka vakarietiškus reikalavimus.
„Praleidžiami tie, kurie vadinamieji rusiški, iš šešėlinio laivyno. Kodėl? Todėl, kad tie vakarietiški kroviniai iš jų reikalaujama, kad draudimo bendrovės pateiktų patvirtinimo raštus, kad yra apdrausta, tada Turkija sako įsileis į savo vandenis. Ir vakarietiškos bendrovės nepateikia, tačiau rusiškiems tanklaiviams, rusų draudimo bendrovė pateikia. Rusų keliauja, vakarietiški ne. Toks paradoksas yra“, – sako energetikos ekspertas.
R. Morkvėnas pasakoja, kad „Orlen Lietuva“ ir pats „PKN Orlen“ koncernas sprendimo, kuo pakeisti rusišką naftą, pradėjo dar 2014 metais. Nuo tada Mažeikių gamykloje jau buvo bandoma perdirbti kitokią naftą, ruoštasi tiekimo sutrikimams.
„Nuo vasario 24 dienos nesame įsigiję nei vieno laivo, nei vieno barelio rusiškos naftos. Kovo mėnesį dar perdirbinėjome nupirktus laivus, nes jie atvyksta su tam tikru atsilikimu nuo priimtų sprendimų. Nuo balandžio mėn. neperdirbę nei vieno barelio. (…) Dėl kainos tai taip. Jūros nafta nuo karo pradžios parduodama su ženklia nuolaida, mes atsisakydami šios naftos priėmėme finansinį sprendimą, kuris ganėtinai sunkus.
Perkame Brent tipo naftą, tai yra mūsų papildomi nuostoliai, tačiau mes jų niekaip neperkeliam į kainą klientui, į degalų kainą, nes degalų kainą nustato rinka – paklausos ir pasiūlos santykis, konkurencinė aplinka. Deja, kad ir kaip atrodytų didelė ta Mažeikių gamykla Lietuvos ar Baltijos šalių kontekste, bet Šiaurės Europos rinkoje, kur mes konkuruojame, ji nėra tokia didelė, kad galėtum vienašališkai nustatyti kainas ir perkelti kainą“, – sako R. Morkvėnas ir pamini, kad lapkričio mėnesį Mažeikių naftoje perdirbtos 6 skirtingos naftos.
