Kartu pastebima, kad praėjusį mėnesį, dėl neįprastai šiltos jo pradžios ir gyventojų bei verslo taupumo, beveik dešimtadaliu mažėjo jos suvartojimas.
Anot „Litgrid“, pirmas dvi mėnesio savaites palyginti nedidelė paklausa ir palankios oro sąlygos atsinaujinančių elektros energijos išteklių gamybai visame regione lėmė didmeninių elektros rinkos kainų mažėjimą.
Tačiau vėliau, orams atšalus, vartojimas didėjo, o atsinaujinančių išteklių gamybą pakeitė brangesnių šiluminių elektrinių generacija.
Elektros suvartojimas Lietuvoje lapkritį preliminariai siekė 979 GWh. Tai maždaug 6 procentais daugiau nei spalį, tačiau beveik dešimtadaliu – 9 proc. – mažiau, nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Elektros gamyba Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 7 proc., o vietos elektrinės užtikrino trečdalį šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per lapkričio mėnesį buvo pagaminta apie 327 GWh elektros energijos.
Iš viso šiluminės ir vėjo elektrinės generavo maždaug po 95 GWh arba po 29 proc. visos Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos. Hidroelektrinės pagamino 23 proc., kitos elektrinės – 17 proc., o saulės elektrinės sugeneravo vos 2 proc. vietinės gamybos.
Palyginti su spalio mėnesiu, labiausiai kito vėjo elektrinių gamyba, kuri sumažėjo 35 proc. nuo 148 GWh iki 96 GWh.
„Pirmųjų 15 lapkričio dienų didmeninės elektros kaina Lietuvoje siekė apie 175 Eur/MWh. Prie to prisidėjo ir didesnė vėjo jėgainių generacija, per šį laikotarpį siekusi apie 62 GWh. Tačiau pradėjus spausti šalčiams lapkričio antroje pusėje elektros kaina Lietuvoje gerokai išaugo – 16–30 dienomis ji siekė 278 Eur/MWh. Šiuo laikotarpiu vėjo jėgainės pagamino vos 34 GWh, tad trūkstamą gamybą turėjo padengti šiluminės elektrinės“, – „Litgrid“ pranešime cituojamas operatoriaus Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Jo teigimu, dėl visoje Europoje augančios gamtinių dujų paklausos maždaug nuo lapkričio vidurio pradėtos tuštinti nuo pavasario pildytos gamtinių dujų saugyklos, o augantis jų vartojimas, įskaitant didėjančią šiluminių elektrinių gamybą, buvo pagrindinis dujų kainų kilimo veiksnys.
Bendras importo srautas sudarė 72 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą, palyginti su spalio duomenimis, augo 2 procentais. Lapkritį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 47 proc., iš Latvijos 31 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importavome apie 22 procentus.
Eksportas lapkritį mažėjo maždaug perpus, palyginti su spalio mėnesiu: nuo 120 GWh iki 63 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją (72 proc.), likusi dalis – į Latviją (28 proc.).
