Vilnietis Henrikas pagal elektros suvartojimą priklauso antrajam tiekimo rinkos liberalizavimo etapui, jis buvo spėjęs užsifiksuoti palyginti nedidelę elektros kainą – 20 centų už kWh.
„Sutartis su vienu iš tiekėjų buvo pasirašyta 2021 metų rugpjūtį, kaina buvo fiksuota 12 mėnesių‟, – pasakoja vyras.
Tačiau sutarties terminas baigėsi, o kartu su juo – ir pigi elektra.
„Tos kainos, jeigu siūlo fiksuotis 12-ai mėnesių, yra trigubai didesnės. Kad nepameluočiau, man atrodo, dieninis tarifas yra 62 centai, naktinis – galbūt 46 centai‟, – sako pašnekovas.
Panašūs klausimai ramybės neduoda ir beveik 100 tūkst. gyventojų, priklausančių pirmajam liberalizavimo etapui.
„Ignitis‟ skaičiuoja, jog iki metų pabaigos naujas sutartis turėtų sudaryti 66 tūkst., „Enefit‟ – iki 15 tūkst., „Elektrum Lietuva‟ – maždaug 10 proc. klientų.
„Jeigu pirmojo etapo klientai mokėjo 17 centų už kilovatvalandę, tai šiandien, – priklausomai nuo fiksavimo laiko, – prasideda kilovatvalandės kaina pas mus 43,7 cento‟, – komentuoja „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
„2,5 karto gal padidėjo, įvertinus tai, ką vartotojai turėjo anksčiau‟, – sako bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Dabar dažniausias pasiūlymas – kilovatvalandės kainą fiksuoti trejiems metams. Vienas tiekėjas siūlo ir septynerių metų sutartį.
„Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna teigia, kad energijos rinkos transformacija užtruks tol, kol šalis turės pakankamai gamybinių pajėgumų.
„Vartotojams yra nuostaba matant tokius kainos skirtumus, tačiau reikia suprasti, kad ta energetikos rinka, kokia buvo, tokia niekada nebebus, viskas iš esmės pasikeitė‟, – kalba V. Koryzna.
Gyventojai pyksta, sako, kad siūlomi planai neadekvatūs.
„Keisti tiekėją ir tiesiog patiems, prisižiūrint, dalyvauti biržoje. Maža tikimybė, kad tokios kainos, kurias jie nori fiksuoti, kad jos tokios išsilaikys trejus metus‟, – sako vilnietis Henrikas.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys atkreipia dėmesį, kad mažėja trumpalaikių sutarčių, daugėja ilgalaikių.
„Didmeninė rinka taip šokinėja, kad tai panašu į finansų rinkas, kur nežinai, kas bus po pusės metų‟, – sako V. Poderys.
Pavyzdžiui, lapkritį tiems, kurių planai susieti su biržos kaina, vienos kilovatvalandės kaina vidutiniškai siekė 39 centus. Dabar kainos vėl šoktelėjo: gruodžio pirmą savaitę vidutiniškai iki 55 centų už kWh.
„Prisirišimas prie biržos yra stipresnių nervų žmonėms arba tiems, kurie pasirašo sutartį ir užmiršta, nežiūri‟, – svarsto V. Poderys.
Pirmam liberalizacijos etapui priklausantys gyventojai yra didžiausi elektros vartotojai, sunaudojantys daugiau kaip 5 tūkst. kWh per metus, tad tarifų pokyčiai jiems gali kirsti skaudžiai.
„Pirmieji pasirašę pirmieji sutaupė, tai mes negalime atmesti to, kad jie elektros energiją pirko ženkliai pigiau negu buvo rinkoje‟, – sako „Elektrum Lietuvos‟ vadovas M. Giga.
Praėjusią savaitę „Ignitis‟ pranešė, kad naikina nefiksuoto termino planus, kur kaina būdavo perskaičiuojama kas pusmetį, o vietoj to siūlo trejų metų fiksuoto tarifo planą ir vienkartinę 30 eurų kompensaciją. Su birža susietas planas, kurio kaina keičiasi kas mėnesį, lieka.
„Apskaičiavę pirmų metų prognozes pamatėme, kad toji kaina jiems (nefiksuotų planų klientams – red.) taptų 65 centai už kilovatvalandę, kas yra iš tiesų nesuvokiama‟, – sprendimus aiškino „Ignitis‟ atstovė L. Beganskienė.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad su siūlomais pakeitimais vartotojai turi teisę nesutikti, o tokiu atveju jiems liktų galioti senosios taisyklės, net ir panaikinus planą.
Tačiau „Ignitis‟ perspėja, kad nesutinkantiems keistųsi tarifo kaina, ją keisti leidžia plano sutarties sąlygos.
Tiesa, kol kas gyventojai tokių kainų už elektrą, kokiomis pasirašė planus, nemokės: Vyriausybė žada kompensaciją – pirmąjį kitų metų pusmetį ji siektų iki 28,5 cento už kWh.
VERT prognozuoja, kad visuomeninio tiekimo kaina be kompensacijos sieks 56,5 cento. Galutiniai tarifai bus tvirtinami gruodžio viduryje.
Čia galite pasižiūrėti LNK video:
