„Negaliu pasitikrinti, ar mane apgaudinėja, ar ne‟, – neslepia apmaudo vienas į „Delfi“ kreipęsis skaitytojas.
Rugsėjį Lietuvoje prasidėjus masiniam išmaniųjų elektros skaitiklių diegimui, tą patį mėnesį įrenginį gavo ir Kalvarijoje gyvenantis Marius (vardas pakeistas). Jis vylėsi, kad galės atidžiai stebėti suvartojimą ir sutaupyti, tačiau iš pradžių esą nepavyko rasti reikalingų duomenų, vėliau tapo sunku palyginti tinklų operatoriaus ir tiekėjo teikiamą informaciją. ESO leidžia suprasti, kad baimintis dėl duomenų tikslumo neverta, jie visur tie patys, o rasti informaciją galima savitarnoje.
Išmaniojo skaitiklio galimybėmis geriausiai pasinaudoti gali vartotojai, turintys su biržos kaina susietą tiekimo planą, tačiau detalų suvartojimą leidžia fiksuoti ne visi elektros tiekėjai, tad ir sutaupyti galės ne kiekvienas norintysis.
Visi didžiausi tiekėjai netrukus turėtų būti pasirengę
Bendrovės „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė sako, kad įmonė šiuo metu yra „paskutiniuose testavimo žingsniuose ir galimybę mokėti už suvartotą elektros energiją pagal valandinį biržos planą pasiūlysime visai netrukus‟.
Nepriklausomas tiekėjas „Enefit“ skelbia, kad pirmasis Lietuvoje pristatė galimybę mokėti už elektrą pagal lanksčią biržos kainą.
„Enefit‟ vadovas Vytenis Koryzna komentuoja, kad ESO nuo išmaniųjų skaitiklių automatiškai nuskaito kiekvienos valandos elektros suvartojimą ir perduoda tiekėjui.
„Galite matyti, kokia bus rytojaus elektros kaina ir suplanuoti elektros energijos vartojimą, kai kaina biržoje bus mažiausia, ‒ tokiu būdu galima reguliuoti išlaidas elektrai.
Vis dėlto matome, kad vartotojams, kurie kasdien neseka kainų, aktyviai nestebi savo suvartojimo, toks modelis nėra patrauklus, tad jie dažniausiai renkasi planus su fiksuota kaina‟, – sako V. Koryzna.
Pasak jo, daugiausiai naudos iš išmaniųjų skaitiklių gali gauti žmonės, kurie turi planus, susietus su biržos kaina, ir turi galimybes lanksčiai keisti elektros suvartojimą. Tačiau tokių žmonių – mažuma.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad bendrovė jau ilgą laiką siūlo klientams su biržos kainomis susietą planą. Jo kainodara yra tiesiogiai susijusi su tuo, kaip „Nord Pool“ biržoje kas valandą keičiasi elektros kainos.
„Deja, šiuo metu dėl techninių kliūčių mūsų klientai laikinai neturi galimybės atsiskaityti už valandinį suvartojimą, tad jiems, kaip laikiną išeitį, taikome atsiskaitymą pagal biržos kainų mėnesio vidurkį. Nuo kitų metų atsiskaitymo galimybę pagal valandines biržos kainas vėl suteiksime‟, – sako jis.
M. Kavaliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad su biržos kainomis tiesiogiai susietas planas yra kur kas palankesnis tiems vartotojams, kurie jau turi galimybę sekti savo realius elektros suvartojimo duomenis. Tačiau esą tokių vartotojų šiandien yra dar nedidelė dalis.
Ekspertas: nėra masiškumo, nes nėra motyvacijos
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad išmanusis skaitiklis ir reikalingas tam, kad kas valandą būtų galima apskaityti vartojimą ir atitinkamai už jį sumokėti pagal tą valandą buvusią kainą.
„Galbūt reikėtų siūlyti tuos išmaniuosius skaitiklius visų pirma tiems, kurie sutiktų pereiti prie išmaniosios apskaitos. Bet tam vėlgi reikalinga tuos vartotojus kažkaip motyvuoti, kas jiems iš to. Ta prasme, kad jie galėtų gauti subsidiją įsirengti automatiką ir dalyvauti balansavimo rinkoje su (elektros paklausos – red. ) telkėjais.
