Ministrų kabinetas Seimui siūlys įgyvendinti spalio 6 d. priimtą ES reglamentą, kuriame nustatoma, kaip šalys narės turėtų taikyti Bendrijos už energetiką atsakingų ministrų patvirtintas skubios intervencijos priemones energijos kainoms mažinti.
„Šiuo įstatymo projektu siekiama detalizuoti ES reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų įgyvendinimo ir taikymo modelį“, – Vyriausybės posėdyje projektą pristatė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
ES dokumente reglamentuojama, kaip mažinti elektros energijos suvartojimą, taikyti rinkos pajamų ribą ne iš dujų elektrą gaminančioms įmonėms bei įtvirtinti, kad iš jų surinktos lėšos būtų panaudotos galutiniams elektros vartotojams skirtoms paramos priemonėms.
Viceministrės teigimu, kadangi kompensacijos už elektrą gyventojams ir verslui jau taikomos ir finansuojamos iš šalies biudžeto, šios lėšos galėtų būti panaudotos kitiems tikslams.
„Iš gautų lėšų bus galima atstatyti valstybės biudžeto lėšas arba mažinti skolinimosi dalį. Taip pat būtų galima spartinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, investuoti į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas“, – įvardijo I. Žilienė.
Taip pat projekte siūloma įtvirtinti gamtinių dujų, naftos ir jos perdirbimo sektorių įmonių solidarumo įnašo skaičiavimą. Tam Vyriausybė parlamentui teiks Pelno mokesčio pataisas.
Anot viceministrės, be kita ko, į nacionalinę teisę siūloma perkelti Bendrijos apibrėžtas elektros vartojimo mažinimo nuostatas.
„Bendrai siekti mažinti elektros suvartojimą 10 proc., taip pat stebėti ir, jei reikia, imtis priemonių, kada elektros suvartojimas piko valandomis būtų sumažintas 5 proc. – kaip reikalauja reglamentas“, – kalbėjo I. Žilienė.
Seimui projektas bus teikiamas siūlant taikyti ypatingą skubos tvarką, jį tikimasi priimti iki 2023 m. sausio 1 d.
ELTA primena, kad už energetiką atsakingi ES ministrai rugsėjo pabaigoje pritarė Europos Komisijos (EK) rugsėjo viduryje pateiktiems pasiūlymams energijos kainoms gyventojams ir verslui suvaldyti – mažinti energijos vartojimą piko valandomis, taikyti laikiną solidarumo įnašą iškastinio kuro įmonėms.
Vienas pagrindinių ministrų pritarimo sulaukusių EK siūlymų – apriboti iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir kitų ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių viršplanines pajamas, nustatant 180 Eur/MWh pajamų ribą. Taip esą Bendrija surinktų 140 mlrd. eurų kainoms amortizuoti.
ES lygiu vis dar vyksta diskusijos dėl viršutinės dujų kainų ribos nustatymo. Apie 15 Bendrijos valstybių dar rugsėjį paragino Komisiją nustatyti tokias dujų kainų lubas visoms didmeniniais sandoriais perkamoms dujoms. Kiek mažiau valstybių palaikė tokį apribojimo įvedimą tik elektros gamybai naudojamoms dujoms.
EK savo ruožtu ES ministrams lapkričio viduryje pasiūlė 275 Eur/MWh ribą Nyderlandų TTF prekybos taške perkamoms dujoms (jei tokia kaina išsilaikytų bent dvi savaites). Tačiau toks pasiūlymas netenkina didelės dalies Bendrijos valstybių, esą sunkiai tikėtina, kad jos galėtų būti pritaikytos – tokia kaina buvo viršyta tik kelias dienas antroje rugpjūčio pusėje.
