Embargą siūlo skelbti anksčiau
Dar gegužę Europos Sąjungos lyderiai sutarė, kad nuo gruodžio 5-įsigalios embargas rusiškai naftai, vežamai naftovežiais.
Dar po dviejų mėnesių, vasario 5d., bus apribotas ir naftos produktų patekimas į ES, kas, šiuo atveju, apima ir degalų importo draudimus.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas sako, kad nereikia laukti vasario mėnesio, o naftos produktų importas turėtų įsigalioti anksčiau, drauge su kitomis sankcijos gruodžio pradžioje.
Asociacija su tokiu siūlymu ir raginimu kreipėsi į mūsų šalies Vyriausybę, Energetikos ministerija bei Užsienio reikalų ministeriją.
Jiems siųstame rašte rašoma, kad Lietuva turėtų pasekti Estijos pavyzdžiu.
„Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija siūlo apsvarstyti galimybę 2 mėnesiais paankstinti rusiškos kilmės naftos produktų importo draudimą, atitinkamai nuo 2022 m. gruodžio 5 d. uždraudžiant tiek rusiškos žaliavinės naftos, tiek ir naftos produktų importą į Lietuvos Respubliką.
Primename, kad analogišką sprendimą Estijos vyriausybė yra priėmusi dar spalio mėnesį, o Latvijos vyriausybė taip pat svarsto šį klausimą“, – rašoma dokumente.
E. Cicėnas „Delfi“ aiškino, kad asociacijos nariai rusiškų naftos produktų į Lietuvą šiuo metu neimportuoja.
„Šiai dienai, kiek žinau, tokio importo nėra“, – teigė jis.
Kaip tikino atstovas, ankstesnis tokio importo draudimų įsigaliojimas yra pilietinė pareiga.
„Ko čia laukti? Verslas rodo iniciatyvą“, – sakė jis.
Ekonomiškai nenukentėtume
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad Lietuva išties gali žengti tokį svarbų žingsnį ir nelaukiant vasario mėnesio anksčiau nutraukti rusiškų naftos produktų importą.
„Mes turime naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir didžiąją dalį degalų pasigaminame patys, skaičiai arti 100 proc. Dalį atsiveždavome iš kitų šalių, iš kurių dabar nebegalime, bet ji būdavo labai nedidelė.
Bet ekonomikai papildomo šoko toks atsisakymas anksčiau nesukels“, – tikino ekonomistas ir sakė, kad tokia idėja Lietuvai net galėtų būti tam tikra reklama.
„Panašiai, kaip su gamtinių dujų istorija. Mes oficialiai paskelbėme ir tapome pirma ES šalimi, atsisakiusia rusiškų dujų. Tai nuskambėjo per visą žiniasklaidą, todėl tai gera proga pasireklamuoti mūsų šaliai.
Mes, iš tiesų naftos bei naftos produktų ir taip nebeperkame, todėl tai būtų gera viešųjų ryšių akcija.
Kitos šalys, įskaitant ir Lenkiją, vis dar perka degalus ir naftą iš Rusijos“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas užsiminė, kad rusiškų degalų importo embargas gali atsiliepti dyzelino kainoms degalinių šviestlentėse, mat į tai gali sureaguoti rinka, tačiau kiek tiksliai kainos galėtų koreguotis, lieka neaišku.
Jis aiškino, kad dyzelino kainos nuo vasario 5-osios gali tiek išlaikyti tokį patį skirtumą, lyginant su benzino kainomis, tiek dar nežymiai kilti.
Ministerijos: pasiūlymas vertinamas
Užsienio reikalų ministerijos atstovai, paklausti, kaip ministerija reaguoja į gautą siūlymą, teigė, kad šiuo metu jis yra vertinamas.
„Užsienio reikalų ministerija kartu su kitomis atsakingomis institucijomis vertina gautą siūlymą“, – teigė atstovai.
Energetikos ministerija pateikė panašų atsakymą. Atstovai teigė, kad šiuo metu renkama informacija dėl situacijos Estijoje ir Latvijoje, vėliau bus formuluojami siūlymai apie kuriuos bus pranešta.