Arba (įsirengti) kaupimo įrenginį, kuris išnaudotų galimybę daugiau elektros suvartoti kai ji pigesnė, o atiduoti į tinklą, kada ji brangesnė. Ar nemokėti už tinklo paslaugą, jeigu teikia tokią paslaugą tinklui‟, – sako M. Nagevičius.
Kalbėdamas apie visoje Europoje kilusį poreikį taupyti jis pastebi, kad vartotojui mokant už elektrą fiksuotą kainą jam nėra skirtumo stebėti suvartojimo pikus šalyje.
„Masiškumo nėra, nes nėra motyvacijos. Nėra valstybės skatinimo tai daryti. Tų skatinimo būdų yra įvairių‟, – įsitikinęs ekspertas.
Anksčiau socialiniame tinkle jis išreiškė pastabų, kad Lietuvoje nedaug tiekėjų siūlo galimybę taip mokėti už elektrą, o daugelis vartotojų naudoja elektrą nepaisydami to, ar konkrečiu metu elektros kilovatvalandė rinkoje kainuoja centą, ar eurą.
„Turime situaciją, kai net didžiausio elektros trūkumo rinkoje metu, kai rinkos kainos kyla į „kosmosą‟, elektros vartojimas tomis valandomis beveik nemažėja‟, – aiškina M. Nagevičius.
Jis sako, kad, pavyzdžiui, Suomijoje nuo rudens pradžios tokių lanksčių vartotojų skaičius patrigubėjo.
„Plinta energijos tiekėjų siūlomos programėlės – aplikacijos, kurios vartotojams on line rodo elektros vartojimą ir dabartines elektros kainas. (…) Baigiasi tuo, kad pikinių poreikių metu elektros vartojimas mažėja ir pikiniai poreikiai nebelieka pikiniais‟, – aiškina M. Nagevičius.
„Enefit‟ vadovas V. Koryzna sako, kad mažiau nei dešimtadalis bendrovės klientų yra pasirinkę su birža susietą planą. Tad galima sakyti, kad kol kas vartotojai tik įgyja praktinę praktinę galimybę naudotis išmania elektros kainodara.
Šis pokytis jau vyksta, tačiau lūžio taško dar nepasiekėme‟, – sako V. Koryzna.
Vartotojas norėtų daugiau galimybių ir aiškumo
Skaitytojas Marius norėtų iš tiekėjo gaunamas detalizuotas sąskaitas patikrinti ESO savitarnoje ir sužinoti, jog duomenys yra identiški bei patikimi. Vyras pageidauja matyti kuo tikslesnius suvartojimo skaičius kaip įmanoma operatyviau ir pateiktus kuriuo nors vienodu formatu.
Tai yra, jis nepatenkintas tuo, jog tiekėjas atsiunčia duomenis su penkiais skaitmenimis po kablelio, o ESO savitarnos diagramoje matyti suapvalinti duomenys. Marius norėtų matyti skaičius, kuriuos galėtų palyginti. Operatorius turi savo paaiškinimą.
„Aš iš jų nieko neprašau, nieko nereikalauju, aš ESO paskambinu ir sakau: jūs man parodykite lygiai tokius pačius skaičius, kokius mato mano tiekėjas. Jie man tų skaičių nerodo‟, – klausia Marius.
„Jeigu „EGTO energija‟ mato tuos skaičius, tai juos turi matyti ir ESO. Ir aš juos turiu matyti. Ir matyti tą pačią dieną, tą pačią valandą‟, – priduria jis.
Skaitytojas teigia, kad objektyvių duomenų siekia norėdamas patikrinti tiekėjo pateikiamą informaciją. Sako taupęs, tačiau be rezultatų.
„Aš taupiau, ir nemačiau nieko. Tai aš supratau, kad mane apgaudinėja. (…) Mane tenkintų, jeigu man tą patį grafiką atsiųstų ir „EGTO Energija‟. Tegul atsiunčia tą patį grafiką (kokį savitarnoje pateikia ESO – red.)‟, – savo įtarimais dalijosi Marius.
