„Tai, ką prognozuoja tiek Tarptautinės valiutos fondas, tiek pasaulio bankas, žvelgdami į bendrus rodiklius, kad visgi Rusijos ekonomika tiek šiais metais, tiek kitais metais kris. Ir man atrodo, tai yra rodiklis, kad jeigu jie ateityje nepriims kitokių sprendimų, nebus geriau. Ir jie tai turi suprasti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Vienintelis sektorius, pasak jos, kuris yra nepakankamai paliestas šios tendencijos yra energetikos produktų ir resursų eksportas.
„Matome, kad pajamos iš energetinių produktų yra išaugusios, bet iš kitų sektorių gaunamos biudžeto (Rusijos – ELTA) pajamos tikrai yra krentančios“, – tvirtino ji.
Ministrė teigė, kad naujos Vakarų valstybių Rusijai nustatomos naftos importų sankcijos tūrėtų užtikrinti Rusijos biudžeto pajamų kritimą ir taip pat stabdyti bandymus manipuliuoti energetikos resursų kainomis.
„Iki šiol buvo priimtas sprendimas, kad nebegalima įsivežti tanklaiviais į Europą naftos. Tuo tarpu naujas sprendimas reiškia, kad yra sankcionuojamos ir įmonės, kurios veža naftą, jeigu ši yra perkama yra už didesnę kainą, negu nurodyta sankcijų pakete. Visa tai turėtų ženkliai sumažinti Rusijos biudžeto pajamas“, – tvirtino politikė.
„Šioje srityje Rusija anksčiau išprovokavo tam tikrus svyravimus energetikos rinkose ir metų viduryje itin drastiškai sukėlė tiek ir naftos, ir tiek dujų atžvilgiu“, – pridūrė G. Skaistė.
ELTA primena, kad pirmadienį įsigaliojo jūra gabenamos rusiškos naftos į ES embargas.
Birželį, šeštajame ES sankcijų Rusijai pakete, Bendrijos šalys sutarė nuo gruodžio 5 d. uždrausti rusiškos naftos ir kai kurių jos produktų importą į ES. Nuo vasario 5 d. embargas įsigalios kitiems apdirbtos naftos produktams.
Laikina išimtis numatyta importui naftotiekiais, kadangi dalis šalių, dėl savo geografinės padėties, yra priklausomos nuo Rusijos tiekiamos naftos, neturi galimybių importą diversifikuoti.
Dėl viršutinės kainų ribos jūra gabenamai rusiškai naftai buvo susitarta praėjusią savaitę, jos sieks 60 JAV dolerių už barelį. Be to, taikant koregavimo mechanizmą, viršutinė riba visad turės būti 5 proc. mažesnė už rinkos kainą.
Bendrijos sprendimų priėmėjai tikisi, kad embargas reikšmingai sumažins Kremliaus pajamas iš prekybos nafta, kurios naudojamos šalies kariuomenei finansuoti. nes naftos importas jūra sudaro apie du trečdalius viso naftos importo iš Rusijos į ES.