Vartotojas mano, kad tiekėjas elektros suvartojimą skaičiuoja pagal mėnesio biržos vidurkį, todėl ir sako negalintis sutaupyti, kad ir kaip koreguotų kurios nors valandos vartojimą.
Abejonių Mariui sukėlė tas faktas, kad dar iki išmaniojo skaitiklio įrengimo (rugsėjo 23 dieną), jis jau gaudavo detalizuotas sąskaitas su suvartojimu, išdėstytu pagal valandas. Vėliau sąskaitose pasirodė nuliai (tai yra, nebuvo detalizacijos), o įdiegus skaitiklį – vėl buvo smulkiai pateikiamas visas suvartojimas.
„Darykite taip, kad žmonės pasitikėtų. Negaliu pasitikrinti, ar mane apgaudinėja, ar ne‟, – sako pašnekovas, skųsdamasis, kad labai sunku bendrovėms išaiškinti savo pageidavimą, kartu teigia, jog yra siuntinėjamas nuo vienos prie kitos.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad klientai savo suvartojimą 15 minučių ir valandos detalumu gali stebėti ESO savitarnos svetainėje.
„Savitarnoje valandinį suvartojimą pateikiame suapvalindami iki 2 skaičių po kablelio (0,277 kWh rodytume 0,28 kWh). Taip elgiamasi dėl lengvesnio supratimo ir duomenų palyginimo galimybės. Toks apvalinimas esminės įtakos nedaro, nes tai įtakoja tūkstantąsias kilovatvalandės dalis“, – teigia ESO atstovas Paulius Kalmantas.
„Nepriklausomiems tiekėjams per Duomenų mainų platformą pateikiame duomenis tokius, kokie jie yra, – neapvalindami ar kitaip neapdorodami“, – priduria jis.
ESO patikina, kad iš bendrovės pusės buitiniams klientams jau yra prieinama konkrečios valandos biržos kainodara, verslo klientams ji taikoma jau daugelį metų.
„Ši kainodara galima klientams, kuriems įrengti išmanieji skaitikliai ir turi pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją, kuris siūlo šią paslaugą/kainodarą.
Nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams yra perduodami klientų valandiniai intervaliniai rodmenys kiekvieną dieną. Išmanieji skaitikliai skaičiuoja rodmenis 15 minučių detalumu‟, – sako P. Kalmantas.
Bendrovės „EGTO energija‟ atstovai aiškina, kad ESO, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (kalendoriniam mėnesiui), vartotojo suvartotus elektros energijos kiekius perduoda tiekėjui. Remiantis perduotais duomenimis yra išrašomos PVM sąskaitos-faktūros.
„Tiekėjas, pateikdamas vartotojui PVM sąskaitą-faktūrą, kartu pateikia ir detalią mėnesio elektros energijos suvartojimo ataskaitą“, – sako bendrovė.
Sąskaitoje, pasak jos, nurodoma atitinkamo mėnesio kiekvienos dienos valandos intervalu biržos kaina be PVM (už 1000 kWh), objekto suvartotas elektros kiekis atitinkamos valandos intervale ir suma už suvartotą elektros kiekį atitinkamos valandos intervale.
„EGTO energija“ plačiau nekomentavo konkretaus atvejo ar sąskaitų detalizavimo prieš skaitiklio įrengimą ir po jo.
Vis dėlto Marius norėtų gauti išsamius palyginamus duomenis apie savo elektros suvartojimą ar bent jau paaiškinimo, jog tokia paslauga kol kas negalima. Vartotojas mano, kad technologijų ir kompiuterių laikais elgiamasi kaip „akmens amžiuje“, o vartotojas negali gauti elementarios paslaugos.
Lietuvoje šiuo metu veikia penki nepriklausomi elektros tiekėjai: „Ignitis‟, „Elektrum Lietuva‟, „Enefit‟, „EGTO energija‟ ir „Birštono elektra‟. Pastarieji du siūlo tik su birža susietus planus.
